TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Įspūdingasis žalvarnis - jau retenybė

2011 07 23 0:00
"Turbūt tai vienas iš paskutinių žalvarnių mūsų krašte", - taip apie šią nuotrauką sako jos autorius.
Jono Bilinsko nuotrauka

Latvijos ornitologų pastangos išgelbėti šiuos paukščius jau davė rezultatų. Lietuviai tuo pasigirti dar negali.

"Liūdna rašyti, bet tai turbūt vienas iš paskutinių žalvarnių mūsų krašte. Prieš ketverius metus jie išnyko Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, nors kažkada pamerkyje jų buvo gausiausiai. Prieš trejus metus Druskininkų apylinkėse perėjo bene 6 poros, pernai 3, šiemet tik viena. Pildosi vieno ornitologo pranašystė, jog mūsų karta yra paskutinė, kuri dar matė žalvarnius", - taip šios gražaus paukščio nuotraukos autorius, druskininkietis ornitologas Jonas Bilinskas rašė praėjusių metų vasarą.

Ne geriau ir šiemet. Pasak Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) projektų koordinatoriaus Remigijaus Karpuškos, žalvarnių padėtis Lietuvoje jau kritinė: 2006 metais užfiksuota tik 35, 2008 metais - 20 porų šių paukščių. Manoma, kad praėjusiais metais perėjo maždaug 10 jų porų, šiemet dar mažiau.

Pasitarti, kaip galima būtų išgelbėti mūsų krašto žalvarnius, LOD kviečia visus paukščių mėgėjus šį savaitgalį, liepos 23-24 dienomis, į susitikimą "Žalia varna". Susitikimas vyks miškingose Druskininkų apylinkėse, ant Ešerinio ežero kranto.

Latvijos ornitologų pavyzdys

Žalvarnis - maždaug kuosos dydžio paukštis, išvaizda primenantis tropikų sparnuočius: suaugusių paukščių apdare vyrauja žalsva, melsva, juosva ir rusva spalvos, kurios ypač įspūdingos, kai žalvarniai tuoktuvių metu vartosi ore. Vėliau šios spalvos tampa blankesnės, melsva spalva pažaliuoja.

Šių įspūdingo grožio paukščių ir anksčiau mūsų krašte nebuvo labai daug. Gamtininkų patriarchas profesorius Tadas Ivanauskas 1964 metais rašė, kad "žalvarnis nėra retas, tačiau niekur apsčiai nepasitaiko". Vienas pirmųjų apie spartų žalvarnių nykimą 1991-aisiais įspėjo gamtininkas Eugenijus Drobelis. XX amžiaus pradžioje žalvarnių Lietuvoje buvo iki 10 tūkst. porų, 1970 metais - jau tik 1-2 tūkst., 1990 metais - 150-200 porų.

LOD pirmininko Laimono Šniaukštos duomenimis, žalvarnių nebedaug liko ir pas kaimynus: Lenkijoje 2010 metais jų buvo tik apie 50 porų (mažiau negu ankstesniais metais), Baltarusijoje - 20-50 porų, Latvijoje - 24 poros.

Latvijoje prieš keletą metų žalvarnių buvo sumažėję iki 10 porų, bet nuo 1998-ųjų šių paukščių apsauga pradėjo rūpintis latvių ornitologas Edmundas Račinskis. Jo ir kolegų iniciatyva buvo paskelbtos naujos saugomos teritorijos, iškelta apie 150 specialių inkilų žalvarniams, šie būstai buvo saugomi nuo plėšrūnų, valomi, jaunikliai žieduojami, kiekviena žalvarnių pora stebima, tiriama ir t. t.

Šitaip pavyko stabilizuoti populiaciją ir net padvigubinti žalvarnių skaičių. "Latvių darbai - pavyzdys, kad žalvarnius galima išgelbėti", - sako R.Karpuška.

Jauniklius suėda kiaunės

Lietuvoje vieni pirmųjų žalvarniais susirūpino Druskininkų miškų urėdijos darbuotojai. Jų iniciatyva jau keleri metai miškinguose Druskininkų apylinkėse yra keliami ir nuo plėšrūnų specialiomis priemonėmis apsaugomi inkilai žalvarniams, ieškoma naujų šių paukščių perėjimo ir maitinimosi vietų, stebimi ir saugomi perintys žalvarniai. Iškelta apie 90 inkilų. 2009-aisiais juose perėjo ir sėkmingai jauniklius užaugino 3 žalvarnių poros, 2010 metais - 4 poros. Neatsitiktinai ir minėtas paukščių mėgėjų susitikimas rengiamas prie Druskininkų.

Kodėl nyksta žalvarniai? Gamtininkų nuomone, šie paukščiai praranda maitinimosi buveines, nes nyksta brandūs medynai, keičiasi kaimai, mažėja tinkamų perėti uoksų. Žalvarnių gretas retina ir šių paukščių medžioklės Pietų kraštuose, kur jie migruoja, sparčiai besikeičiantis klimatas, nereguliuojamas plėšrūnų skaičius veisimosi vietose. Antai latvių ornitologų duomenimis, 2007 metais nuo kiaunių žuvo apie pusė visų žalvarnių dėčių inkiluose.

Daugiausia žalvarniams galėtų padėti valstybinės institucijos, jei priimtų šiems paukščiams saugoti tinkamus įstatymus ir kontroliuotų, ar jie vykdomi. Būtina išsaugoti brandžius medynus bent žinomose žalvarnių veisimosi vietose, reguliuoti plėšrūnų (ypač kiaunių) skaičių, drausti medžių kirtimą vasarą, kontroliuoti iškamšų gamybą ir panašiai.

Kviečia pranešti

LOD pernai pradėjo įgyvendinti tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos "BirdLife International" finansuojamą projektą "Žalvarnių apsauga". Pagrindinis jo tikslas - kaupti informaciją apie esamas ar dar neseniai buvusias žalvarnių perėjimo, maitinimosi vietas, ten iškelti šiems paukščiams tinkamus saugius inkilus, stebėti, ar jie užimti.

Susitikimo "Žalia varna" dalyviams bus pristatyti projekto metu atlikti darbai ir pasiekti rezultatai, bus plačiau papasakota apie žalvarnių būklę Lietuvoje bei gretimose šalyse, jų apsaugos būdus, vyks diskusijos. Paukščių mėgėjai galės ieškoti jų perėjimo ir maitinimosi vietų, kelti šiems paukščiams skirtus inkilus.

Ornitologų susitikimas "Žalia varna" vyksta jau penktą kartą, į renginį atvyksta kolegų iš Latvijos, Baltarusijos, kitų valstybių.

Jei kam nors nusišypsojo laimė pamatyti vieną gražiausių mūsų šalies paukščių žalvarnį, prašoma apie tai pranešti LOD (jos interneto tinklalapis - www.birdlife.lt).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"