TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Išgertuvių kultūra tarsi užtrukusios pagirios

2013 02 27 6:00
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka/Pasak sociologo D.Stumbrio, Lietuvoje paplitusi vadinamoji išgertuvių kultūra, kai žmogus geria, kiek gali arba kol baigiasi alkoholis.

Lietuva pagal suvartojamą alkoholį yra viena pirmaujančių valstybių pasaulyje. Pirmaujame ir mirtingumo dėl alkoholio vartojimo rodikliais. Priežasčių, kodėl taip yra, sociologas Daumantas Stumbrys siūlo ieškoti alkoholio vartojimo kultūroje.

Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Demografinių tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas D.Stumbrys domisi psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikiu visuomenei ir individui. Šios temos sociologas ėmėsi dar studijuodamas magistrantūrą Vilniaus universitete. Magistro darbe labiau tyrinėtas narkotinių medžiagų aspektas. D.Stumbrio jungtinės LSTC, Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetų sociologijos doktorantūros tema - mirtingumo diferenciacija, susijusi su alkoholio vartojimu.

Daug ir stipresnių

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva pagal suvartojamą alkoholį patenka į pirmąjį valstybių dvidešimtuką pasaulyje. Šie duomenys, kaip pabrėžė tyrinėtojas, oficialūs, todėl dar reikėtų turėti galvoje nelegaliai parduodamą alkoholį. PSO duomenimis, Europos šalyse nelegalus alkoholis sudaro apie 22 proc. viso suvartojamo kiekio. Europa apskritai daug išgeria alkoholio ir pirmauja pasaulyje. Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių daugiausia alkoholio suvartoja posovietinės šalys, taip pat Prancūzija ir Portugalija. Vis dėlto šiose Pietų Europos valstybėse mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu, yra gerokai mažesnis.

"Priežasčių, kodėl taip yra, reikia ieškoti alkoholio vartojimo kultūroje, - sakė D.Stumbrys. - Svarbu ne tik kiek, bet ir kokio alkoholio išgeriama, kaip jis vartojamas."

Vakarų, Vidurio ir Pietų Europoje vyrauja silpnieji gėrimai - alus ir vynas. Stiprus alkoholis, be abejo, yra pavojingesnis. Nuo jo labiau apsvaigstama ir jis labiau kenkia sveikatai. PSO duomenimis, 2011 metais Lietuvoje spiritiniai gėrimai ir alkoholiniai kokteiliai sudarė 36 proc. viso suvartojamo alkoholio, 45 proc. - alus ir tik 19 proc. - vynas bei fermentuoti gėrimai. Baltijos valstybės alkoholio vartojimu nelabai skiriasi, tačiau pastebima tendencija - kuo toliau į šiaurę, tuo dažniau vartojami stipresni gėrimai. PSO duomenimis, 2011 metais Latvijoje spiritiniai gėrimai ir alkoholiniai kokteiliai sudarė 56 proc., o Estijoje - 57 proc. viso suvartojamo alkoholio.

Kol gali, kol yra

Kitas dalykas, Lietuvoje, kaip ir visose posovietinėse šalyse, yra paplitusi, pasak tyrinėtojo, vadinamoji išgertuvių kultūra, kai per labai trumpą laiką išgeriama labai daug alkoholio. Taip pat itin dažnai savaitgalio poilsis nebeatsiejamas nuo išgertuvių. D.Stumbrys citavo amerikiečių sociologo Williamo C.Cockerhamo teiginį, kad tokių išgertuvių dalyviai dažniausiai geria tiek, kiek gali, arba tol, kol baigiasi alkoholis. Vieni, žargonu kalbant, "nulūžta", kiti skirstosi namo ar - išsiruošia į darbą.

"Šiaurės šalys, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybės, taip pat turi panašią problemą, tačiau posovietinis modelis vis dėlto yra skirtingas, nes skiriasi ir visa socioekonominė situacija, - sakė sociologas. - Skandinavijos valstybių gerovė šiek tiek amortizuoja tokį didelį gėrimą. Ten valstybė labiau rūpinasi žmogumi. Posovietinėse šalyse žmonės patiria apskritai didelių socialinių ir ekonominių iššūkių. Ne tik daug geriama, bet, tarkim, ir visuomenės sveikatos apsaugos sistema yra prasta. Ji labiau orientuota į padarinius, ligų gydymą, nei į priežastis, jų prevenciją. Kuo didesnė mirtingumo diferenciacija, tuo tvirčiau galima teigti, kad visa visuomenė gyvena prasčiau, sunkesnė ekonominė situacija, netolygiai paskirstyta socialinė ekonominė gerovė."

Apie tūkstantį kasmet

Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė - viena mažiausių ES. Vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas - didžiausias. Vyrai gyvena vidutiniškai beveik 11 metų trumpiau nei moterys. Lietuvoje ir mirtingumas dėl alkoholio vartojimo yra vienas didžiausių ES. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje per metus miršta apie 40 tūkst. gyventojų. Apie tūkstantį mirčių yra susijusios su alkoholio vartojimu.

"Ne visais atvejais įmanoma tiksliai nustatyti, jog mirtis buvo susijusi su alkoholio vartojimu, - pabrėžė tyrinėtojas. - Tačiau galiu tvirtai pasakyti, kad tokios mirties priežasčių yra kur kas daugiau, nei oficialiai užfiksuojama. Kitas dalykas, mirties priežastys gali būti kelios. Nebūtinai liga, sukelta alkoholio vartojimo, bet ir gyvenimo būdas, kita liga, kurios paūmėjimą sukėlė alkoholis, ar kelios ligos."

Skaičiuojant mirtingumo rodiklius, susijusius su alkoholio vartojimu, dažniausiai imami tik tie atvejai, kai yra tikrai akivaizdi mirties dėl alkoholio priežastis. Pavyzdžiui, didelis alkoholio kiekis, išgertas per labai trumpą laiką, gali sukelti alkoholinę psichozę, apsinuodijimą alkoholiu ir lemti žmogaus mirtį. Nesaikingas alkoholio vartojimas taip pat sukelia daugybę lėtinių ligų kaip, tarkim, kepenų cirozė ar alkoholinė kardiomiopatija. Tarp vyrų didelis mirtingumas dėl išorinių priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, sakysim, eismo įvykis, žmogžudystė, savižudybė, paskendimas, nukritimas. Tačiau į tokią statistiką nepateks, pavyzdžiui, blaivaus pėsčiojo mirtis, nors jį partrenkė girtas vairuotojas.

Sveikesnės visuomenės link

Oficialiais alkoholio pardavimo duomenimis, Lietuvoje vis daugiau suvartojama silpnesnių gėrimų. Spiritinių gėrimų dalis šiek tiek mažėja. Žinoma, oficialioje statistikoje nematomas vadinamasis paslėptas kontrabandinio alkoholio, naminės, pilstuko vartojimas. Kitas nerimą keliantis veiksnys, pasak D.Stumbrio, - vis daugiau parduodama stipraus alaus ir silpnų alkoholinių kokteilių. Jie priskiriami prie silpnųjų gėrimų, tačiau yra prastesnės kokybės, pigesni ir kelia didesnę grėsmę visuomenės sveikatai nei natūralios fermentacijos vynas ar mažiau procentų alkoholio turintis alus.

"Per pastarąjį dešimtmetį alkoholio vartojimas Lietuvoje nuolat augo. Tik vienus ar dvejus krizės metus jo vartojimas krito, tačiau 2009-2011 metais legalaus alkoholio vartojimo kreivė vėl kilo, - pasakojo D.Stumbrys. - Tokia tendencija liūdina, tačiau noriu pabrėžti, kad 2008-2009 metais alkoholio vartojimas vis dėlto mažėjo. Aišku, tą mažėjimą galima sieti su ekonomine krize, kai žmonės mažiau perka, tačiau yra atlikta tyrimų, rodančių, kad per ekonominį sunkmetį kaip tik labiau linkstama vartoti alkoholį. Manau, didelės įtakos alkoholio vartojimo mažėjimui turėjo 2008 metais priimti antialkoholiniai įstatymai."

Nuo 2008-ųjų kasmet dvejus metus buvo didinami alkoholio akcizo mokesčiai, taip pat apribotas alkoholio pardavimo ir alkoholio reklamos laikas, padidintos baudos už vairavimą apsvaigus. Tokia antialkoholinė politika, sociologo įsitikinimu, lėmė ne tik mažesnį alkoholio vartojimą, bet ir staigų mirtingumo dėl alkoholio vartojimo mažėjimą.

Nuo 2009 metų alkoholio vartojimas vėl didėjo, tačiau mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu, po truputį ir toliau mažėjo. Tokią tendenciją D.Stumbrys linkęs sieti su kintančia alkoholio vartojimo kultūra, nes vis daugiau suvartojama vyno ir alaus nei stipriųjų gėrimų. Taip pat galima prielaida, kad mažėja nelegalaus alkoholio vartojimas. Vadinamojoje juodojoje rinkoje vyrauja stiprieji gėrimai, todėl mažesnis jų suvartojimas gali turėti įtakos ir mažesniam mirtingumui.

"Nors tikrąsias priežastis labai sunku įvardyti, akivaizdu, kad alkoholio vartojimo įpročiai Lietuvoje keičiasi į gerąją pusę, - patikino mokslininkas. - Vis dėlto jaunimo mirtingumas Lietuvoje dėl išorinių priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, dar yra vienas didžiausių Europoje. Apskritai Lietuvos padėtis dėl problemų, sukeliamų alkoholio vartojimo, tebėra viena prasčiausių ES."  

Ko reikėtų imtis valstybei, kad padėtis keistųsi? Pasak D.Stumbrio, viena veiksmingiausių priemonių mažinti mirtingumą dėl alkoholio vartojimo, kaip rodo ir kitų šalių patirtis, yra antialkoholinių įstatymų paketas. Tikrai turi poveikį ir alkoholio reklamos, ir pardavimo ribojimas. Atskiros alkoholio parduotuvės ar ne toks patrauklus alkoholio pateikimas. Nors sakoma, kad didesni alkoholio akcizo mokesčiai prisideda prie juodosios rinkos klestėjimo, retas kuris eis pirkti pilstuko, pamatęs, kad parduotuvėje šiek tiek pabrango alus ar vynas. Tai aktualu nebent kalbant apie grupę žmonių, kurie jau yra kritiniai alkoholio vartotojai, turintys didžiulę priklausomybę.

"Žinoma, tokios drastiškos priemonės kaip visiškas alkoholio draudimas nėra išeitis, - pabrėžė sociologas. - Žmonės vis tiek vartos alkoholį. Tačiau tam vartojimui įtakos turi tam tikras ribojimas, sumažinantis alkoholio prieinamumą. Labai svarbus ir visuomenės švietimas. Reikia kalbėti apie alkoholio sukeliamas problemas, kad šis žalingas įprotis nebūtų toleruojamas. Kol kas Lietuvoje bendra situacija primena užtrukusias pagirias. Nors alkoholio vartojimo kultūra keičiasi, jo išgeriame vis daugiau. Tos išgertuvės nesibaigia. Reikia politinių sprendimų, valstybės politikos, kad eitume sveikesnės visuomenės link."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"