TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Išmaniosios technologijos keičia gyvulininkystę

2015 02 05 6:00
Agnietė Švedaitė. LSMU nuotraukos

„Sužinoję, kad studijuoju gyvulininkystės technologiją, kai kas nustemba: „Tai esi pasiryžusi visą gyvenimą praleisti fermose su guminiais batais?“ Tuomet ateina eilė nustebti man: pasirodo, žmogus jau labai seniai nėra buvęs kaime, o juo labiau – fermoje, kuri visiškai nepanaši į buvusią senelių laikais. Guminių batų nebereikia, nes daugelį darbų atlieka išmaniosios technologijos", – sako viena geriausių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės technologijos fakulteto bakalauro studijų studenčių Agnietė Švedaitė.

Laukiama pamaina

Baigusi Ariogalos gimnaziją, Agnietė buvo nusprendusi sekti tėčio pėdomis – tapti veterinarijos gydytoja. Tačiau sudomino gyvulininkystės technologijų studijų programa. „Viskas, kas susiję su specialybe, labai įdomu, galiu sakyti, viskas mane žavi, - džiaugiasi mergina. – Geriausia, kad yra daug galimybių savo žinias pritaikyti praktikoje. Po pirmo kurso vasarą dirbau veislininkystės įmonėje, susipažinau su spermos gavyba ir platinimu, po antrojo – žemės ūkio bendrovėje, kur užsiėmiau galvijų selekcija. Darbas modernioje įmonėje labai įdomus: kompiuteryje gali analizuoti duomenis apie kiekvieną gyvulį: jo veislę, mitybą, produkcijos kokybę, sveikatą ir t. t. Domiuosi gyvulininkyste, nes jau nuo mažens esu su ja susipažinusi – mano tėvai turi nedidelį ūkį, augina apie 20 karvių. Net ir tokiame šeimos ūkyje niekas nelenkia nugaros nuo ryto iki vakaro. Daugelį darbų padeda nudirbti ūkio masteliams pritaikyta žemės ūkio technika: sėdai į mažą traktoriuką ir atsivežei pašarų, įrengta pieno linija, – seniai niekas nemelžia karvių rankomis, nebent tie, kurie turi tik vieną karvutę.“

Žemės ūkis sparčiai tobulėja. Ūkininkai supranta, kad norint gauti geros produkcijos ir dirbti pelningai, reikia vadovautis moderniais, moksliniais tyrimais grindžiamais metodais. O kaip juos tinkamai taikyti, išmano gyvulininkystės technologai, kurių labai trūksta šiuo metu ir trūks ateityje, vis labiau modernėjant technologijoms. Daugelis bendrovių susiduria su panašia situacija: senieji zootechnikai norėtų į poilsį, tačiau nėra kas juos pakeistų. Neretai nėra net kas pavaduotų per atostogas... Taigi, gal kam nors ir tenka jaudintis, kur mokslus baigus rasti darbą, tik ne gyvulininkystės technologams. Jau studijuodami trečiame kurse daugelis turi darbo vietą: arba savo tėvų ūkiuose, arba bendrovių, kurios iš dalies finansuoja jų studijas, norėdamos sau pasirengti aukštos kvalifikacijos specialistą. Agnietė priduria, jog ši studijų programa tokia įdomi ir universali, kad joje save atrasti gali įvairių poreikių žmonės. Gyvūnų veisimo ir mitybos, genetikos, anatomijos ir fiziologijos, ekonomikos ir verslo vadybos, informacinių technologijų kursai leidžia prisitaikyti prie įvairiausių gyvenimo teikiamų galimybių, siekti karjeros netgi tiems, kurie nori gyventi mieste.

Edvinas Banevičius.

Prestižinės profesijos

O štai Gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventas Edvinas Banevičius, priedus ir papildus gyvuliams gaminančios įmonės „Biochem“ techninis pardavimo vadybininkas konsultantas, kaip buvo, taip ir liko kaunietis. „Taip susiklostė, kad pasiūlymą dirbti vokiečių įmonėje gavau dar būdamas studentas, o diplomas, liudijantis, kad išmanau apie gyvulių mitybą ir sveikatą, man yra būtinas. Susitinku su ūkininkais, priimu jų užsakymus, konsultuoju, aiškinu, kaip svarbu, kad gyvuliai būtų šeriami kokybiškais ir sveikais, visaverčiais pašarais. Subalansuoti pašarai – ilgamečio ir kruopštaus mokslininkų darbo rezultatas. Prieš pradedant gamybą, kiekvienas naujas produktas išbandomas, stebimas jo poveikis gyvulių sveikatai, produktyvumui, - kalba Edvinas. – Man, kaip įmonės konsultantui, malonu matyti, kaip Lietuvos ūkininkai įsitikina akvaizdžia modernių pašarų nauda. Pirmiausia ūkyje ar įmonėje susitariame atlikti tyrimą. Po poros mėnesių žmonės pamato rezultatus, kurie nudžiugina ir priverčia naujai mąstyti. Kad ir toks nesenas pavyzdys: atjunkomi ūkininko paršeliai, kurie gavo mano pasiūlytų probiotikų, užaugo sveikesni ir bent po pusę kilogramo sunkesni nei tie, kurie negavo.“ Edvinas pažįsta Vokietijos žemės ūkį, todėl visus, kam patinka dirbti su gyvūnais, ragina rinktis gyvulininkystės technologijos studijas. „Vokietijoje šios profesijos laikomos prestižinėmis, tad ne visiems pavyksta įgyvendinti svajonę studijuoti aukštojoje mokykloje, - sako jis. – Lietuvoje kol kas jauni žmonės baidosi darbo žemės ūkyje, manau, visų pirma dėl to, kad tebesivadovauja tėvų, kurie prieš kelis dešimtmečius išvyko į miestus, nes nenorėjo likti sunkiai dirbti kaime, nuomone. Lankausi Lietuvos ūkiuose, matau, kaip sparčiai jie keičiasi ir modernėja. Yra nemažai ūkių, bendrovių, kurios moderniomis technologijomis gali būti pavyzdžiu europietiškosioms. O jaunų darbščių žmonių Lietuvos ūkiuose stinga, taigi, darbo vietos jiems nereiks ilgai ieškoti. Tai daro šias studijas labai patrauklias. Didžiuojuosi, būdamas Gyvulininkystės technologijų fakulteto absolventas.“

Lauras Stacevičius.

Gyvulininkystės technologijų magistras Lauras Stacevičius dirba UAB "Prosangvis", yra ne tik moderniausių „Urban“ prekės ženklo automatinių veršelių girdymo sistemų pardavėjas, bet ir konsultantas, teikiantis gyvulių augintojams reikalingų žinių, informuojantis apie veterinarijos ir technologijų naujoves. „Kol kas Lietuvoje dar per mažai investuojama į kokybišką veršelių girdymą. Ne visi susimąsto, jog kokybiškas subalansuotas pašaras ir tinkama priežiūra yra galvijų sveikatos pagrindas. Ūkiai, kurie ryžtasi įdiegti naujas technologijas, greitai pajunta efektą. Veršeliai, gaudami subalansuotą, iki tinkamos temperatūros pašildytą mišinį su papildais ir vitaminais, auga sveikesni ir stipresni, - sako Lauras ir džiaugiasi, jog studijų laikas buvo praleistas ne veltui: - Fakultete gavome ne tik specialiųjų gyvulininkystės technologijų žinių, bet ir vadybos, verslo, rinkodaros, informacinių technologijų – visa tai labai praverčia kasdieniame darbe. O matydamas, kiek daug naujų galimybių atveria žemės ūkio technologijos ir kaip keičiasi kaimas, nuoširdžiai raginu rinktis šią taip reikalingą profesiją.“

Laikas atsikratyti stereotipų

Gyvulininkystės technologijų fakulteto dekanas doc. dr. Rolandas Stankevičius:

„Kai susitinku su moksleiviais, akivaizdu, jog daugelis jų klysta, įsivaizduodami darbą žemės ūkyje kaip sunkų braidžiojimą purvinais batais, nemaloniais kvapais persisunkusiais drabužiais, ankstyvą kėlimąsi ir nuolatinį nuovargį. Tačiau išmaniosios technologijos sparčiai skverbiasi į gyvulininkystę ir visiškai keičia kaimo vaizdą. Moderniuose ūkiuose daugelį darbų atlieka robotai. Pakanka tik užprogramuoti robotą – valytoją, ir jis valo mėšlą, o karvės gyvena sausai ir švariai. Kompiuteris fiksuoja kiekvieno gyvulio mitybą, sveikatą. Pienas, pakeliui ištyrus jo kokybę, patenka į šaldytuvą. Nekokybiškas, kuriame aptinkamas normą viršijantis somatinių ląstelių kiekis, nukreipiamas į atskirą liniją. Vartotojus pasiekia tik kokybiška produkcija. Moderniosios technologijos leidžia labai sumažinti žmogaus veiksnio įtaką gyvulininkystės rezultatams, nes gaudami moksliniais tyrimais patvirtintą kokybišką ir subalansuotą pašarą, gyvendami tinkamomis sąlygomis galvijai patiria mažiau streso, yra sveiki ir duoda kokybišką produkciją. Kalbame apie tai, nes rengiame būsimuosius specialistus, gebančius šias išmaniąsias technologijas valdyti. Daug dėmesio skiriame tam, kad jie gautų ne tik teorinių žinių, bet ir pakankamai praktinių įgūdžių.

Kartu su Aleksandro Stulginskio universitetu esame įkūrę „Nemuno“ slėnį, į mokslines eksperimentines laboratorijas investuota per 300 tūkst. eurų. Didelė dalis įrangos jau veikia, kita baigiama įrengti. Laboratorijose bus atliekami tyrimai, kurių tikslas - išsiaiškinti pašarų įtaką produkcijos kokybei (mėsai, kiaušiniams ir t. t.). Atnaujinta genetikos laboratorija – tai didelė paspirtis veislininkystei. Visos šios laboratorijos dirba studijų kokybės naudai. Universiteto mokymo bazėje turime Praktinių mokymų ir bandymų centrą, su studentais vykstame į inovatyvius ūkius, lauko dienas, su socialiniais partneriais tariamės dėl praktikos.

Fakultete rengiami gyvulininkystės technologai, kurie turi žinių apie visų rūšių naminių gyvūnų auginimą, taip pat – rinkodaros, verslo, ekonomikos, maisto ir papildų gamybos pagrindus. Mūsų fakulteto absolventai gali ūkininkauti, dirbti žemės ūkio, pašarų gamybos įmonėse, bendrovėse, nes turi daug įvairiausių žinių. Akivaizdu, jog tokios studijų programos pasitvirtina: mūsų fakulteto absolventai sėkmingai įsidarbina, kuria savo verslą, ūkininkauja.

Išleidžiame Lietuvai tikrai labai reikalingų specialistų, prie kurių studijų finansavimo prisideda ir verslas. Dalį kai kurių studentų studijų sąnaudų dengia valstybė, o kitą dalį – ūkininkai arba verslininkai. Po studijų jie užtikrina reikalingam specialistui darbo vietą. Šiuo metu Gyvulininkystės technologijos fakulteto dieninėse ir ištęstinėse studijose studijuoja apie 40 tokių studentų.

Didžiuojamės, kad esame vienintelė aukštoji mokykla, turinti senas gyvulininkystės specialistų rengimo tradicijas, ir laukiame jaunų drąsių žmonių, norinčių dirbti moderniuose Lietuvos ūkiuose.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"