TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Išliksime ar išmirsime sovietiškai

2010 03 18 0:00

Buvęs prašviesėjimas Lietuvos demografinėje padangėje blėsta. Tie demografiniai procesai, kurie greičiausiai reaguoja į pablogėjusią ekonomikos būklę, rodo, kad padėtis vėl prastės.

Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai gimstamumas truputį padidėjo, mirtingumas šiek tiek sumažėjo. Pasak prof. Vlados Stankūnienės, galėtume džiaugtis, juolab kad mirtingumas mažėjo dvejus pastaruosius metus, o gimstamumas po truputį didėjo nuo 2006-ųjų, tačiau pernai dar skynėme prieš tai buvusių gerų metų vaisius. Pirmiausia per ekonomikos krizes žmonės rečiau tuokiasi, iš paskos mažėja ir gimstamumas. Pačioje praėjusių metų pabaigoje ir šių metų sausio mėnesį gimstamumas jau sumažėjo, nes sumažėjo santuokų ir padidėjo emigracija. Ji taip pat turės įtakos santuokų ir gimstamumo mažėjimui Lietuvoje.

Lipant iš duobės

Lietuvos socialinių tyrimų centro Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovė prof. V.Stankūnienė prisiminė

2002-2005 metų duobę, kai gimstamumas buvo ypač mažas, demografų dar vadinamas mažesniu nei mažas (angl. the lowest-low fertility), nes, atrodytų, nebegali daugiau mažėti. Vadinamasis suminis gimstamumo rodiklis, t. y. vidutinis skaičius vaikų, kuriuos pagimdo moteris per visą reproduktyvų amžių, buvo mažesnis nei 1,3. Nuo 2006-ųjų jis didėjo. Taip pat ir pernai.

"Iš viso to periodo būtent 2008-ieji nuteikė optimistiškai: gimstamumas didėjo, o mirtingumas mažėjo. Emigracija taip pat buvo sumažėjusi. Maždaug nuo 2004 metų daugėjo santuokų, - sakė prof. V.Stankūnienė. - Nors ir labai bloga padėtis, tačiau kryptis teigiama, ir buvo pagrindo optimizmui. Visi rodikliai bent jau neblogėjo. Jie gerėjo, nors ir nedaug."

2008 metais suminis gimstamumo rodiklis jau buvo 1,47. Padidėjo nedaug, bet, kaip rodo kitų šalių patirtis, net šimtosios dalys svarbios, nes atskleidžia, kaip keičiasi padėtis. Kai suminis gimstamumo rodiklis artimas 1,5, jis, nors ir žemas, artėja prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio - dabar truputį didesnio nei 1,5. Tačiau yra ES valstybių, kurių suminis gimstamumo rodiklis artimas dviem. Šiuo metu Prancūzija yra pasiekusi tą lygį - visiškai priartėjo prie dviejų. Skandinavijos šalys taip pat artėja prie dviejų. Jos jau išgyveno labai mažo gimstamumo periodą ir dabar padėtis ten gerėja.

"Suminis gimstamumo rodiklis, kad karta keistų kartą ir nevyktų depopuliacija, t. y. populiacija nenyktų, turi būti maždaug du, - kalbėjo demografė. - O tiksliau, 2,1 garantuotų kartų kaitą, nes vaikai turi pakeisti tėvus ir dar išskaičiuojamas galimas mirtingumas."

Stabilu - nestabilu

Prieškariu Lietuvoje suminis gimstamumo rodiklis buvo didesnis nei trys. Pasak prof. V.Stankūnienės, menkai išsivysčiusioje agrarinėje visuomenėje vaikų gimsta daug, nes žmonės pirmiausia nemoka ir negali reguliuoti gimstamumo. Be to, agrarinėje visuomenėje vaikų reikia tam, kad būtų garantuotas natūralus ūkio gyvavimas, palikimo perdavimas, saugumas senatvėje ir t.t.

Pereinant į industrinę visuomenę gimstamumas mažėja. Visų pirma išmokstama jį reguliuoti. Be to, perimamas miestietiškas gyvenimo būdas, labai didėja investicijos į vaiką, jo išsilavinimą. Moterys įsitraukia į gamybą. Suminis gimstamumo rodiklis industrinėje visuomenė pasiekia maždaug tą lygį, kai garantuojama kartų kaita. Šeima susilaukia vidutiniškai dviejų vaikų.

Taip buvo Lietuvoje sovietmečiu. Suminis gimstamumo rodiklis kai kuriais metais pakildavo iki 2,08, o kai kada nukrisdavo iki 1,98. Žodžiu, svyravo apie du. Kaip pabrėžė demografė, industrinėse visuomenėse gimstamumas labai reaguoja į nestabilumą. Kai ekonomikos padėtis ilgai būna stabili, nors gyvenimo lygis ir žemas, šeimos prisitaiko išgyventi tomis sąlygomis ir augina du vaikus.

"Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, visa ekonomika ir socialinė aplinka patyrė didžiulių transformacijų, - kalbėjo prof. V.Stankūnienė. - Prisiminkime 1990 metų pradžios ekonominę krizę. Daugeliui iškilo iš esmės net pirminių poreikių patenkinimo problema. Kiek žmonių tuo metu buvo išėję vadinamųjų nemokamų atostogų, kai lyg ir priklauso gamyklai, bet algos niekas nemoka?! Gamyba nyko. Užsidarant gamykloms, atsirado iki tol nežinotas dalykas nedarbas. 1990 metų pradžioje labai staiga pradėjo mažėti santuokų, atitinkamai labai greitai mažėjo ir gimstamumas. Tokia buvo reakcija į sunkią ekonomikos padėtį."

Kai atsakai už save

Atgavusi nepriklausomybę Lietuvos visuomenė vis dažniau ėmė gręžiotis į Vakarus. Kartu su rinkos ekonomika atėjo ir vadinamoji individualizacija. Šis procesas dar praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio viduryje kilo Skandinavijos valstybėse ir išsyk beveik tuo pat metu paplito Vakarų Europoje. Lietuvą jis pasiekė praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio viduryje.

"Pirmiausia atsakai už save. Pats turi galvoti, kaip išgyvensi. Niekas kitas už tave nepagalvos, - kalbėjo demografė. - O kai sudėtinga ekonomikos padėtis, kaip tuoksiesi, kaip auginsi vaikus, jei pats nežinai, ką darysi?! Be to, jei nori įsitvirtinti profesinėje veikloje, turi labai daug į save investuoti. Labai svarbi žmogaus saviraiška, savo gabumų atskleidimas."

Kartu su individualizacija atėjo ir kiti vertybiniai pasikeitimai, pasirinkimo laisvė. Atsirado modernioji kontracepcija. Visa tai prisidėjo prie santuokų ir gimstamumo mažėjimo, kurį išjudino ekonomikos procesai. Vakaruose tuo metu jau buvo mažas gimstamumas. Be to, sumažėjo santuokų.

"Anksčiau gyventi nesusituokus buvo baisu, o taip, pasirodo, gyvenama pasaulyje, - kalbėjo prof. V.Stankūnienė. - Pradedame ir mes visai kitaip organizuoti šeimas. Jos kuriamos vėliau ir vis dažniau ne tiesiogiai, o per kohabitaciją, gyvenimą kartu nesusituokus. Aišku, ir vaikai gimdomi vėliau. Tiek šeimose, tiek gyvenant kartu nesusituokus. Taip gimstamumas sumažėjo iki žemesnio nei 1,3 suminio rodiklio."

Tiksi biologinis laikrodis

Individualizacijos procesas neaplenkia ir moterų. Jos taip pat investuoja į save, nori įgyti išsimokslinimą, įsitvirtinti profesinėje veikloje. Turint gerą išsilavinimą, tačiau nieko dar nepasiekus, gimdyti rizikinga. Motinystės džiaugsmai ir rūpesčiai atidedami, bet kiek gali moterys atidėti vaikų gimdymą? Ateina laikas, kai, pasak demografės, pradeda tiksėti biologinis laikrodis. Manoma, kad maždaug po 10-15 metų gimstamumas vėl pradeda didėti, nes atidėtų santuokų ir tų, kurie atidėjo ir kurioms visų pirma atidėti vaikų gimdymo nebėra kur, susikaupia gana daug.

"Maždaug nuo 2005 metų gimstamumo kreivė pradeda kilti ir Lietuvoje. Nuo 2007 metų dar ir labai didinamos išmokos šeimoms, ilginamos vaiko priežiūros atostogos, tačiau jau ir be jų gimstamumas didėja, - kalbėjo prof. V.Stankūnienė. - Taip ir turi būti. Visos šalys prasidėjus šeimos transformacijai tai pergyveno - pasiekė dugną ir ėmė kilti aukštyn. Latvija ir Estija anksčiau jį pasiekė, anksčiau ir pradėjo kilti."

2005-2007 metais ekonomika taip pat klestėjo. Visuomenės gerovė kilo, žmonės pirko butus, ėmė paskolas. Optimistinis požiūris į perspektyvą lėmė ir daugiau santuokų. Pasak demografės, Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, dar gana daug žmonių tuokiasi. Vienas tokių rodiklių, leidžiančių matyti, kaip kuriamos šeimos, - ne santuokoje gimusių vaikų skaičius. Lietuvoje jų dabar yra apie 30 proc., Estijoje - 58 proc., Latvijoje - maždaug 48 procentai.

Kiek norėtum vaikų?

"Kitos ES šalys gimstamumo ir santuokų mažėjimą jau išgyveno, tad yra tikimybė, kad pagerės ir mūsų padėtis. Ji toli gražu nėra beviltiška. Tokia yra ir kitų šalių patirtis, - sakė Demografinių tyrimų centro vadovė. - Kitas dalykas, pas mus mažėja norimas vaikų skaičius. Tai pavojaus ženklas, kad vis dėlto gali nebūti pasiektas dviejų vaikų šeimos vidurkis, nes nebėra ir lūkesčių tiek turėti."

Demografinio tyrimų centro duomenimis, fiksuojamais nuo 1988 metų, norimas vaikų skaičius Lietuvoje visada buvo didesnis nei du, o 2006 metais - jau mažesnis nei du. Taip buvo ir Europoje. Einame panašiu keliu ir galbūt pamažu taip pat išbrisime iš tokios padėties. Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybėse gimstamumas didėja, nors šeimos kuriamos visai kitaip, labai daug jų sudaroma per kohabitaciją, tačiau augina vidutiniškai arti dviejų vaikų.

Pavojaus varpai

"Turime nuolat jausti gimstamumo pulsą ir daryti viską, kad nenyktume, tačiau dėl mirtingumo reikia skambinti visais pavojaus varpais, - pabrėžė prof. V.Stankūnienė. - Ir mirtingumo kitimo istorija gerokai sudėtingesnė."

Modernėjant visuomenei mirtingumas, aišku, mažėja ir medicinos pažangos rezultatai akivaizdūs. Lietuvoje mirtingumas mažėjo iki 1965 metų. Tada, kaip pasakojo demografė, moterų mirtingumo rodikliai stabilizavosi, tačiau vyrų mirtingumas net pradėjo didėti, trumpėjo vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Ir staiga 1985-1986 metais mirtingumas, ypač vyrų, smarkiai sumažėjo, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė padidėjo. Tuometė Sovietų Sąjungos antialkoholinė kampanija visų pirma paveikė tas mirtis, kurios tiesiogiai susijusios su alkoholio vartojimu, t. y. žūtys per nelaimingus atsitikimus ir eismo įvykius.

Vėlesniais metais mirtingumas vėl didėjo ir ypač išaugo 1990-ųjų pradžioje. Pasak prof. V.Stankūnienės, prie to prisidėjo esminės visuomenės transformacijos, ekonominės padėties ir socialinio gyvenimo nestabilumas, su sveikatos apsaugos sistemos pertvarkymu susijusios problemos, sveikatai žalinga elgsena. Labai padaugėjo savižudybių. Padaugėjo net mirčių nuo tuberkuliozės, infekcinių ligų. Didžiausias mirtingumas užfiksuotas 1994 metais. Vėliau jis ėmė svyruoti.

Dabar vyrų mirtingumas yra didesnis ir vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė dvejais metais trumpesnė, nei buvo 1965-aisiais. Tokius rodiklius demografė aiškino visų pirma sveikatai žalinga elgsena: alkoholio vartojimu ir su juo susijusiais padariniais, nelaimingais atsitikimais, savižudybėmis. Tiesa, pastaruoju metu savižudybių mažėjo, tačiau labai dideli mirtingumo rodikliai, susiję su nelaimingais atsitikimais ir eismo įvykiais.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarp ES valstybių Lietuva labai išsiskiria mirtimis, susijusiomis su alkoholio vartojimu. Mirčių nuo ligų, susijusių su alkoholio vartojimu, yra keturis kartus daugiau nei senosiose ir du kartus daugiau nei naujosiose ES valstybėse.

Sovietinis palikimas

Kaip pabrėžė prof. V.Stankūnienė, toks mirtingumo modelis vadinamas sovietiniu. Visose buvusiose SSRS respublikose nuo 1965 metų vidurio pradėjo didėti mirtingumas. Jis susijęs su alkoholizmu, sveikatai žalinga elgsena, sveikatos netausojimu. Nors vėliau visos posovietinės valstybės patyrė transformacijos periodus, sveikata iki šiol netapo vertybe. Dar nesuprasta, kad vis dėlto pats žmogus turi investuoti į savo sveikatą, sveikai elgtis, sportuoti, sveikai maitintis, nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu, jei nori būti sveikas ir ilgai gyventi.

"Nesidairykime vien į mediciną. Sveikatos apsaugos srityje turime daug problemų, ypač dabar. Jų vaisius skinsime vėliau. Dar reikėtų paminėti ir vadinamojo psichosocialinio streso veiksnį, kai žmogui sunku prisitaikyti prie greitai kintančios aplinkos, gyvenimo tempo, kai jis nežino, ką ir kaip daryti, kaip įsitvirtinti. Tai daro įtaką sveikatai, mirtingumui. Dėl visų šių priežasčių išmirštame kitaip. Iki šiol - pagal sovietinį modelį", - kalbėjo demografė.

Maždaug iki 1990 metų mirtingumo lygis ir pokyčiai buvo panašūs ir Vidurio Europos valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje. Vėliau jos labai staiga pasuko vakarietiškų mirtingumo rodiklių link. Iš ES valstybių padėtis nepasikeitė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tiek sovietmečiu, tiek vėliau Lietuvoje vyrų ir moterų mirtingumas buvo truputį mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė taip pat buvo ilgesnė. Deja, per pastaruosius dvejus metus ėmėme atsilikti net ir nuo Latvijos bei Estijos.

"Bet džiaukimės tuo, ką turime. Vis dėlto pastaruosius dvejus metus mirtingumas mažėjo. Pirmiausia vyrų ir pirmiausia susijęs su nelaimingais atsitikimais bei eismo įvykiais, - sakė Demografinių tyrimų centro vadovė. - Gal kartais nereikšmingos atrodo kampanijos, raginančios stabdyti karą keliuose ar užsisegti saugos diržus, tačiau jų poveikis juntamas. Mirtingumo rodikliai, susiję su žūtimis per transporto įvykius, pas mus taip pat buvo didžiausi ES, tačiau padėtis akivaizdžiai pagerėjo."

Išvažiuojanti Lietuva

Eurostato duomenimis, Lietuvoje mirtingumas yra didžiausias tarp ES valstybių, gimstamumas vienas mažiausių, bet artėja prie ES vidurkio, o emigracija - didžiausia skaičiuojant vienam tūkstančiui gyventojui.

"Vertinant emigraciją reikia turėti tikslesnės informacijos. Jos trūksta, - teigė prof. V.Stankūnienė. - Tiek, kiek žinome, akivaizdu, kas vyko nuo 1990 metų. Pradžioje oficialūs srautai ėjo į Rusiją, buvusią Sovietų Sąjungą. Išvažiavo slavų kilmės gyventojai. Nuvilnijo ta banga. Prasidėjo trumpalaikės išvykos į Europą ir JAV pas gimines ar uždarbiauti. Vizitai pas gimines užtrukdavo. Išvykėliai pasilikdavo. Trumpalaikės išvykos virto nelegalia emigracija. Ji kaupėsi - išvažiuoja, negrįžta, o mes nežinome. Atėjo 2001 metų gyventojų surašymas ir fiksuojame, kad neturime 200 tūkst. žmonių."

Kita banga plūstelėjo įstojus į ES, kai jau legaliai buvo galima įsidarbinti. Vis dėlto registruoti, kiek iš viso žmonių gyvena svetur, kol kas neįmanoma. Neaišku, nei kiek jų grįš, nei kiek išvažiavo visam laikui. Statistikos departamento duomenimis, 2008 metais emigravo 17 tūkst., 2009 metais - 22 tūkst. žmonių. Bet kuriuo atveju emigracija didžiulė. Įvairiais skaičiavimais, iš viso emigravo maždaug pusė milijono.

"Visų pirma emigruoja jaunimas. Demografinių tyrimų centro duomenimis, daug vadinamųjų transnacionalinių šeimų, kai dalis šeimos - Lietuvoje, o dalis išvažiuoja kuriam laikui į užsienį, - kalbėjo demografė. - Tai, be abejonės, didina šeimų nestabilumą, mažina gimstamumą. Artimiausia demografinė ateitis neatrodo optimistinė. Santuokų jau smarkiai sumažėjo, ir akivaizdu, kad gimstamumas taip pat mažės. Norisi tikėti, kad nekris taip staigiai, juo labiau kad jau teigiama, jog ekonominė padėtis stabilizuojasi."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"