TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Jie mano, kad yra nenugalimi

2015 09 12 6:00
Specialistams nerimą kelia, kad dažnai jaunieji futbolininkai nepraneša apie patirtas galvos smegenų traumas žaidžiant. leisureleaguefranchise.com nuotrauka

Pastaruoju metu sutelktas dėmesys į ilgalaikius smegenų pažeidimus, susijusius su dauginėmis galvos smegenų traumomis, kurias patiria profesionalūs futbolininkai, paskatino atidžiau patyrinėti, kaip sportuojantys vaikai ir paaugliai galėtų būti apsaugoti nuo panašių padarinių.

Ir ne be priežasties. Kaip rašo "The New York Times", jaunos smegenys ypač jautrios sukrėtimui, o tokių atvejų, nutikusių sportuojant, Nacionalinės atletinio rengimo trenerių asociacijos duomenimis, - daugiau nei pusė tarp 8 - 13 metų vaikų, patekusių į ligoninę. Be to, vaikas, kenčiantis nuo smegenų sukrėtimo, turi pusantro karto didesnę tikimybę patirti ir kitą, o tiems, kurie dukart patyrė smegenų sukrėtimą, trigubai didesnė rizika, kad trauma pasikartos.

Puikiai jaučiasi, gali žaisti

Daugelis tėvų svarsto, ar protinga leisti vaikams žaisti tokius sportinius žaidimus kaip futbolas, nes dažniausiai galvos smegenų traumas patiria futbolininkai. Kita vertus, tėvai ir treneriai dažnai neįvertina galvos smegenų traumos rimtumo, ir patys žaidėjai dažnai mano, kad yra nenugalimi. Tvirtina, kad puikiai jaučiasi ir gali žaisti toliau. Tyrimais nustatyta, kad daugiau nei 50 proc. vidurinių mokyklų ir 70 proc. kolegijų futbolininkų nepranešė apie patirtas galvos smegenų traumas žaidžiant.

Mičigano universiteto Smegenų traumų tyrimų laboratorijos direktorius Stevenas P. Broglio, vadovavęs rengiant Nacionalinės atletinio rengimo trenerių asociacijos ataskaitą, kaip jauniesiems sportininkams išvengti galvos smegenų traumų, pirmiausia pabrėžė, kad beveik nėra sporto šakos, apsaugotos nuo smegenų sukrėtimo pavojaus, ir kad sporto "pažintinė, fizinė, emocinė bei socialinė nauda pranoksta viską".

Ne tik "din dan"

Pernelyg ilgai smegenų sukrėtimas yra menkinamas, ir jaunuoliai, patyrę jį, dažnai grįžta į aikštę žaisti daug greičiau nei galėtų, kartais net tą pačią dieną, kai nukentėjo. Ekspertų teigimu, net žodžiai, dažniausiai vartojami smegenų sukrėtimui apibūdinti, pavyzdžiui, "din-dan" ar "varpelio skambėjimas", menkina sužalojimo sunkumą, ir jų reikėtų atsisakyti.

Galbūt smegenų sukrėtimui tektų didesnė pagarba, jei jis būtų vadinamas atitinkamu medicinos terminu: lengva galvos smegenų trauma. Smegenų sukrėtimą sukelia tiesioginis ar netiesioginis smūgis į galvą. Dėl smegenų atatrankos į kaukolę laikinai sutrikdomos normalios neurologinės ir medžiagų apykaitos funkcijos.

Priešingai, nei paplitęs įsitikinimas, patiriant smegenų sukrėtimą nebūtinai prarandama sąmonė. 90 proc. atvejų ji neprarandama arba tik trumpam sutrikdomas psichikos budrumas. Be to, smegenų sukrėtimą gali sukelti ne tik galvos, bet ir kaklo sužalojimas.

Per įprastą penkių minučių būklės įvertinimą, atliekamą siekiant patikrinti nukentėjusio sportininko gebėjimą orientuotis, atsiminti, susikaupti ir prisiminti žodžius, nepastebėta apie 40 proc. traumų. Kaip sakė dr. S. Broglio, vienas testas nėra diagnostika ir juo neturėtų būti pasikliaunama. Reikia kelių skirtingų testų vienu metu, kad būklė būtų kuo tiksliau įvertinta.

Tačiau laiko, skirto sužalojimą patyrusio sportininko būklei įvertinti, dažnai nepakanka, kad galima būtų tiksliai nustatyti, ar žaidėjas gali saugiai grįžti į aikštę. Pasak dr. S. Broglio, vienas pavojingiausių padarinių, kai nesugebama aptikti smegenų sukrėtimo ir neleidžiama jaunam sportininkui visiškai atsigauti, yra antrinio poveikio sindromas - greitas, katastrofiškas smegenų patinimas, galintis sukelti smegenų sutrikimą visam gyvenimui, komą ir net mirtį, jei asmuo patirtų antrą smegenų sukrėtimą.

Beveik nėra sporto šakos, apsaugotos nuo smegenų sukrėtimo pavojaus, tačiau sporto pažintinė, fizinė, emocinė bei socialinė nauda akivaizdi. /www.karyainternational.com nuotrauka

Kalčiausias - ne kamuolys

Vis daugiau tėvų rimtai apsvarsto smegenų sukrėtimo riziką, kai padeda vaikams nuspręsti, kurią sporto šaką rinktis. Nacionalinės mokslų akademijos Medicinos institutas ir Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba 2012 metais pranešė, kad futbolininkai patiria daugiausia smegenų traumų iš visų vidurinių mokyklų sportininkų - maždaug 11 atvejų iš 10 tūkst. sporto pozicijų, t. y. treniruočių ir rungtynių, kuriose sportininkas dalyvauja. Vartinis tenisas (lakrosas) buvo kitas rizikingiausias žaidimas - beveik septyni atvejai iš 10 tūkst. sporto pozicijų, nors neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad ledo ritulys ir imtynės gali būti pavojingesni nei vartinis tenisas.

Nacionalinės mokslų akademijos duomenimis, mergaičių sporte labiausiai su rizika susijęs futbolas - beveik septyni smegenų sukrėtimo atvejai iš 10 tūkst. sporto pozicijų. Nors daugelis didžiausią keliamą pavojų priskiria kamuoliui, per naujausią vidurinių mokyklų futbolininkų tyrimą nustatyta, kad dažniausia smegenų sukrėtimo priežastis - žaidėjų, tiek mergaičių, tiek berniukų, susidūrimai.

Tyrimo autoriai iš Kolorado universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos spėjo, kad "draudimas galva atmušti kamuolį vargu ar sumažins žaidėjų susidūrimų ar dėl jų kylančių traumų". Taip pat pažymėta, kad futbolas pastaraisiais metais tapo kur kas agresyvesnis, todėl daugiau pasitaiko ir žaidėjų susidūrimų.

Nelabai atsilieka ir mergaičių krepšinis - daugiau nei penki smegenų sukrėtimo atvejai iš 10 tūkst. pozicijų. Du kartus daugiau nei tarp berniukų krepšininkų.

Pastaraisiais metais smarkiai padaugėjo gimnastų patiriamų smegenų sukrėtimo atvejų. Kaip pernai nurodė JAV gimnastikos organizacija, smegenų sukrėtimą gali sukelti ne tik galvos, bet ir kūno sužalojimas. Gimnastas gali nukristi, susižaloti kaklą ir patirti smegenų sukrėtimą, nors galvos traumos nebuvo.

Leidinyje "American Journal of Sports Medicine" paskelbti 2012 metų tyrimo duomenys rodo, kad mažiausią smegenų sukrėtimo riziką turi plaukikai - tik 0,2 atvejo iš 10 tūkst. pozicijų tarp mergaičių ir 0,1 - tarp konkurencingiau plaukiančių berniukų.

Privalu žinoti

Kiekvienas sportininkas, jo tėvai ir treneris turėtų būti susipažinę su galvos smegenų sukrėtimo požymiais ir simptomais. Kai kurie iš jų gali pasirodyti per kelias valandas ar dienas po traumos. Nacionalinės atletinio rengimo trenerių asociacijos ataskaitoje nurodomi šie:

– sunku aiškiai mąstyti, susikaupti ar prisiminti naują informaciją;

– skauda galvą, neryškus matymas, pykinimas ar vėmimas, galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimas, jautrumas triukšmui ar šviesai;

– dirglumas, nuotaikos kaita, liūdesys ar nervingumas;

– didelis mieguistumas arba sunku užmigti, sutrikęs miegas.

Apie tokius požymius ar simptomus nedelsiant reikėtų pranešti treneriui, sporto instruktoriui, tėvams ar mokyklos medikui. Ypač didelį nerimą turėtų kelti tie simptomai, kurie laikui bėgant sunkėja.

Visos JAV 50 valstijų ir Kolumbijos apygarda turi įstatymus, apsaugančius jaunus sportininkus, patyrusius, kaip įtariama, galvos traumą. Svarbiausia, jog įstatymai numato, kad nė vienas žaidėjas, patyręs net ir lengviausią smegenų sukrėtimą, neturėtų grįžti į aikštę sužalojimo dieną. Sportininko būklę pirmiausia turėtų įvertinti atitinkamai parengtas sveikatos priežiūros specialistas.

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"