TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Išleistuvės ar pokylis su pirtele?

2014 06 12 13:30
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šiandien jau nieko nebestebina iškilmingos išleistuvės, alsuojančios pompastika. Prabangios mašinos, išsipusčiusios merginos, vaišėmis nukrauti stalai, įkaitusios pirtelės... Ar tikrai to reikia? Kokia turėtų būti įsimintina atsisveikinimo su mokykla šventė? 

Pasak psichologo, šiandien tai labai sureikšminama, visuomenės veikėjai pasisako už jaunatvišką ir kuklią šventę, o projekto "T klasė“ didžioji dalis apklaustų pedagogų pritaria idėjai organizuoti išleistuves mokykloje.

Džiaugsmo ir išsivadavimo šventė

Taigi kas nutiko, kad brandos atestato įteikimo šventė tapo didelių išlaidų ir nevaldomo šėlsmo puota? Ir kokia turėtų būti šventė, kad mokiniui taptų įsimintina? "Nesu linkęs išleistuvių sureikšminti, bet suprantu, kad tai svarbi diena mokiniams, jų tėvams, mokytojams. Mokyklos baigimas iš tiesų yra neeilinis įvykis, tai žingsnis į savarankišką gyvenimą. Nors reikėtų pripažinti, kad kai kuriems mokiniams tai prilygsta išsivadavimui nuo nevykusių klasės santykių, reikalavimų, įsipareigojimų Kaip specialistas, labiau žvelgiu iš problematiškos pusės, todėl galiu pasakyti, kad ne visiems mokiniams mokykla yra labai “fainas” reikalas. Yra daug žmonių, kurie laukia nesulaukia, kada ją pabaigs", - teigia psichologas Paulius Skruibis.

Šventės sėkmė - gebėjimas ir noras dalintis kūryba

Ir visgi kur geriau švęsti išleistuves: mokykloje, restorane? Pasak psichologo, visur yra savų privalumų ir trūkumų. Jei šventė rengiama mokykloje, pati atmosfera gali būti jaukesnė, priimtinesnė. Kita vertus galbūt ne visose mokyklose galima sėkmingai tą šventę organizuoti. Restoranas – papildomos išlaidos. Nepamirškime to, kad visi mokiniai yra skirtingų socialinių sluoksnių ir skirtingos finansinės padėties. Todėl rinkliavos restoranams ar sodyboms gali būti sunki našta mokinių tėvams. Be to, tai negarantuoja įsimintinos šventės.

Šventės įsimintumui vieta nėra tokia svarbi. Svarbu yra teigiamos emocijos, suteikiančios išleistuvių šventei ypatingą nuotaiką, išskirtinumą. Tai ir dalinimasis kūryba, ir bendros akimirkos, praleistos kartu ruošiantis šventei, ir nuoširdūs žodžiai bei bendravimas su galbūt paskutinį kartą matomais bendraklasiais, jų tėvais ir mokytojais.

"Mano išleistuvių vakaras vyko mokykloje, - prisimena P. Skruibis. - Labiausiai įsimintinas turbūt buvo bendravimas su klasiokais ir su jų tėvais. Man patiko, kad tame vakarėlyje dalyvavo tėvai. Kai kurių net nepažinojau, tačiau buvo įdomu su jais pabendrauti visai kitokioje atmosferoje. Kai mokykla baigta, žymiai laisviau jautiesi. Iš tiesų, aš buvau tas, kuris laukė, kada ta mokykla pasibaigs ir man mokyklos baigimas buvo didelė šventė vien dėl to, kad nebereikės jos daugiau lankyti.“

Jūratė Jadkonytė-Petraitienė: "Turėtų dalyvauti ir tėvai"

Man patinka idėja "naktis mokykloje“. Juk tai atsisveikinimo vakaras. Gražus, jaunatviškas žingsnis į gyvenimą. Daugiau negrįši. Tad kodėl nepabuvus toje aplinkoje kitaip, išradingai. Juk galima vakaro metu žiūrėti sukurtus mokinių filmus, sukti nuotraukų skaidres. Visi filmuojam, fotografuojam - tad sudėti į bendrą archyvą įrašus nėra sudėtinga. Daugelyje mokyklų pamirštos mūsų laikų smagiausias renginys – diskotekos. Mokytojai nerimauja, kad nėra apsaugos. Tačiau jos ir nereikėtų, jei išleistuvėse aktyviai dalyvautų ir tėvai. Jiems siūlyčiau perduoti visą atsakomybę už saugumą ir patikėti mokyklos raktus. Juo labiau, kad mūsų projekte vykdyta pedagogų apklausa parodė, kad dauguma Lietuvos mokytojų pritaria išleistuvėms mokykloje

Iš savo išleistuvių prisimenu, kad naktis mokykloje su diskoteka aktų salėje, vaišėmis valgykloje, atvira sporto sale ir saulės pasitikimu ant rajone esančio viaduko, buvo kuklios. Tačiau jausmas buvo labai geras. Viskas sava, pažįstama, jauku. Galbūt dėl to kirbėjo kupinas vilčių pasaulio užkariavimo jausmas.

Asta Stašaitytė: "Išleistuvės primena baisias amerikoniškas vestuves“

Jeigu kalbame apie šių dienų išleistuves, kurios primena baisias vestuves, tai nei tokių vestuvių, nei tokių išleistuvių nenorėčiau. Šventės mokykloje – tai didelis sambūris su visada padidinta rizika. Jei visi sutaria ir bendruomenė prisiima atsakomybę, tai labai smagu paskutines akimirkas praleisti mokykloje. Viskas priklauso nuo situacijos. Jei nekenti mokyklos, tai ir nenori joje švęsti. Mūsų išleistuvių vakarinė dalis vyko ne mokykloje, užsakytoje salėje. Nieko prabangaus. Kas labiausiai įsiminė? Tradicijos - sulaukėme rytinės saulės. Iki ryto šventėme, dainavome susėdę ant grindų salėje, po to važiavome prie jūros. Tai buvo pirma naktis iki ryto, iki saulės pasitikimo. Suvokėme, kad tai buvo paskutinės valandos, kurias galėjome leisti kartu. Buvo ir linksma, ir graudu, visko buvo. Jei būtų mano valia, aš supaprastinčiau šventę: jokių suknių, jokių ištaigų. Manęs netrikdytų ir žygis į gamtą. Juk smagu būtų visiems susirinkti prie laužo ir dainuoti.

Nomeda Marčėnaitė: "Nebūk blakė, pagrok Bachą“

Mano išleistuvės vyko Vilniuje, tuometiniame restorane "Palanga“. Kai baiginėjau mokyklą, tada prašmatnias sukneles reikėjo siūtis. Į šventę išėjau kukliai apsirengusi. Labiausiai įsiminė, kaip vakare ėjome pas klasioko tėvą Leonardą Gutauską. Atsimenu, kaip Leonardas įkalbinėjo žmoną pagroti Bachą, sako: „nebūk blakė, pagrok Bachą“. Visiems buvo labai smagu, nepaisant to, kad kartu dalyvavo ir tėvai. Šiandien vaikų vietoje jokių restoranų nesirinkčiau, per daug formali aplinka. Nesirinkčiau ir mokyklos – juk joje ir taip atsibūna. Yra tiek visokių galimybių. Siūlyčiau daugiau išradingumo ir iniciatyvos iš mokinių pusės. Šampano taurę išgerti galima ir pačioje mokykloje - nematau nieko blogo. Tačiau puikiai žinome, kad dažniausiai šampano taurės neužtenka ir kaip po to baigiasi tokios išleistuvės.

Edita Mildažytė: "Mes visą gyvenimą šokdavom aktų salėse“

„Mūsų laikais išleistuvės būdavo viena vakarinė dalis. Įteikdavo atestatus, o tada diskoteka... Prisimenu, kaip valgykloj tėvai slapta "baliavodavo“. Aš tame didelės dramos nematau, bet suprantu, kad dabar išleistuvės yra labai pakitusios ir paverčiamos kažkokiu keistu komerciniu renginiu. Mano ir visų abiturientų išleistuvės tais laikais vykdavo mokykloje, kitur jos ir negalėjo vykti. Jokių pinigų niekas nerinkdavo, buvo iš esmės draudžiama. Jei atvirai, man pačiai iš to vakaro niekas neįsiminė. Žinoma, atsimenu kaip gavau atestatą, yra nuotraukos. O daugiau... Labiau atsimenu mūsų privačius atsisveikinimus, kai mes patys rengdavom vakarėlius. Pritarčiau, jei išleistuvės būtų tokios pat ir šiandien. Žinoma, jei ten būtų vartojamas alkoholis, tai mokykla tam nėra tinkama vieta. Tačiau jei tai šokiai aktų salėje, einama pasitikti saulės, tai kuom ta mokykla yra blogai? Gražu būtų, jei iškilmingoji dalis - atestatų įteikimas, pasveikinimas – būtų bendras renginys mokykloje. O toliau galėtų susitikti klasės, kad ir privačioje erdvėje. Ir nemanau, kad ten turi sueiti visi tėvai. Aš nėjau nė į vieno savo vaikų išleistuvių šventę, nes tai ne mano šventė. Žinoma, sudalyvavau atestatų įteikime, vaikus pasveikinau, man buvo labai smagu ir miela. Tačiau nesuprantu kodėl turiu makaluotis su žmonėmis, kurių nepažįstu (bendraklasių, jų tėvų, mokytojų). Tai ko man ten eit?“ Išleistuvių vakaras gerokai išpūstas, kur negali suprasti, ar tėvų komiteto pirmininkei jis reikalingiausias, ar mokyklos bendruomenei, ar dar kam nors.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"