Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

Izraelio ekonomikos stebuklas iš arti

 
2017 01 04 13:40
Tomas Navardauskas Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Net ir tokiose garsiausiose kompanijose kaip „Apple“ ar „Google“ dirbantys žmonės Izraelyje stengiasi kurti savo verslą. Jokia sėkmė, jų manymu, – dirbti kitam. Sėkmė – savas verslas. Žmonių išradingumas, drąsa ir verslumas – mažos šalies stiprybė, padėjusi sukurti vadinamąjį Izraelio ekonomikos stebuklą. Iš jo vertėtų pasimokyti ir mūsų šaliai.

Tokiomis įžvalgomis su „Lietuvos žiniomis“ dalijosi Tomas Navardauskas, jau dveji metai dirbantis Izraelio ir Lietuvos technologijų centre (The Israel Lithuania technology Hub – ILTH), siekiančiame skatinti ekonominę Lietuvos ir Izraelio įmonių partnerystę bei verslumą.

„Mane visada žavėjo Izraelio startuolių ekosistema, palanki kurti visiškai naujas verslo idėjas, sparti aukštųjų technologijų plėtra, gyvybės mokslų laimėjimai. Šalyje veikia daugiau nei 250 tyrimų ir plėtros centrų. Kiekviena stambesnė tarptautinė korporacija, dirbanti aukštųjų technologijų srityje, stengiasi įkurti savo tyrimų centrus Izraelyje dėl ten jau esančių ir vis sparčiai kuriamų naujų ir inovatyvių technologinių sprendimų bei žmogiškojo kapitalo, pagrįsto profesinėmis žiniomis ir patirtimi. Šalyje labai skatinamos investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Tai iš esmės ir lėmė Izraelio ekonomikos stebuklą“, – sakė 2016 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimo „Už tarptautinę patirtį Lietuvos įmonėms“ nominantas.

T. Navardauskas prisiminė knygos „Idėjų šalis“ autorių Dano Senoro ir Saulo Singerio žodžius, kad Izraelio sėkmės priežastis – verslininkų mąstysena, išradingumo ir verslumo derinys. Politinė įtampa, sudėtinga šalies padėtis, riboti gamtiniai ištekliai nuolat vertė Izraelio žmones ieškoti naujų būdų išgyventi, išlikti. Pavyzdžiui, dėl geriamojo vandens stygiaus žydai pirmieji pasaulyje sukūrė technologijas, leidžiančias perdirbti jūros vandenį, ir, atsižvelgiant į šalies dydį, daugiausia jo perdirba. Šiuo metu Izraelyje, pagrindiniais ekonomikos duomenimis, yra didžiausia inovacijų ir verslumo sutelktis pasaulyje.

Su Izraelio ir Lietuvos technologijų centro kolegomis./Asmeninio albumo nuotraukos

Unikalus Izraelio šauktinių kariuomenės pavyzdys: tarnauja kiekvienas suaugęs šalies pilietis (išimtis taikoma tik arabams), taip pat ir moterys. Vyrai kariuomenėje privalo tarnauti trejus, moterys – dvejus metus. Moderni kariuomenė, pasak T. Navardausko, – praktikos, specifinių žinių ir tikros lyderystės mokykla. Neretai Izraliečiai baigę tarnybą specialiuose elitiniuose padaliniuose, tokiuose kaip „Unit 8200“, su savo kolegomis įkuria įmones, teikiančias paslaugas šalies ar kibernetiniam saugumui garantuoti. Pavyzdžiui, tokios dabar garsios kibernetinio saugumo įmonės „CyberArk“, „Onavo“, „Check Point“.

Domisi Lietuva

„Izraelį domina Lietuva. Buvau čia atvykęs jau su dviem Izraelio delegacijomis, – pasakojo ILTH veiklos ir strategijos planavimo vadovas. – Viena pernai gegužę dalyvavo „Login“ technologijų ir inovacijų konferencijoje Vilniuje. Pamatė, kas vyksta Lietuvoje, buvo sužavėti, kad turime daug talentingo jaunimo, gana stiprią ir augančią startuolių ekosistemą, įdomių projektų bei idėjų, ir nori vėl sugrįžti. Stengiamės organizuoti antrą kelionę ir greičiausiai vėl dalyvausime „Login“ konferencijoje. Labai sėkmingas bendradarbiavimas vyksta gyvybės mokslų srityje. Jau antrą kartą net per 100 mokslininkų iš Izraelio dalyvavo „Life Sciences Baltics“ konferencijoje Vilniuje. Vyksta tolesnės derybos, partnerių paieška, yra užsimezgę gana geri ryšiai. Planuojame gegužę ar anksčiau dar kartą atvykti, susitikti su Lietuvos institucijomis, agentūra „Invest Lithuania“, pasikonsultuoti dėl verslo atėjimo galimybių.“

Tarp sėkmingiausių Izraelio kompanijų, atėjusių į Lietuvą, T. Navardauskas pirmiausia paminėjo pasaulinę bendrovę „Teva Baltics“ iš gyvybės mokslų srities ir informacinių technologijų startuolį „Wix“. Jo padalinyje Vilniuje šiuo metu dirba apie 200 žmonių. Kelios Izraelio finansinių technologijų įmonės taip pat domisi atėjimu į Lietuvą.

Su Izraelio ir Lietuvos technologijų centro kolegomis.

„Tačiau Lietuva domisi ne tik Izraelio verslininkai. Kiek teko bendrauti, daug kas iš jaunosios kartos, nors dar nebuvę Lietuvoje, žino, kad jų protėviai ar seneliai čia gimė. Jiems svarbu aplankyti tas vietas, susipažinti, – sakė Izraelio ir Lietuvos ryšių puoselėtojas. – Atvažiavusieji pamatė, kad Lietuvoje gražu, atmosfera patraukli verslui, esame Europos Sąjungos šalis, todėl norėtų bendradarbiauti ir daugiau kurti čia. Kuo daugiau atvažiuoja, tuo daugiau interesų. Turime stengtis labiau išnaudoti bendradarbiavimo potencialą.“

Kuriant savo verslą

T. Navardauskas džiaugėsi, kad gyvendamas užsienyje turi galimybę dirbti ir su Lietuvoje sukurtu verslu. Informacinių technologijų įmonė „Aciety“ teikia programavimo paslaugas užsienio kompanijoms. Jos programuotojų tinklas apima Lietuvą, Lenkiją, Baltarusiją ir Ukrainą. T. Navardauskas yra atsakingas už šio verslo plėtrą Izraelyje. Padeda Lietuvos startuoliui žengti į Izraelio rinką.

Lietuvis stengiasi susipažinti ir su Izraelio patirtimi rengiant jaunuosius verslo talentus, atskleisti jų sėkmes receptą. Jau vidurinėje mokykloje vaikai turi galimybę patekti į trejų metų lyderystės ir verslumo programą, kasmet atrenkančią apie 350 mokinių nuo 14 iki 18 metų. Po pamokų jie mokomi, kaip kurti savo verslą. Mokinių komandos steigia savo startuolius ir siekia pažangos ištisus trejus metus. Verslo žmonės jiems nemokamai padeda, pataria, rengia kursus. Keletas mokinių sukurtų startuolių sėkmingai veikia ir kuria naujas darbo vietas.

T. Navardausko manymu, toks modelis galėtų būti sėkmingas ir Lietuvoje. Jis jau susitiko su Izraelio organizacijos, rengiančios jaunuosius verslo talentus, vadovais. Per kitą susitikimą, numatytą šį sausį, aiškinsis, ar yra galimybių Lietuvoje pritaikyti tą patį modelį ir ar organizacijos vadovai sutiktų padėti įkurti tokį jaunimo talentų rengimo centrą mūsų šalyje.

Su Izraelio ir Lietuvos technologijų centro kolegomis.

„Lietuvoje, kaip įžvelgia Izraelio verslininkai, dar trūksta žmonių verslumo. Izraelyje jis labai stiprus, žmonės linkę rizikuoti, nebijo suklysti, pasimokyti iš klaidų ir vėl mėginti. Pavyzdžiui, net ir tokiose garsiausiose kompanijose kaip „Apple“ ar „Google“ dirbantys žmonės kuria savo verslą. Pradeda laisvalaikiu, po darbo, ir jei pasiekia tokį rezultatą, kad gali dirbti sau, išeina iš kompanijos. Jiems sėkmė – sukurti savo verslą. Dirbti kitam nėra sėkmė. Beveik visa visuomenė taip gyvena“, – pasakojo verslo vadybininkas.

Motyvacinis paketas

Izraelyje verslas aktyviai bendradarbiauja su mokslu komercializuojant mokslinių tyrimų rezultatus. Valdžia taip pat padeda, kiek gali, ir verslui, ir mokslui. Pasak T. Navardausko, gana stipri jungtis – verslas, valdžia ir mokslas. Visi bendradarbiauja ir stengiasi, kur reikia, pasinaudoti vienų kitiems teikiamomis galimybėmis. Už inovacijų skatinimą atsakinga agentūra – Office of the Chief Scientist (OCS) – per vyriausybinę programą net pati investuoja į startuolius. Duodamos dotacijos įmonėms, kurios nėra labai patrauklios kitiems investuotojams. Pavyzdžiui, vyriausybė investicijomis skatina žemės ūkio ar kitų sričių startuolius. Kai įmonė tampa sėkminga, kasmet grąžina atitinkamą procentą investuotų lėšų. Aišku, būna ir nesėkmės atvejų, tačiau statistiškai valstybė per 10–15 metų laikotarpį susigrąžina investuotas sumas ar net gauna iš jų pajamų.

Investuotojų į aukštąsias technologijas netrūksta, ir jie labai aktyvūs. Vyksta net konkurencija tarp geriausių idėjų ir startuolių, kas anksčiau investuos.

„Izraelio universitetai skatina mokslininkų išvykimą, kad tęstų studijas užsienyje, pasisemtų žinių ir patirties. Tačiau labai aktyviai stengiasi juos ir susigrąžinti. Kalbėjausi su Izraelio nacionalinės talentų pritraukimo agentūros vadove: yra tam skirta programa ir duomenų bazė, kurioje registruojasi visi mokslininkai, studijuojantys ar dirbantys svetur, – pasakojo T. Navardauskas. – Šiuo metu priskaičiuojama apie 4 tūkst. tokių išvykusių žmonių ir kasmet apie 200 daktaro laipsnį turinčių tyrėjų susigrąžinama. Pirmiausia jiems suteikiamos galimybės toliau tobulėti ir kurti. Talentų sugrąžinimo programa padeda surasti darbą pagal profilį Izraelio universitetuose ar įmonėse, nes patys mokslininkai paprastai nelinkę tam gaišti laiko. Geras ir vadinamasis motyvacinis paketas atlyginimų bei tyrimų finansavimo požiūriu. Daugiausia į Ameriką nutekančius protus padeda pritraukti panašios sąlygos. Aišku, yra ir tokių, kurie patys nori sugrįžti, tačiau labai svarbu ir karjeros galimybės bei erdvė ir salygos kūrybai.

Saugiau nei Belgijoje

T. Navardauskui – 38 metai. Šilalės rajono Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus vidurinės mokyklos auklėtinis Kauno technologijos universiteto (KTU) Vadybos ir ekonomikos fakultete baigė administravimo ir vadybos bakalauro studijas, KTU Europos institute įgijo administravimo ir vadybos magistro laipsnį. Vėliau verslo administravimo magistro studijas (MBA programą) baigė Liuveno vadybos mokykloje Belgijoje. Šešerius metus gyveno Belgijoje ir Olandijoje. Dirbo logistikos srityje, turėjo savo pervežimų įmonę Belgijoje, su partneriu – įmonę Olandijoje. 2014 metų spalį su šeima išvyko į Izraelį. Tokia galimybė atsirado, kai žmona diplomatė Inga Navardauskienė buvo paskirta dirbti Europos Komisijos atstovybėje Tel Avive.

„Po šešerių metų Belgijoje ieškojome naujų iššūkių ir patirties. Izraelis buvo įdomus abiem. Maža, bet unikali kontrastų šalis. Pavyzdžiui, kosmopolitinis, niekada nemiegantis Tel Avivas ir kultūrinis, religinis miestas Jeruzalė. Apie Izraelį daug kalbama, ten daug visko vyksta – naujausi išradimai, šalis apsupta nedraugiškiausių kaimynų, nesibaigiantis Izraelio ir Palestinos konfliktas. Norėjome pagyventi Izraelyje ir visa tai patirti patys“, – prisiminė lietuvis.

Tel Avive su Kauno laisvosios ekonominės zonos Direktorių valdybos pirmininku Freddy'u Opsomeriu.

Nors prieš išvažiuojant kolegos Briuselyje įspėjo, kad Izraelyje nesaugu gyventi, T. Navardauskas po dvejų metų, praleistų šioje šalyje, patikino, kad Izraelyje kur kas saugiau nei Briuselyje. Aišku, pavojų gal tyko ir daugiau, bet pati visuomenė yra gana gerai pasirengusi. Išpuolių atveju gerai žinoma, ką daryti, ir veiksmai greitai ir tiksliai koordinuojami saugumui garantuoti.

T. Navardausko šeima gyvena Tel Avive. Ketverių metų sūnus Lukas lanko priešmokyklinę klasę tarptautinėje mokykloje. Tel Avive veikia neseniai įsikūrusi lietuvių bendruomenė „Nerija“. Ji turi ir savo lietuvišką mokyklėlę. Pamokos vyksta kartą per savaitę, penktadieniais, Izraelyje nedarbo dieną.

Penktadienis Izraelyje – šeimos diena, kai visi renkasi prie šabo vakarienės. Šalyje aktyviai pažymimos visos šeimos šventės ir tradicijos, labai sveika, pasak lietuvio, atmosfera gyventi šeimoms.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"