TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Įtvirtintos studijos valstybės užsakymu

2016 06 29 17:53
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas trečiadienį priėmė naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymą, kuris įtvirtina studijas valstybės užsakymu, nustato minimalius reikalavimus visiems stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir leidžia vykdyti trejų metų bakalauro studijas.

Už naujos redakcijos įstatymą balsavo 67, keturi buvo prieš, 31 parlamentaras susilaikė. Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo 2017 metų.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė tvirtina, kad naujasis įstatymas užtikrins studijų kokybę, tačiau kritikai teigia, kad auštojo mokslo problemų iš esmės jis nespręs.

„Pagrindinis dalykas – kokybė. Mes visi žinome, kiek kalbama, kad netinkama aukštojo mokslo kokybė, verslas kalba, kad neparuošiami specialistai, kurių reikia. Įstatymas tam ir yra, kad nebūtų dubliuojamos programos, kad nebūtų fragmentacijos, kad programos būtų rentabilios, studentai priimami tokio lygio, kurie tinka būti universiteto absolventais“, – žurnalistams Seime sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius pažymi, kad nemažai nuostatų dėl studijų kokybės, pvz., minimalūs reikalavimai stojantiesiems, jau buvo įtvirtinti anksčiau, tad įstatymas esąs nebeaktualus.

„Trejus metus ruoštas įstatymas suvalgė daugybę bergždžių pastangų, kai tuo tarpu reikėjo daryti labai paprastus žingsnius ir darbus mokslo kokybės labui. Aukštųjų mokyklų tinklo klausimas būtų leidęs sutaupyti 100 mln. eurų ir skirti juos dėstytojų atlyginimams bei spręsti situacijas su tomis aukštosiomis mokyklomis, kuriose būklė sudėtinga, įstatymas šia linkme nieko nedaro. Dalis su studijų kokybe susijusių klausimų buvo išspręsti jau anksčiau, ir įstatymas tapo nebeaktualus, bet išlieka grėsmė, kad per naujame įstatyme įtvirtintas sutartis su aukštosiomis mokyklomis procesas bus dirbtinai politizuojamas ir bus įrankis neobjektyviems pinigų ir kitų resursų skirstymams“, – BNS sakė G.Steponavičius.

Pagal naują redakciją, priėmimo kriterijai galios ne tik stojantiems į valstybės finansuojamas, bet ir į mokamas studijų vietas. Ministerija pažymi, kad tai užtikrins studijų kokybės augimą – kartu su šimtukininkais nebegalės studijuoti baigę mokyklas itin prastais pažymiais, kaip atsitinka dabar.

Įstatymas taip pat įtvirtina studijas valstybės užsakymu – valstybė sudarys sutartis su aukštosiomis mokyklomis, įvertinusi specialistų poreikį. Studentų priėmimas bus organizuojamas valstybės finansuojamas studijų vietas, esant poreikiui, planuojant smulkiau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis, o menų studijose – ir pagal programas. Ministerija tikina, kad tai leis efektyviau paskirstyti biudžeto finansavimą valstybei reikalingų specialistų rengimui.

Siekiant išvengti studijų programų smulkinimo, nustatomas mažiausias galimas studentų skaičius studijų programoje, keičiama programų akreditavimo tvarka: bus pereita nuo atskirų studijų programų prie krypčių vertinimo ir akreditavimo, kurio metu bus privalomai įvertinamas valstybės poreikis.

Akredituojant studijų kryptis numatoma nustatyti minimalius rodiklius dėl būtino mokslinės veiklos lygio, reikalavimų moksliniam pedagoginiam personalui, mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūros, bendradarbiavimo su verslu, dėstytojų pedagoginių kompetencijų, absolventų įsidarbinamumo.

Įstatyme įrašyta galimybė valstybei su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašyti sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus, o atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus valstybinei aukštajai mokyklai galėtų būti skiriama iki 5 proc. papildomų lėšų nuo jai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų. Ministerijos teigimu, tokios sutartys skatintų universitetus ir kolegijas kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę ir tarptautiškumą.

Atsižvelgus į kitų Europos šalių praktiką, numatoma galimybė taikyti lanksčią studijų trukmės apimtį: universitetai galės vykdyti trejų metų trukmės bakalauro studijas.

Taip pat Mokslo ir studijų įstatyme numatoma galimybė mokslo ir studijų institucijoms doktorantūrą vykdyti kartu su verslo subjektais. Ministerijos teigimu, taip bus skatinamas bendradarbiavimas, o verslas kartu su universitetais galės atlikti rinkoje pritaikomus aukštos kokybės mokslinius tyrimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"