TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Išmanioji pirštinė padės bendrauti

2015 08 19 6:00
Dariušo Laketčenkos išmanioji pirštinė gestų kalbai atpažinti.  Alinos Ožič nuotrauka

„Kuo labiau technologijos tobulėja, tuo darosi įdomesnės, ir norisi suprasti, kas kaip vyksta, pačiam dalyvauti jas kuriant“, – LŽ sakė 21 metų Dariušas Laketčenka, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas.

Kompiuterių inžinieriaus baigiamasis bakalauro darbas – išmanioji pirštinė kurčiųjų gestams atpažinti – jau sudomino ir verslininką iš Latvijos. Sukurtas įrenginys perteikia gestų kalbą daugeliui suprantama vaizdine ir garsine išraiška. Patobulinta išmanioji pirštinė padėtų kurtiesiems bendrauti su gestų kalbos nemokančiais žmonėmis, sumažintų jų socialinę atskirtį.

Neturėtų dulkėti

D. Laketčenka pasakojo, kad dar mokydamasis Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje domėjosi kompiuteriais, skaitė šios srities žurnalus. Baigęs mokyklą pasirinko kompiuterių inžinerijos studijas VGTU Elektronikos fakultete, įterptinių kompiuterių specializaciją.

„Kuriamos sistemos, kurių pagrindą sudaro mikrovaldikliai, specializuotoms užduotims vykdyti, – aiškino kompiuterių inžinierius. – Taip buvo pritaikyta ir mano projekte.“

Per baigiamąjį bakalauro darbą kompiuterių inžinieriai turi sukonstruoti kokį nors veikiantį įrenginį. D. Laketčenka pasirinko išmaniąją pirštinę kurčiųjų gestams atpažinti – vieną darbo vadovo VGTU Elektronikos fakulteto Kompiuterių inžinerijos katedros Mokomosios laboratorijos vedėjo Arvydo Stankevičiaus temų.

„Labai įdomi idėja. Galima ir praktiškai pritaikyti. Ne šiaip sau koks žaisliukas – padarai, ir dulka, – sakė išmaniosios pirštinės kūrėjas. – Pirštinė „jaučia“ pirštų lenkimą ir rankos padėtį erdvėje. Duomenys apie parodytą gestą „Bluetooth“ ryšiu siunčiami į mobilųjį telefoną ir apdorojami. Įdiegta programėlė atveria gestą atitinkantį vaizdą telefono ekrane ir paleidžia atitinkamą garso rinkmeną.“

Nuo pirminio modelio

Pasaulyje panašių įrenginių jau buvo sukurta. Dažniausiai – taip pat per universitetų projektus. Tačiau kiekvieno koncepcija, kaip patikslino D. Laketčenka, šiek tiek skiriasi. VGTU projekto savitumas – informacija siunčiama ne į kompiuterį, kaip dažnai pasirinkta kitų projektų autorių, bet į mobilųjį telefoną. Be to, perteikiama ir garsu, ir vaizdu. Kai kuriuose užsienio projektuose pasitenkinta tik vaizdu arba tik garsu.

„Šis modelis – dar pirminis. Dabar išmanioji pirštinė atpažįsta 15 gestų. Tobulinant įrenginį, jei būtų investicijų, reikėtų padidinti atpažįstamų gestų skaičių. Be to, kol kas suprantami tik lenkimo judesiai, – vardijo D. Laketčenka. – Taip pat reikėtų pagražinti išmaniosios pirštinės dizainą. Pagrindinę plokštę, kurioje yra mikrovaldiklis ir kiti elementai, būtų galima sumažinti ir tvirtinti prie mažesnės, patogesnės, žmogui malonesnės pirštinės.“

Studentas gamino išmanųjį įrenginį savo lėšomis ir stengėsi palyginti nebrangiai supirkti visus reikalingus komponentus. Dabar pirštinės kaina, autoriaus vertinimu, – apie 130 eurų.

„Reikėtų dar pasidomėti, kodėl nė vienas projektas kitose šalyse nėra iki šiol komercializuotas. Gal per brangu ar tiesiog niekas nesiryžta, – svarstė pašnekovas. – Įvertinus padėtį, manau, galima žengti toliau.“

Atstumas netrukdys

Studentų darbais nedažnai susidomi verslininkai, juo labiau iš kitos šalies. Susipažinti su D. Laketčenkos sukurta išmaniąja pirštine kurčiųjų gestams atpažinti jau buvo atvykęs verslininkas iš Latvijos. Kalbėjosi su autoriumi ir darbo vadovu A. Stankevičiumi. Ar investuos į projektą, turėtų paaiškėti artimiausiomis savaitėmis.

VGTU absolventas rengiasi išvykti į Vokietiją. Berlyne susirado darbą pagal specialybę. Dar studijuodamas norėjo įgyti naujos patirties per praktiką kitose šalyse. Trečiame kurse pagal ERASMUS programą vieną semestrą mokėsi Kretos technologijos institute Graikijoje. Dabar kurį laiką padirbės programų kūrėju Vokietijoje.

„Jei išmaniosios pirštinės projektą plėtosime toliau, galėsiu ir per atstumą lygiavertiškai dirbti, – įsitikinęs D. Laketčenka. – Kaip sakė latvių verslininkas, dabar ne tas amžius, kad atstumas trukdytų.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"