Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

Kada lietuviams dirbtinis intelektas taps įprastas

 
AFP/Scanpix nuotrauka

Išsivysčiusiame Vakarų pasaulyje dirbtinis intelektas mažai ką stebins jau po penkerių metų, o Lietuvoje, kadangi mūsų rinka maža, tai užtruks. 

Taip LRT RADIJUI sako įmonės „Planas chuliganas“ vadovas Dovydas Braukyla. „Bet manau, kad blogiausiu atveju po dešimtmečio bent jau trečdalis visų klientų aptarnavimo procesų bus perkelta į dirbtinio intelekto programas“, – pastebi D. Braukyla.

– Kas yra dirbtinis intelektas?

– Paprastai sakant, dirbtinis intelektas – protaujanti programa, kuri sugeba apdoroti didelį kiekį gaunamos informacijos ir iš jos mokytis.

– Kaip gimsta dirbtinis intelektas?

– Dirbtinis intelektas gimsta programuotojų rankose. Labai paprastas dirbtinio intelekto pavyzdys – „Siri“ „iPhone“. „Androidas“ turi savo dirbtinio intelekto programą. Tokios programos padeda žmonėms daryti kasdienius darbus.

– Kokiose srityse, be komunikacijų, matote jo naudojimą?

– Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas ir analizės, ir klientų aptarnavimo, ir pardavimų srityse. Taip pat – skaičiavimai, programavimas. Pritaikymo sričių yra gana daug. Bet mes, paprasti vartotojai, daugiausia matome tas paslaugas ir tą veiklą, kuri susijusi su mumis, – klientų aptarnavimą, pardavimus, kasdienio gyvenimo palengvinimą. Žinoma, Lietuvoje ši sritis dar nėra taip smarkiai paplitusi, bet, pavyzdžiui, Amerikoje ji gana smarkiai ne tik vystoma, bet ir pritaikoma.

„Facebookas“ praėjusių metų pradžioje pristatė savo dirbtinio intelekto platformą „Facebook Messenger“. Taigi verslas jau gali dirbtinio intelekto programas diegti į „Facebooką“ – pavyzdžiui, jei norite užsisakyti kavos dar neatvykę į kavinę, tos kavinės „Facebooko“ puslapyje galite parašyti žinutę, ir jums gali atsakyti dirbtinio intelekto programa, paklausti, kokios kavos norite. Labai dažnai žmonės Amerikoje netgi nebepajunta, ar kalba su gyvu asmeniu, ar su dirbtiniu intelektu.

– Kada, jūsų manymu, įvyks sprogimas ir dirbtinis intelektas nieko nebestebins?

– Manau, kad, kai pakankamai atpigs ir ją apsimokės diegti (kaip kiekviena technologija). Išsivysčiusiame Vakarų pasaulyje tai įvyks gerokai anksčiau, per artimiausius 4–5 metus. Pas mus užtruks, nes mūsų rinka maža, bet manau, kad blogiausiu atveju po dešimtmečio bent jau trečdalis visų klientų aptarnavimo procesų bus perkelta į dirbtinio intelekto programas.

Mes aktyviai siekiame plėsti dirbtinio intelekto programų pritaikymą Lietuvoje, šiuo atveju galima netgi sakyti – pradėti. Turime ne vieną ir ne du inovatyvius ir labai progresyvius klientus, su kuriais šiuo metu diskutuojame, kaip būtų galima diegti dirbtinį intelektą siekiant aptarnauti jų klientus. Manau, kad šie ir kiti metai bus naujovių ir pirmųjų kartų metų.

– Garsus fizikas Stephenas Hawkingas baiminasi, kad robotai ir dirbtiniu intelektu varomos mašinos pakeis žmones ir labai daug žmonių neteks darbo. Kokie dirbtinio intelekto trūkumai ir grėsmės?

– S. Hawkingas numato labai daug žingsnių į priekį. Manau, kad dabar grėsmės nėra, bet, be jokios abejonės, mes po truputėlį judame link tos ribos, kai reikės apsispręsti, kiek mašinoms leisime protauti, kiek leisime joms būti savarankiškoms. Teorinė grėsmė tikrai yra, o praktinės bent jau kol kas tikrai nematau. Dirbtinis intelektas – protaujanti programa, ji pati sugeba daryti tam tikras išvadas, mokosi. Kalbant apie klientų aptarnavimą, jos gauna klausimus ir tada bando išsiaiškinti, koks būtų pats geriausias atsakymas. Yra netgi tokių programų, kurios paklausia žmogaus, jei nėra iki galo tikros, ar gerai atsakė, ar blogai.

Vienas iš dirbtinio intelekto programų arba mašinų ypatumų ir yra tai, kad jos protauja, mokosi, gali daryti išvadas, priimti sprendimą, perklausti, pasiteirauti savo šeimininko, ar gerai atsako. Modelių, kaip mašinos mokosi, yra keletas. Dirbtinis intelektas gali pakeisti labai daug dalykų ir manau, kad klientų aptarnavimo srityje jis bent jau į pačius paprasčiausius klausimus ir pačias paprasčiausias užklausas sugebės atsakyti.

Bet yra keletas dalykų, kurių jis negali pakeisti, – tai dalykai, susiję su psichologija, asmeniniu ryšiu. Bent jau kol kas dirbtinis intelektas negali tų dalykų numatyti, nes mes esame labai skirtingi, turime skirtingus sprendimų priėmimo principus, metodus, skirtingai suvokiame pasaulį. Kol kas yra per daug variacijų ir programuotojai, kurie dirba šioje srityje, nesigilina į psichologinių variacijų skaičių. Dėl to galime daryti prielaidą, kad bent jau artimiausius kelerius metus nepamatysime rimtesnio psichologinių aspektų vystymo.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, pardavėjai, kurie dirba su klientais, aiškinasi jų poreikius, daro sprendimus, atitinkančius klientų lūkesčius, tikrai niekur nedings. Be abejo, analizė apie potencialius klientus, pačių pardavėjų veiksmų efektyvumo gerinimo įrankis gali būti dirbtinio intelekto programa. Bet kol kas psichologinių aspektų dirbtinis intelektas nesprendžia.

– Žmogus sprendimus priima vertybiniu pagrindu, bet vertybių, ko gero, nelabai gali užprogramuoti?

– Nesakyčiau, kad niekada nebus galima užprogramuoti – technologijose žodis „niekada“ kontroversiškas. Bet to, kaip kiekvienas žmogus vertybes interpretuoja, kaip supranta, kur yra tų vertybių ir sprendimų priėmimo ribos, numatyti, suprogramuoti ar galų gale labai paprastai išmokti tikrai kol kas labai sudėtinga.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"