TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kad šikšnosparnis įsivels į plaukus savo noru – mažai tikėtina

Reuters/Scanpix nuotrauka

Šikšnosparniai yra verti daugiau mūsų dėmesio ir pagarbos, o bijoti jų tikrai nereikia. Taip teigia Lietuvos gamtos fondo šikšnosparnių apsaugos specialistas Remigijus Karpuška.

Jis tikina, kad Lietuvoje gyvenantys skraiduoliai nesikėsina į žmonių kraują, o į plaukus įsivelti gali nebent jaunas ir nepatyręs, vabzdį gaudantis šikšnosparniukas. „Labai maža tikimybė, kad šikšnosparnis įsivels į plaukus savo noru“, – sako R.Karpuška.

Rugpjūčio mėnesį kasmet daugiau nei trisdešimtyje Europos šalių organizuojama Šikšnosparnių naktis. Daug kur ji vyksta paskutinį rugpjūčio savaitgalį, tačiau kitos šalyse, atsižvelgiant į ankstyvą kai kurių šių gyvūnų rūšių migraciją, renginiai organizuojami anksčiau. Penktadienį Šikšnosparnių naktis rengiama Vilniuje, Verkių parke.

Jos metu Gamtos fondo šikšnosparnių apsaugos specialistas R.Karpuška susirinkusiems pasakos apie paslaptimi gaubiamų vienintelių Žemėje skraidančių žinduolių – šikšnosparnių – gyvenimo būdą. Taip pat bus bandoma užfiksuoti praskrendančių šikšnosparnių rūšis.

„Šikšnosparniai pradeda skraidyti maždaug pusvalandis po saulėlydžio. Mes planuojame, kad, prieš jiems pradedant skraidyti, papasakosime apie šikšnosparnius, o po grupelėmis einame jų pasidairyti“, – teigia R.Karpuška.

– Pone, Karpuška šiemet šis renginys vyks jau 17-ąjį kartą. Iki šiol jis vyko skirtingose Lietuvos vietose, šiemet – Verkių parke Vilniuje. Kodėl būtent čia?

– Ši vieta visų pirma pasirinkta todėl, kad yra patogi atvykti vilniečiams ir Vilnaius miesto svečiams. Be to, mes bendradarbiaujame su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija. Ir tiesiog yra vietų, kur galima netrikdomai pamatyti skraidančių šikšnosparnių ir užfiksuoti juos ultragarso detektoriais.

– Kodėl apskritai verta kalbėti apie šį gyvūną? Kuo mums yra įdomus ir gamtai svarbus šikšnosparnis?

– Apie šikšnosparnius verta kalbėti vien dėl to, kad jie – viena iš mažiausiai pasaulyje ištirtų gyvūnų grupių. Šikšnosparniai sudaro maždaug vieną penktadalį viso pasaulio žinomų žinduolių rūšių, taigi jų reikšmė ekosistemai ir pačiam žmogui iš tiesų yra labai didelė. Tačiau dėl savo gyvenimo būdo, dėl savo išvaizdos ir daugelio sklandančių mitų žmonės apie juos yra susidarę nekokią nuomonę. Dažniausiai jie yra ne taip mylimi kaip kiti gyvūnai, nors tikrai yra verti daugiau dėmesio ir pagarbos.

– Paminėjote, kad šis gyvūnas yra gan paslaptingas ir daugelis nepagrįstai bjaurisi šiais padarais, pasakoja šiurpias istorijas esą šikšnosparniai naktimis dažnai įsivelia į plaukus, yra agresyvūs, geria žinduolių kraują. Kiek pagrįstos tokios kalbos?

– Vertinti sunku. Žmonėms neįrodysi, kad šikšnosparnio bijoti nereikia. Geriausiai yra parodyti, pademonstruoti, kad žmogus pats įsitikintų. Iš tiesų Lietuvoje negyvena nei viena šikšnosparnių rūšis, kuri siurbtų žmogaus kraują. Tokia rūšis negyvena netgi visoje Europoje. Taip, yra tokios šikšnosparnių vampyrų rūšys, kurios gyvena Brazilijoje, džiunglėse, bet geria tie šikšnosparniai visai ne žmonių, o gyvūnų ir paukščių kraują. Ir netgi ne geria, o tiesiog laižo.

Labai maža tikimybė, kad šikšnosparnis įsivels į plaukus savo noru. Tai nebent gali būti jaunas šikšnosparniukias, kuris vejasi vabzdį ir tiesiog nepataiko praskrist pro šalį. Šikšnosparniai savo skraidymo ultragarso signalų sugrįžtamąja jėga gali fiksuoti skrendantį uodą. Taigi žmogus ir jo plaukai jiems yra pažįstama kliūtis ir šikšnosparniai jos vengia.

– Pasaulyje yra daugiau nei tūkstantis šikšnosparnių rūšių, Lietuvoje – 14. Tačiau tuo sunku patikėti, nes, jei ir pavyksta pamatyti šikšnosparnį naktį, tai panašu, kad tai – vienintelė rūšis, akivaizdžių skirtumų nelabai galima įžvelgti. Kuo šikšnosparnių rūšys skiriasi Lietuvoje?

– Skiriasi dydžiu, išvaizda, paplitimu.

– Tai jų dydis yra skirtingas?

– Taip. Jie skraido prieblandoje ir tada vizualiai įvertinti, ar šikšnosparnis didelis, ar mažas, kai neturi su kuo palyginti, yra iš tiesų sudėtinga. Pats mažiausias Lietuvoje gyvenantis šikšnosparnis yra šikšniukas nykštukas arba šikšniukas mažylis. Jo kūno ilgis – tik 4 cm. Jis yra maždaug suaugusio žmogaus mažojo pirštuko dydžio. Tačiau kai išskleidžia sparnus, jis atrodo didelis. Tuo metu didžiausio Lietuvoje gyvenančio šikšnosparnio Rudojo nakvišos išskėstų sparnų ilgis (tarp sparnų galiukų) yra net apie 26 cm. Tokie dideli kontrastai.

– Kokio dydžio šikšnosparnių Lietuvoje yra daugiausiai? Jų populiacija turbūt skirtinga.

Populiacija iš tiesų yra skirtinga. Kurių daugiausiai, yra labai sunku vertinti, kadangi tai yra labai sunkiai tiriama gyvūnų rūšis. Mes galime konstatuoti tik praskrendančią rūšį, o ne šikšnosparnių kiekį, nes nežinome, ar praskrenda tas pats šikšnosparnis, ar praskrido dešimt kitokių.

Manoma, kad daugiausiai vis dėlto yra Natuzijaus šikšniukų, Vandeninių pelėausių, bet tai nereiškia, kad jų yra pakankamai daug. Visos Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių rūšys yra įrašytos į Tarptautinę apsaugos direktyvą, į priedą, kuriame teigiama, kad yra privaloma rūpintis jų apsauga. Taigi jų nėra pakankamai, juos visus turime saugoti.

– Tai mes negalime pasakyti, kiek daugmaž yra Lietuvoje yra šikšnosparnių?

– Ne.

– O kaip ir kur jie gyvena? Kaip jie pasiskirstę po Lietuvos teritoriją? Ar tai yra žinoma?

– Labai sunku atsakyti. Šikšnosparnių tyrėjų yra labai mažai. Šiuo metu Lietuvoje aktyviai dirba tik apie penkis žmones. Ir jiems vieniems surinkti informaciją yra labai sudėtinga. Prisideda ir žmonės, kurie praneša, kad jų pastogėje, palėpėje, palangėje ar šalia esančiame miškelyje matė skraidančių šikšnosparnių. Bet tuomet gaunama informacija tik apie konkrečias koncentruotas vietas, o šikšnosparnių paplitimas yra labai didelis. Jie gali gyventi ir miškuose, gali gyventi ir kažkur pavieniuose medžiuose. Taigi sunku išskirti, kur yra didžiausia jų gyvenamoji teritorija.

– Ar jie gyvena medžiuose?

- Mes vadiname tai dienojimo vietomis.

– Ne nakvojimo?

– Ne, dienojimo, nes tai yra naktiniai gyvūnai – jie išskrenda naktį ir sugrįžta dažniausiai tik ryte. O dieną jie pratūno kažkur pasislėpę. Pasislėpti jie gali medžių drevėje, specialiai šikšnosparniams pagamintame inkile, namo palėpėje, po tiltu, bunkeryje. Dažniausiai šikšnosparniai žiemoja bunkeriuose, požeminiuose statiniuose.

– Penktadienį tikitės ne tik pats pamatyti, bet ir parodyti šikšnosparnį kitiems. Kaip viskas vyks?

– Šis renginys vyksta dėl Vilniaus savivaldybės aplinkosauginio švietimo programos. Mes visus kviečiame atvažiuoti prie Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 21 val. Iš pradžių šiek tiek papasakosiu apie pačius šikšnosparnius, kad žmonės žinotų, ko mes ieškome ir kaip jie atrodo. Po to naudosime ultragarso detektorių. Šikšnosparnį pamatyti yra sudėtinga. Dažniausiai jis šmėsteli, praskrenda. O ultragarso detektorius fiksuoja praskrendančio šikšnosparnio ultragarso dažnį. Pagal tą dažnį galima nustatyti, kokia šikšnosparnio rūšis praskrido.

– Ar reikės palaukti, kol sutems?

– Taip, šikšnosparniai pradeda skraidyti maždaug pusvalandis po saulėlydžio. Mes planuojame, kad, prieš jiems pradedant skraidyti, papasakosime apie šikšnosparnius, o po grupelėmis einame jų pasidairyti.

– Ar žmonės turi kažkaip specialiai pasiruošti?

Ne, specialiai ruoštis nereikia, specialios aprangos taip pat nereikia. Mes tiesiog vaikščiosime po Verkių parką. Ką reikia su savimi turėti? Gerą nuotaiką, taip pat norą pažinti ir pamilti šikšnosparnius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"