TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Išauginti genijų pasotinus alkaną protą

2015 11 06 6:00
Pasak Alfredo Ramanausko, trys banginiai, ant kurių statomas ne tik itin gabaus, bet ir bet kurio kito vaiko būsimo gyvenimo pamatas, turėtų būti intelektiniai gebėjimai, kūrybiškumas ir gebėjimas spręsti problemas. Alinos Ožič nuotrauka

Kone visi su vaikais dirbantys specialistai sutaria dėl vieno esminio dalyko: negabių vaikų nebūna. Jei ne matematikai, tai piešimui ar šokiui, bet kiekvienas mažylis kam nors turi pašaukimą. Tėvų ir mokytojų užduotis – ne tik atrasti, atskleisti ir išlavinti konkrečius vaiko gebėjimus, bet ir suteikti jam žinių pamatą po kojomis, nuo kurio jis atsispirtų gyvenime.

Dvejų metų bamblys sėdi ant puoduko, pakelia šalia gulinčią kaladėlę su raidėmis ir rodo mamai: „A.“ Paima kitą: „D.“ Mama krinta iš klumpių, nes visas raideles mažylis pažįsta. „Mano vaikas – genijus!“ – pirma mintis, kuri kyla mylinčios mamos galvoje. Tačiau iki mokyklos šiam „genijui“ dar reikės gerokai paūgėti, nes dvimečių pyplių net į pažangiausios mokyklos pirmą klasę niekas nepriima.

Vaiko gabumai gali pasireikšti įvairiose srityse, tačiau gali ir nepasireikšti nė vienoje. Tai nereiškia, kad mažylis beviltiškas nemokša ar tinginys, kaip tik suaugusiųjų – pirmiausia tėvų, o vėliau ir mokytojų – užduotis atskleisti ir tobulinti mažosios asmenybės potencialą.

Ugdyti intelektą

„Gabių vaikų akademijos“ vadovas Alfredas Ramanauskas sako, kad pagrindinis tėvų, mokytojų, kitų edukacijos specialistų tikslas vis dėlto turėtų būti ne kokio nors vieno gabumo ieškojimas ir jo tolesnis puoselėjimas, o bendras mažojo žmogaus intelekto ugdymas. „Nekalbame apie tai, gabus ar negabus vaikas. Gabumas yra potencialas, galimybė išmokti tam tikros veiklos. Tie vaikai, kurie yra gabesni, turi didesnę galimybę greičiau ir geriau išmokti ne tik konkrečių dalykų, į kuriuos yra linkę iš prigimties, – matematikos, kalbų, sporto ar kitokios veiklos įgūdžių, bet ir pamatinių dalykų, iš kurių formuojasi asmenybė“, – patikino su gabiais vaikais dirbantis A. Ramanauskas.

Būtent todėl „Gabių vaikų akademijoje“ nuo mažens daugiausia dėmesio skiriama mąstymui ugdyti. Kad vėliau mažasis žmogus jį panaudotų mokydamasis kitų dalykų bei disciplinų. Pasak A. Ramanausko, trys banginiai, ant kurių statomas ne tik itin gabaus, bet ir bet kurio kito vaiko būsimo gyvenimo pamatas turėtų būti intelektiniai gebėjimai, kūrybiškumas ir gebėjimas spręsti problemas. Turėdamas šiuos pamatus, augantis žmogus vėliau gali rasti nišą, kurioje pritaikys savo gabumus. „Tačiau tam, kad žmogus pasiektų sėkmę tam tikroje veikloje, jam bet kuriuo atveju reikia pamatinių įgūdžių. Tik jų įgijus „statomas“ visas tolesnis augančios asmenybės gyvenimas ir veikla“, – patikino A. Ramanauskas.

„Gabių vaikų akademijos“ vadovas sakė, kad tėvams koncentruotis į vieną konkretų vaiko gebėjimą nėra tinkama taktika. Dažnai jam tėvai užduoda klausimą: ar jūs mokysite mano vaiką istorijos, matematikos? „Ir taip, ir ne, – sakė pašnekovas. – Visų pirma siekiame padėti vaikui lavinti jo mąstymo gebėjimus ir įgūdžius. Jis turi mokėti planuoti savo veiklą, suvokti, kaip imtis nežinomos užduoties. Žinoma, visam tam reikia „turinio“, čia jau imamės konkrečios disciplinos – matematikos, istorijos, gamtos mokslo – to, kas suteikia mąstymui tą „turinį“. Tačiau savaime vaiko gabumai skaičiavimui ar kitai veiklai nėra išskirtinis gėris, ir tyrimai rodo, kad gyvenime daugiau pasiekia vaikai, kurių lavinimas sukoncentruotas ne į vieną dalykinį turinį, o į mąstymo puoselėjimą ir skatinimą. Taip, gebėjimas skaityti ar skaičiuoti vaikui gali pasireikšti labai anksti, bet tai visiškai negarantuoja, kad užaugęs jis bus genialus literatas ar matematikas, jei nebus visapusiškai išsilavinęs, išprusęs, gebantis kryptingai ir kūrybingai dirbti“, – įsitikinęs A. Ramanauskas.

Vidutinybė – irgi gerai

Vilniaus licėjaus vadovas Saulius Jurkevičius įsitikinęs, kad labai gabių ar visai negabių vaikų yra vienetai, tai greičiau nukrypimas nei norma. „Šiek tiek patetiškai skamba terminai: gabus, negabus... Manyčiau, visi vaikai yra daugiau ar mažiau galintys mokytis. Žodis „gabus“ yra labai įpareigojantis, jis gali vaikui tapti našta. Jeigu vadovausimės nuostata, kad keli išskirtiniai vaikai yra labai gabūs, vadinasi, visi kiti – negabūs? Tikrai taip nėra. Esant tam tikroms sąlygoms, tie „vidutiniai“ vaikai gali pasiekti puikių rezultatų“, – patikino Vilniaus licėjaus vadovas.

Pašnekovas pabrėžė, kad licėjuje stengiamasi sudaryti kuo geresnes sąlygas lavinti pasireiškiančius mokinukų gabumus –matematikai, kalboms, kitoms disciplinoms. Kolektyvas vadovaujasi nuostata, kad negabių vaikų nebūna: jeigu kam sunkiau perprasti tiksliųjų mokslų subtilybes, tai jo talentas gali pasireikšti siuvant arba drožiant medžio dirbinius. „Esu įsitikinęs, kad išmokti privalomųjų mokykloje dėstomų dalykų pagrindų gali kiekvienas vaikas. Nevadinčiau to gabumu ar negabumu, nes vartodami tokią terminologiją įstumiame save lyg į užribį. Nei aš, nei, manau, skaitytojas vaikystėje neišsiskyrėme kažkokiais ypatingais gabumais, tiesiog tam tikru gyvenimo momentu skyrėme vienai veiklai daugiau dėmesio ir nuėjome toliau nei kaimynas ar pažįstamas“, – dėstė pašnekovas.

Kalbėdamas apie tėvų lūkesčius pastebėjus, kad vaikas, tarkime, labai anksti pradėjo skaityti, Vilniaus licėjaus vadovas šmaikštavo, kad pasitaiko atvejų, kai toks „skaitytojas“ dešimtoje klasėje nesugeba suprasti elementaraus teksto, nagrinėjamo pamokoje. S. Jurkevičiaus įsitikinimu, reikėtų akcentuoti ne vieną išskirtinį vaiko gebėjimą, o jo visapusišką prusinimą mokantis. Mokytojų ir tėvų tikslas turėtų būti sudominti, skatinti vaiką mokytis, gauti žinių ir mokėti mąstyti, daryti savarankiškas išvadas bei apibendrinimus.

Mokytojas – lyg kelrodis

Dr. Agnė Brandišauskienė, Edukacinių tyrimų instituto mokslo darbuotoja, Edukologijos katedros dėstytoja, sakė, jog egzistuoja įvairūs gabumų teorijų modeliai, kuriuose gabumai siejami ne tik su mums įprastomis matematikos ar kalbos, bet ir kitomis – muzikos, kinestezijos ar kūrybos ir praktikos sritimis. Mokslinėse diskusijose tai vertinama įvairiai, ypač aštriai diskutuojama dėl gabumų prigimties. „Tačiau, dirbant su mokiniais klasėse, turbūt kur kas svarbiau yra ne gabumų prigimties, bet jų raiškos aspektas, tai yra klausimas, kaip paskatinti, kad vaikas atskleistų savo gabumus“, – sakė pašnekovė.

Pasak A. Brandišauskienės, neįmanoma rasti vienos visų mokinių mokymosi ar nesimokymo priežasties, nėra vienintelio recepto, kaip dirbti su vaikais. Aišku, susidomėjimas yra labai svarbi vaiko mokymosi sąlyga, galinti padėti atskleisti vaiko gabumus. Tačiau ir šis fenomenas labai sudėtingas, nes yra susijęs su daugybe įvairių veiksnių. „Edukologijos specialistai tyrinėja vaiko smalsumą kaip alkaną protą. Man tai atrodo labai įdomus palyginimas. Kaip turime dirbti mokykloje, kad pasotintume mūsų vaikų alkanus protus? Mokytojai žino dešimtis atsakymų, iš kurių vienas – kalba. Būtent paties mokinio klausimų uždavimas ir atsakymų ieškojimas yra vienas pagrindinių smalsumo ugdymo įrankių, sudarančių sąlygas vaiko susidomėjimui auginti. Kiek šiam paprastam mokymosi įrankiui skiriame vietos pamokoje? Juk svarbu, kad vaikai turėtų galimybę domėtis, rinkti informaciją, tyrinėti reiškinius, kurie įdomūs ir prasmingi jiems patiems. Tuomet, tikėtina, susidomėjimas išliks mokymosi epicentre ir palaikys vaikų natūralų troškimą mokytis“, – viliasi ji.

Anot A.Brandišauskienės, kiekvienoje amžiaus grupėje yra tam tikrų savitų ugdymo niuansų ir čia vėl nėra vieno atsakymo. „Vis dėlto, kalbėdama apie mokytojo darbą, norėčiau atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirmiausia, geri mokytojai nesustoja domėtis savo pačių dalyku, mėgsta jį ir tuo užkrečia savo mokinius, įkvepia juos mokytis. Antra – tie mokytojai dėmesį skiria ugdymo sąlygoms, sustiprinančioms vidinę mokymosi motyvaciją. Jie siekia neakcentuoti rungtyniavimo, pažymių, nereikalauja laikytis nereikalingų taisyklių ir biurokratiškų procedūrų. Jiems svarbu suprasti kiekvieno mokinio poreikius, sukoncentruoti jo žvilgsnį į iššūkį ir neatskiriamą pasitenkinimą išmokus ką nors nauja. Galvą lenkiu prieš tokius mokytojus, kurie suteikia vaikui galimybes ir per tai atskleidžia jų gabumus“, – pasidžiaugė edukologė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"