TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ką turime, kaip jaučiamės, ko norime

2013 06 18 6:00
Sociologijos doktorantas A.Gataūlinas tyrinėjo, kaip gerovė susijusi su prokreacine elgsena, t. y. ketinimais susilaukti vaikų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Neretai girdime, kad esame pesimistai, liūdni, prastai save vertiname. Sociologijos doktorantas Artūras Gataūlinas palygino, kaip Lietuvos visuomenė subjektyviosios gerovės požiūriu atrodo tarp kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, ir priėjo išvadą, kad pagrindiniais rodikliais nesame išskirtiniai.

Mūsų poreikiai dėl globalizacijos, migracijos procesų ir informacijos srautų yra panašūs kaip britų, norvegų ar švedų, tačiau socialinės ir ekonominės sąlygos ne visada sudaro galimybes juos patenkinti. Tokia padėtis lemia mažesnę Lietuvos gyventojų vidutinę subjektyviąją gerovę. Panaši ji yra ir kitose buvusiose komandinės ekonomikos šalyse.

Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Demografinių tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas A.Gataūlinas tyrinėjo gerovę jau ne vienu aspektu. Neseniai jo sukurtas gerovės ir prokreacinės elgsenos indeksas yra turbūt pirmas toks Lietuvoje ir tarp pirmųjų tarptautiniu mastu.

Kai poreikiai kaip švedų

Šiemet A.Gataūlinas baigia jungtinę LSTC ir Vilniaus universiteto (VU) doktorantūrą. Lietuvos visuomenės subjektyvioji gerovė ES kontekste - jo disertacijos tema. Kaip patikslino doktorantas, tiriant, koks yra Lietuvos žmonių požiūris į gyvenimą kaip visumą, apimtas tiek kognityvinis aspektas, kai individas lygina savo padėtį , pavyzdžiui, su visuomenės vidurkiu ar tam tikrais kultūros standartais, tiek emocijų, laimingumo, vertinimas, kai vienareikšmiškai pateikiamas individo požiūris į visą gyvenimą pagal dešimties balų skalę.

Tyrinėtojas išskyrė du ES regionus. Tradicinėse rinkos ekonomikos šalyse vidutinė subjektyvioji gerovė yra aukštesnė, o buvusiose komandinės ekonomikos šalyse (tarp jų ir Lietuvoje) - žemesnė nei ES vidurkis ir gali būti interpretuojama kaip krizinė. Be to, tradicinėse rinkos ekonomikos šalyse subjektyviosios gerovės pasiskirstymo netolygumas yra mažesnis nei ES vidurkis, o buvusiose komandinės ekonomikos šalyse - didesnis.

"Lietuvą reikėtų vertinti būtent tokiame kontekste. Mes nesame išskirtiniai ES subjektyviosios gerovės požiūriu. Priklausome buvusių komandinės ekonomikos šalių regionui. Tačiau kas lemia tiek Lietuvos, tiek kitų buvusių komandinės ekonomikos šalių mažesnę subjektyviąją gerovę? - retoriškai klausė A.Gataūlinas. - Paprastai sakant, mūsų suvokiami poreikiai neatitinka socialinių ir ekonominių sąlygų, t. y. jie labiau primena Norvegijos, Švedijos ar Jungtinės Karalystės gyventojų poreikius, tačiau galimybės juos patenkinti Lietuvos mastu yra gana menkos."

Laimingi, nelaimingi

Tyrimas taip pat paneigė gana populiarią nuomonę, kad laimingiausi yra šiltesnio klimato, tarkim, Viduržemio jūros šalių gyventojai. Iš tikrųjų Pietų Europos valstybės kai kuriais aspektais vis panašesnės į buvusias komandinės ekonomikos šalis. Pavyzdžiui, Italijos, Graikijos, Portugalijos subjektyviosios gerovės rodikliai tradiciškai žemi. Laimingiausios visoje ES yra Skandinavijos valstybės: Danija, Suomija, Švedija, išsiskiriančios aukščiausiais poreikiais ir galimybėmis juos patenkinti.

"Neginčijama, kad turtingesnių šalių gyventojai ir apskritai turtingesni žmonės jaučiasi laimingesni, tačiau iš dalies subjektyviosios gerovės vertinimai priklauso nuo asmenybės bruožų, - pasakojo sociologas. - Nagrinėjau šį aspektą suskirstęs Europos socialinio ir Europos vertybių tyrimų respondentus grupėmis pagal tam tikrus veiksnius, kad asmenybių bruožai daugmaž susilygintų. Gautais duomenimis, apie 10 proc. subjektyviosios gerovės gali paaiškinti asmenybės bruožai, o visa kita priklauso nuo išorinių sąlygų. Sakysim, turtingesnių šalių gyventojai palankiau vertina savo valdžios institucijas, politikus. Jose didesnė lyčių lygybė ir pasitenkinimas darbu. Teigiamiau vertinama sveikatos būklė. Pajamos ir turtas iš tikrųjų daro didelį poveikį subjektyviajai gerovei. Esminis dalykas būtų bendras šalies išsivystymas. Kuo šalis turtingesnė, tuo geriau atrodys ir kitos sritys."

Subjektyviosios gerovės struktūra. Pasitenkinimo gyvenimu komponentas reiškia savo padėties lyginimą su tam tikru standartu , pavyzdžiui, vidutiniu šalies lygiu, individo padėtimi praeityje, kultūros normomis. Multidimensinis pasitenkinimas apima grupę tarpusavyje susijusių sričių, pavyzdžiui, pasitenkinimas darbu - pasitenkinimą darbo pajamomis, darbo intensyvumu, santykiais darbo kolektyve. Afekto komponentas reiškia individo nuotaiką ir patiriamas emocijas.

Tarp tradicinių rinkos ekonomikos šalių tyrinėtojui įdomus pasirodė Vokietijos atvejis. Jos vidutinė subjektyvi gerovė kai kuriais aspektais yra mažesnė nei kitų tos grupės valstybių. Daroma prielaida, kad tokia padėtis susiklostė dėl vadinamojo Rytų Vokietijos efekto. Rytų vokiečių subjektyvioji gerovė labiau primena buvusias komandinės ekonomikos šalis nei Vakarų Vokietiją.

Ne tik pajamos ir turtas

LSTC Demografinių tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas dar per socialinės geografijos bakalauro ir magistro studijas domėjosi, kaip skiriasi ES šalių gyvenimo lygis, ir atliktais tyrimais įsitikino, kad vien pajamų ir turto neužtenka gerovei paaiškinti. Per siauras požiūris, atėjęs iš XVII amžiaus, kai Williamas Petty, kaip pasakojo A.Gataūlinas, įvertino Anglijos gyventojų pajamas bei turtą ir gerovės samprata jo veikale buvo tolygi turimoms pajamoms. Pajamomis grįsta gerovės samprata savo apogėjų pasiekė XX amžiaus penktajame dešimtmetyje, kai JAV buvo paskelbtos pirmosios nacionalinės sąskaitos. Visai kitaip pradėta žvelgti į gerovę XX amžiaus antroje pusėje. Buvo suvokta, kad vertinant ją svarbu ne tik pajamos, bet ir įvairios kitos sritys, žmogaus gyvenimo aspektai. Pavyzdžiui, santykiai, sveikata, veikla, išsilavinimas. Kitas dalykas, gerovė yra ne tik objektyvios gyvenimo sąlygos. Svarbu, kaip įvairias savo gyvenimo sritis vertina pats žmogus, ar tai jį tenkina, kokia yra subjektyvioji gerovė. Ne pajamomis grįstas požiūris į gerovę įsitvirtino XX amžiaus pabaigoje - XXI amžiaus pradžioje, kai pradėti kurti gerovės indeksai, apimantys įvairias individų gyvenimo sritis ir jų subjektyvų vertinimą.

Į globalią diskusiją, kaip vertinti gerovę, įsitraukė ir LSTC Demografinių tyrimų centro mokslininkai. Per neseniai baigtą įgyvendinti projektą "Gimstamumas ir šeimos kitimas, veiksniai, pasekmės ir gimstamumo didėjimo galimybės" A.Gataūlinas sukūrė gerovės ir prokreacinės elgsenos indeksą, objektyviai ir subjektyviai vertinantį gerovę šešiose srityse: veikla ir išsilavinimas, pajamos ir turtas, santykiai, sveikata, emocijos, vaikai. Pavyzdžiui, Oksfordo universiteto profesoriaus Francesco C.Billari sukurtas indeksas įvertina tik subjektyviąją gerovę, kaip ji siejasi su vaikų skaičiumi. Taip pat subjektyviąją gerovę ir vaikų skaičių vertino JAV mokslininkė Rachel Margolis ir Maxo Plancko institute dabar dirbantis suomių demografas Mikko Myrskyla.

Vaikai ir gerovė

Gerovės ir prokreacinės elgsenos indeksas, pasak jo autoriaus, buvo išbandytas pasinaudojus "Kartų ir lyčių tyrimo", atlikto 2009 metais, duomenimis. Įvertinta, kaip juo išmatuota gerovė lemia Lietuvos gyventojų ketinimus susilaukti vaikų per artimiausius trejus metus. Nustatyta, kad 20-35 metų respondentų, kurie tokius ketinimus puoselėjo, vidutinė gerovė dėl turimo darbo ir išsilavinimo, pajamų ir turto, tarpusavio santykių, sveikatos ir emocijų buvo aukštesnė nei tų, kurie neketino susilaukti vaikų. Tačiau mažesnė gerovė vaikų požiūriu, t. y. jų turėjo mažiau nei mūsų visuomenėje socialiai priimtinas skaičius - du vaikai. Moterų ketinimams susilaukti vaikų per artimiausius trejus metus svarbūs buvo tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs gerovės aspektai. Vyrų atveju - labiau objektyvūs.

Kita A.Gataūlino atlikto tyrimo pusė atskleidė, kaip turimas vaikų skaičius lemia tėvų gerovę. Amžiaus grupėje nuo 20 iki 50 metų didesnis vaikų skaičius reiškė mažesnę tėvų gerovę daugelyje šio indekso sričių, moterų atveju - beveik visose. Jos kenčia labiausiai. Dėl intensyvesnio gyvenimo prastėja požiūris į santykius, taip pat mažėja gerovė, susijusi su emocijomis, veikla ir išsilavinimu, pajamomis ir turtu.

"Vyrų specifika ta, kad gimus pirmam vaikui jų gerovė net išauga, - pasakojo sociologas, - nes visuomenėje vyrauja dar patriarchalinis požiūris, ir vyrų sprendimas susilaukti vaikų priklauso nuo susikurtų materialinių sąlygų. Kai gimsta antras vaikas, vyro gyvenimas tampa intensyvesnis, jis mažiau gali skirti dėmesio karjerai ir objektyvioji gerovė pradeda mažėti. Gimus trečiam vaikui mažėja ir subjektyvioji gerovė, primena moterų gerovės tendencijas. Tačiau vyrų atveju tiek objektyvioji, tiek subjektyvioji gerovė, susijusi su santykiais ir emocijomis, didėjant vaikų skaičiui išauga. Kai šeimoje daugiau vaikų, didėja ir objektyvioji moterų gerovė, susijusi su santykiais, nes jų reikia stabilių ir darnių didelėje šeimoje. Vis dėlto subjektyvioji moterų gerovė, susijusi su santykiais, prastėja didėjant vaikų skaičiui.

Priešingos tendencijos yra amžiaus grupėje nuo 65 iki 79 metų: kuo daugiau vaikų, tuo didesnė tėvų gerovė. Vaikai, pasak tyrinėtojo, yra kaip ilgalaikė investicija, kuri savo rezultatus gerovės požiūriu duoda sulaukus vyresnio amžiaus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"