Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Jaunosios mokslininkės kasdienybė – žmogaus smegenų tyrimai

 
2017 02 12 19:30
Doc. I. Griškova-Bulanova domisi smegenų gebėjimu „atsakyti“ į paprastus „klausimus“.  E. Kurausko nuotrauka

Rektoriaus premija apdovanota jaunoji mokslininkė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vyresnioji mokslo darbuotoja docentė Inga Griškova-Bulanova ilgą laiką galvojo, kad savo ateitį sies su menais, architektūra, tačiau prieš baigdama mokyklą nusprendė, kad vis dėlto studijuos biologiją.

Neuromokslų ypatybės

I. Griškova-Bulanova VU baigė visas tris studijų pakopas: bakalauro pakopoje studijavo molekulinę biologiją, magistrantūroje – neurobiologiją, o doktorantūroje gilinosi į biofiziką. Pirmosios pakopos studijų metais, kai, kaip pati sako, visi buvo paskendę molekuliniuose dalykuose, doc. I. Griškova-Bulanova susidomėjo smegenų tyrimais, elektriniais procesais smegenyse ir kūne. „Juos sąlyginai paprasta pamatuoti, greitai pritaikyti. Be to, tai nereikalauja nei didelių finansinių sąnaudų, nei didelio skaičiaus grupės tyrėjų“, – dėsto jaunoji mokslininkė. Ją taip pat džiugina galimybė šioje srityje derinti skirtingus metodus ir bendradarbiauti su kitų sričių mokslininkais. Kartu dirbama su psichologais, psichiatrais, neurologais, neuroinformatikais, biomedicinos inžinieriais – spektras platus ne tik disciplinų atžvilgiu, bet ir geografiškai.

Doc. I. Griškova-Bulanova domisi smegenų gebėjimu „atsakyti“ į paprastus „klausimus“. Ji paaiškina, kad „klausimu“ galima vadinti preciziškai kontroliuojamą stimulą (garsą, šviesą, paveikslą), o „atsakymu“ – smegenų elektrinio lauko pokytį, kai klausimas apdorojamas ir generuojamas atsakymas į jį. „Tiriame, kaip „užduoti“ klausimą, kaip „išgirsti“ atsakymą, kaip jį interpretuoti. Taip pat mane labai domina unikalus smegenų polinkis atkartoti išorinę stimuliaciją. Pavyzdžiui, kai girdime periodinį garsą, jaučiame vibraciją arba kambaryje mirksi lemputė, mūsų smegenys generuoja tokio pat dažnio elektrines bangas, kaip ir šis periodinis stimulas aplinkoje. Kodėl? Niekas dar nežino“, – šypteli pašnekovė. Anot jos, smegenų „potraukis“ atsakyti į periodinę stimuliaciją periodiniu elektrinio lauko pokyčiu yra nesunkiai nustatomas. Vadinasi, ir paprastai pritaikomas: „Elektriniai smegenų atsakai, viena vertus, atspindi funkciją, o klinikiniu atveju – ir su liga susijusių pokyčių padarinį. Tai yra taikoma klinikoje. Dėl to diagnostiniai smegenų tyrimai perspektyvūs.“

Projektas su šveicarais

Mokslininkė vadovavo kartu su kolegomis iš Šveicarijos pernai nuo sausio iki liepos vykdytam projektui „Nuo būsenos priklausomas informacijos apdorojimas: elektrinio neurovaizdavimo įdiegimas Lietuvoje“. Abiejų šalių tyrėjai atliko mokslinius ir klinikinius žmogaus galvos smegenų tyrimus naudodami elektroencefalografijos (EEG) metodą. Jis leido tiesiogiai, neinvaziniu būdu tirti žmogaus smegenų veiklą. Ne viena Lietuvos mokslo ir gydymo įstaiga yra įsirengusi EEG laboratorijas, įsigijusi geros kokybės EEG įrangą. Tačiau šio metodo bei turimos įrangos privalumai iki šiol menkai panaudojami. Todėl projektas itin prisidėjo prie mokslininkų, dirbančių Lietuvos mokslo ir gydymo įstaigose su EEG, kvalifikacijos kėlimo. Stažuotėse VU ir Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės mokslininkai gilinosi į elektrinio neurovaizdavimo tyrimų specifiką, įsisavino modernius EEG signalo vertinimo metodus.

„Savo tyrimuose jau naudojame Šveicarijoje įsisavintus metodus. Išmokome daryti tai, ką dabar galime daryti ir „namuose“, ir dar kitus išmokyti. Projektas man tapo tikru iššūkiu – dėl tam tikrų administracinių niuansų, reikalavimų, tarpkultūrinių bendravimo aspektų. Tačiau tai buvo neįkainojama patirtis“, – prisimena doc. I. Griškova-Bulanova.

Nuo šizofrenijos iki Smegenų pažinimo savaitės

Mokslininkė yra vykdžiusi ir šizofrenijos mechanizmams tirti skirtą projektą. Doc. I. Griškova-Bulanova su kolegomis tyrė, ar smegenų gebėjimas sinchronizuotis su garsine stimuliacija gali padėti atskirti tuos pacientus, kuriems įprasti gydymo metodai yra veiksmingi, nuo tų, kuriems jie nepadeda. Vertinti įvairūs faktoriai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama interpretuojant rezultatus – tarkime, ar vyraujanti simptomatika (haliucinacijų (ne)buvimas) daro įtaką; ieškoti geriausi stimuliavimo ir atsako vertinimo būdai, suteikiantys patikimus rezultatus. Šiuo atveju šizofrenija – tik vienas iš galimų variantų, viena iš sunkių būsenų, kai tokių diagnostinių metodų labai reikia.

Pašnekovė prisidėjo prie to, kad Smegenų pažinimo savaitė VU taptų tęstiniu renginiu. Jis skatina domėtis smegenų veikla, skleidžia visuomenei informaciją apie smegenų mokslų pasiekimus: „Kasmet ieškome įdomesnės temos ir vaizdingesnių veiklų. Jau kalbėjome apie šizofreniją, senėjimą iš smegenų perspektyvos, apie priklausomybes ir apsinuodijimus. Be to, organizavome labai vaizdingą iliuzijoms skirtą renginį.“

Lietuvos neuromokslų asociacijai priklausanti doc. I. Griškova-Bulanova 10 metų Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dirbo medicinos biologe. Taip tiesiogiai pritaikė studijų metu sukauptas žinias. Tačiau, pasak mokslininkės, tai buvo monotoniškas darbas, o ir kūrybiškumo reikėjo ne per daugiausia. Apgynusi disertaciją, sulaukė pasiūlymo dirbti VU. „Buvo smalsu, tad sutikau. Manau, tai geras spendimas. Supratau, kad universitete kaip mokslininkė galiu nuveikti daug daugiau, o kasdieniai iššūkiai gyvenimą daro įdomesnį“, – mano pašnekovė.

Paklausta, kas ją, kaip jaunąją mokslininkę, džiugina ir kelia nerimą, atsako: „Dabar turime geras bazines sąlygas mokslui: reikalingų resursų, galimybę užmegzti kontaktus su užsienio mokslininkais. Svarbu, kad mus laiko lygiaverčiais. Aišku, ne visi ir ne visur – moksle tam tikra prasme galioja „džiunglių įstatymas“, yra milžiniška konkurencija. Jei dirbi sąžiningai ir investuoji į savo gebėjimus, žinias, ryšius, perspektyva yra. Nerimą kelia tai, kad visuomenė vis dar nepastebi mokslo naudos.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"