TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kad vietoje grybų ir uogų netektų rinkti šiukšlių

2014 08 11 8:46
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vasarą ir rudenį miškai apdovanoja uogų, vėliau – grybų derliumi, tačiau ne visi gyventojai atsidėkoja tuo pačiu. Neretai patys grybautojai ar stovyklautojai miškuose palieka plastikinius maišelius, butelius ar alaus skardines. 

Visgi kur kas opesnė problema – pamiškėse piktavališkai paliekami elektroniniai prietaisai, išmetamos padangos, kaupiamos buitinės atliekos. Jei tokį „sąvartyną“ aptikote ir jūs, rašykite mums paštu siukslintojai@grynas.lt

Susirinkti savo šiukles verčia piliečių sąmojingumas

Kokią žalą padarome gamtai tiesiog nesutvarkę savo stovyklavietės, užtenka žinoti mokslininkų atliktus tyrimus. Štai plastikiniui maišeliui suirti prireikia dvidešimties metų, plastikiniui buteliui – 400 metų, o stiklinis butelis gali išlikti net keletą tūkstantmečių. Ką jau kalbėti apie pavojingas elektronikos atliekas, kurias išmetus ne tik prišiukšlinama keliems tūkstančiams metų, bet ir paskleidžiamos nuodingos medžiagos. Paprastai teršėjas nesuvokia žalos mastų ir ne visada žino, jog už išmestų atliekų tvakymą jis sumoka įsigydamas naują prekę.

Elektrioninių atliekų surinkimą ir perdirbimą organizuojančios Elektronikos Platintojų Asociacijos vadovas Mantas Varaška pabrėžia, kad tokios pavojingos atliekos kaip elektronika grąžintos jų pardavėjams lemtų mažesnes jų kainas ateityje. „Gyventojų pagalba surinkus daugiau elektroninių atliekų, platintojai galėtų rasti būdus kaip jas sėkmingai ir pelningai perdirbti. Taip būtų sutaupomos verslo išlaidos elektronikos tvarkymo mokesčiams, kurios kiekvienais metais siekia keliolika milijonų litų. Atitinkamai, mažėtų naujų tokio pobūdžio prekių savikaina.“

Sutvarkyti šiukšlynams reikia darbo jėgos

Šešiuose Lietuvos miestų žaliųjų erdvių plotuose įrengę nuotykių parkus, „UNO parks“ darbuotojai gali pasidalinti netikėčiausiomis istorijomis ir radiniais. Parko vadovo Marijaus Krasnicko pasakojimu, įrenginėjant parką Vilniuje, Spalvotųjų šaltinių parko dalis buvo visiškai apleista. 10 žmonių komanda dvi savaites skyrė šios vietos tvarkymui: surinko ne tik kalną švirkštų, bet ir padangų, senų televizorių, o iš pačių šaltinių teko traukti net ir pusę automobilio. „Galima teigti, kad atradome neįprastos šaltinių spalvos priežastį“, – juokavo M. Krasnickas. Panašaus likimo buvo ištiktos ir kitos miškų vietos, kuriose šiandien įrengti tvarkingi, lankytojų mėgiami pramogų parkai.

Regioninių aplinkos apsaugos departamentų duomenimis, šiuo metu miškų teršimas atliekomis yra sumažėjęs. Dažniausiai miškuose pasitaiko nepavojingos buitinės atliekos, statybinės atliekos, iš jų dažniausiai randamos asbestinio šiferio atliekos. Taip pat dažnai pasitaiko automobilių detalių atliekos, plastikai, sėdynės, padangos, kiek rečiau randamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos (seni televizoriai, šaldytuvų korpusai).

Dažni teršėjai - automobilių ardytojai

„Vienareikšmiškai atsakyti, kas dažniausiai teršia mišką atliekomis, nėra taip paprasta. Remiantis regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) pateikta informacija, daugiausiai pažeidimų padaro fiziniai asmenys. Kaip vieną iš grupių, kurios teršia mišką atliekomis, galėtumėme išskirti nelegalius automobilių ardytojus, nes miškuose dažniausiai randamos atliekos, kurias atsisako surinkti atliekų tvarkytojai (pvz., automobilių vidaus ,,panelės“, durų apmušalai, plastmasės detalės – bamperiai, posparniai),“ – apibendrindama situaciją komentuoja Aplinkos apsaugos agentūros, Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėja Marija Lippa.

Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros pareigūnas pasidalino ir viena kuriozine situacija. Tikrinant seniūniją, atliekų krūvoje rastas automobilio valstybinis numeris. Nustačius jo savininką, agentūros darbuotojas išsiuntė kvietimą atvykti. Po kurio laiko paskambino rusų tautybės pilietis ir padėkojo, jog surastas iš jo pavogtas automobilis. Deja, iš Lietuvos emigravusį pilietį teko nuvilti paaiškinus, jog rastos tik pora jo automobilio kėbulo detalių. Susisiekus su policijos pareigūnais, jie patvirtino automobilio vagystės faktą.

Pagautiems šiukšlintojams – penkiaženklės baudos

Nors daugelis teršėjų šiuklindami miškuose jaučiasi saugūs, regionininiai aplinkos apsaugos departamentai daro viską, kad sena patarlė „nepagautas – ne vagis“ nepasitvirtintų. Dažniausiai asmenis, kurie užteršė mišką atliekomis, bandoma surasti pagal atliekose randamus dokumentus (užrašai, mokėjimo kvitai ir kt.) ar daiktus, taip pat pagal liudytojų parodymus. Neradus kaltininko, ieškomas miško savininkas, kuris įpareigojamas sutvarkyti atliekas.

Už aplinkos teršimą atliekomis priklausomai nuo atliekų kiekio (iki 1 m3 ir kt.), atliekų savybių (nepavojingos, pavojingos) ir užterštos teritorijos (saugoma teritorija, kurortų apsaugos zonose) pagal įstatymą numatyta administracinė atsakomybė. Už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis gali būti skiriama bauda iki 15000 Lt, o teršimą pavojingomis atliekomis (akumuliatoriais, elektroniniais prietaisais, medicininiais preparatais) - iki 30000Lt.

Radus atliekų valstybiniuose miškuose, atliekas sutvarkyti įpareigojamos miškų urėdijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"