TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Jūra šturmuoja kopagūbrį

2011 12 17 10:40

Šimtmečius trunkančią žmonių ir gamtos dvikovą dėl Kopgalio smaigalio jau laimi audros. Gamtininkai ragina kuo skubiau imtis veiksmų, kad jūros vanduo šioje vietoje nepragraužtų kopagūbrio.

Stiprus vėjas, bangos ir vandens sūkuriai vėl suniokojo šiauriausią Kuršių nerijos tašką - vadinamąjį Kopgalio smaigalį, o toliau į jūrą išsišaunantis kilometrinis akmenimis ir betoniniais tetrapodais sutvirtintas pietinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) molas užpustytas smėliu. 

Gamta nepasigailės

Klaipėdos universiteto Jūrinio kraštovaizdžio mokslo instituto direktorius Vytautas Dubra įsitikinęs - jei Kopgalio smaigalys bus paliktas gamtos malonei, ši gali nepasigailėti žmonių sukurto Kuršių nerijos kopagūbrio. Tai pakenktų ir pietiniam molui, ir uosto laivybos kanalui. 

LŽ kalbintas mokslininkas priminė, kad stichija niokoti šią vietą vėl ėmė rekonstravus ir pailginus uosto molus. "Pailgėjus molui, kampe tarp kranto ir molo šaknies vandens lygis kartais pakyla aukščiau nei įplaukos kanale. Tai ypač aiškiai matyti pučiant pietvakarių vėjui. Kylantis vanduo, vėjo genamos bangos ir stiprus vėjas ardo krantą ir per siauriausią vietą stengiasi prasiveržti į Kuršių marias", - perspėjo V.Dubra.

Mokslininkas pasakojo, kad iki uosto vartų rekonstrukcijos Kopgalio smaigalio ir molo sandūroje per audrą būdavo galima stebėti didžiulius smėlio sūkurius. "Atrodytų, kad čia veikia milžiniška orpūtė. Tuo metu per šią vietą į uostą atneštas smėlis buvo pagrindinė farvaterio seklėjimo priežastis. Tačiau dabar, susiaurinus pačią įplauką, uoste srovė yra daug stipresnė, todėl nespėjusį nugrimzti smėlį išneša atgal į jūrą", - aiškino V.Dubra.

Anot jo, Kopgalio smaigalio niokojimas šiuo metu kelia didesnę grėsmę Kuršių nerijos kopagūbriui nei uosto farvateriui. 

Trys auklės...

Kopgalio teritorija formaliai priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Tačiau ji tėra atsakinga už šios vietos švarą ir paplūdimių priežiūrą. "Mes čia prižiūrime tik takus, surenkame šiukšles. O kopagūbriu turėtų rūpintis Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija. Užtat molas - KVJU direkcijos nuosavybė", - aiškino Klaipėdos merijos Ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

KVJU direkcijos atstovai LŽ ramino, kad net ir audroms suniokojus krantą bei nuplovus dalį kopagūbrio uostui grėsmė nekyla. "Problemos, kad vanduo imtų pro šią vietą tekėti į uostą, dar nėra. Tiesą pasakius, po audrų šioje vietoje dar nesu buvęs. Reikės nusiųsti specialistus, kad jie apžiūrėtų ir įvertintų padarytą žalą, jei tokia yra", - sakė KVJU direkcijos Infrastruktūros skyriaus viršininkas Vidmantas Paukštė.

Panašiai svarstė ir KNNP direkcijos vadovas Tomas Tukačiauskas. Jis taip pat prisipažino pats padarytos žalos nematęs, tačiau Smiltynės girininkijos atstovai jam esą pranešė, kad padėtis nėra kritinė. "Šakas, kurios buvo sukrautos kopagūbriui sutvirtinti, bangos nuplovė, smėlis užpustė dalį pietinio molo, tačiau didesnės žalos nepadaryta. Artimiausiu metu reikės tartis su KVJU direkcija, ką galėtume kartu padaryti, kad ištaisytume gamtos padarytą žalą", - sakė T.Tukačiauskas.

Silpniausia vieta

Kopgalio smaigalys seniesiems pajūrio gyventojams ištisus šimtmečius buvo didžiausias galvos skausmas. Norėdami apsaugoti uosto farvaterį nuo smėlio, žmonės šią vietą stiprino nuo seniausių laikų. Ypač smarkiai ši vieta nukentėjo 1801 metais, kai uraganas sugriovė padarytus sutvirtinimus ir vanduo kopą pralaužė net trijose skirtingose vietose.

1806 metais vėjas vėl suniokojo kopą ir toje vietoje atsivėrė nauja pralauža. Po poros metų jūra susijungė su mariomis. Buvo pastatytas laikinas, o vėliau akmeninis pylimas.

Kopgalio kepurė stipriai nukentėjo ir nuo 1999 metų gruodį siautėjusio uragano "Anatolijus". Buvo atidengtos senojo molo liekanos. Bangos išplovė dvi betoninių statinaičių eiles ir sutvirtinimui naudotus betoninius luitus. Kliuvo šiai vietai ir 2005 metais praūžus "Ervino" uraganui.

Nuo to laiko kasmet šakomis tvirtintas kopagūbris "priaugo". Jį sustiprino ir tvirtos, ilgos karklų šaknys. Todėl buvo nusiraminta ir manyta, kad Kopgalio krantui gamta didesnių rūpesčių nebekelia.

Tačiau nurimta per anksti. 2007 metų žiemą vyravęs vakarų ir pietvakarių vėjas įsisuko į miškininkų ataugintą kopą ir vėl ją "nurengė". 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"