TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kai Baltijos žaizdoms neleidžiama užgyti

2014 07 24 6:00
Įvairiais skaičiavimais, po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje buvo paskandinta apie 55 tūkst. tonų cheminio ginklo. Aplinkos apsaugos agentūros nuotrauka

Baltijos jūros genotoksiškumo lygis pastaruoju metu sumažėjo, tačiau zonose, kuriose po Antrojo pasaulinio karo buvo paskandintas cheminis ginklas, padėtis nesikeičia. Manoma, kad pavojingų cheminių medžiagų nuolat išsiskiria iš nuskandintos ginkluotės, susidaro daugybė naujų junginių, patenkančių į jūros organizmus ir juos žalojančių.

Gamtos tyrimų centro Genotoksikologijos laboratorijos vadovės habil. dr. Janinos Baršienės ir kitų mokslininkų naujausi duomenys apie paskandinto cheminio ginklo keliamos taršos genotoksinį poveikį jūros organizmams šiemet paskelbti viename įtakingiausių pasaulyje jūrinių tyrimų žurnale "Marine Environmental Research". Europos Komisijos ekspertai atrinko straipsnį kartu su kitomis aktualiausiomis mokslinėmis publikacijomis pristatyti aplinkos politikos plėtrai skirtame leidinyje "Science for Environment Policy".

Pateiktame tekste, kruopščiai suderintame su J. Baršiene, labai aiškiai nurodoma, kad genotoksinis poveikis aplinkai tiesiogiai susijęs su aktyvėjančia ūkine veikla Baltijos jūros dugne: "Nordstream" dujų vamzdynų, elektros kabelių iš Kaliningrado į Sankt Peterburgą tiesimu, taip pat 2008-2011 metais Švedijos vykdyta išminavimo programa, kai Baltijos jūroje buvo susprogdinta tūkstančiai Antrojo pasaulinio karo minų. Šį mėnesį pasirodęs leidinys elektroniniu būdu išplatintas 18 tūkst. institucijų visose Europos Sąjungos valstybėse ir turėtų prisidėti priimant tam tikrus sprendimus.

Išmestas kur pakliuvo

Lietuvos mokslininkai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose Baltijos jūros tyrimų projektuose. Juos vykdant nustatytos naujos cheminio ginklo skandinimo vietos, vertinama būklė, stebimas taršos poveikis aplinkai.

Bendradarbiaujant su geriausiais cheminio ginklo medžiagų tyrėjais Europoje sukaupta informacija apie aplinkos genotoksiškumą iš daugiau nei 150 vietų Baltijos jūroje. Įvairiais skaičiavimais, po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje buvo paskandinta apie 55 tūkst. tonų cheminio ginklo. Pagrindinės oficialios vietos - Bornholmo ir Gotlando gelmės, tačiau daug cheminės ginkluotės buvo išmesta į jūrą pakeliui pačioje trasoje plaukiant iš Vokietijos į skandinimo vietas.

"Bene didžiausia problema - iki šiol vis dar nežinomos visos cheminio ginklo skandinimo vietos. Tais laikais niekas jų tiksliai neregistravo ir tai nelabai rūpėjo. Transportuojant nemažai ginkluotės tiesiog per bortą buvo išmetama plikomis rankomis kur pakliuvo. Atrodė, paskandins, ir viskas dings. O medinėse dėžėse cheminis ginklas nuplaukdavo iki Švedijos krantų. Cheminės ginkluotės yra aptikta net gerokai šiauriau už Gotlando salos. Nemažai ginčytasi dėl Gdansko įlankos, kad ten cheminis ginklas nebuvo skandinamas, tačiau vykdant CHEMSEA projektą daugybę cheminio ginklo junginių, neaptinkamų gamtoje, buvo identifikuoti net trijose Suomijos, Švedijos ir Lenkijos laboratorijose," - pasakojo J. Baršienė.

Cheminio ginklo pagrindas - arsenikai. Nors ir nežinoma, kaip Gdansko įlankoje atsidūrė cheminis ginklas, ten aptikta naujų didelės arseno koncentracijos vietų.

Lietuvos ekonominei zonai priklausančiuose vandenyse prie Gotlando taip pat yra cheminio ginklo skandinimo vietų, tačiau labai didelės koncentracijos nenustatyta. Tik vienoje vietoje rasta arseniko junginių (klarko ir trifenilarsino), o Švedijos vandenyse vyravo ipritas. Bornholme taip pat vyrauja ipritas ir adamsitas. Ekologinę padėtį, pasak mokslininkės, blogina tai, kad iš paskandinto cheminio ginklo išsiskiriančias medžiagas skirtingomis kryptimis dar išnešioja vandens srovės. Vienokios jos Gdansko įlankoje ir visai kitokios Bornholme ar Gotlande.

Genetikės Janinos Baršienės ir kitų mokslininkų naujausi tyrimų duomenys apie paskandinto cheminio ginklo keliamos taršos genotoksinį poveikį jūros organizmams šiemet paskelbti viename įtakingiausių pasaulyje jūrinių tyrimų žurnale. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Tūkstančius kartų daugiau

Kai tiriamos dugno nuosėdos, originalių medžiagų, sudariusių cheminę ginkluotę, jau beveik nerandama. Patekusios į aplinką jos kinta. Susidaro daugybė įvairių junginių, ir, kaip sakė genetikė, iki šiol dar nežinoma, kas vyksta toliau, jiems patekus į jūros organizmus. Yra įvairių biotransformacijos formų. Net sudėtingiausią įrangą turinčios Suomijos, Lenkijos ar Švedijos laboratorijos aptinka tik kai kuriuos junginius žuvyse. Sunku juos aptikti ir moliuskuose, nes nežinoma, kokių degradacijos produktų ieškoti, kai cheminio ginklo medžiagos taip ilgai išbuvo aplinkoje.

"Todėl vien iš cheminės analizės tiesiog neįmanoma įvertinti aplinkos būklės", - pabrėžė J. Baršienė. Umea universiteto laboratorijoje paveikus midijas adamsito, klarko ir chloacetofenono mišiniais, po keturių dienų Suomijos cheminio ginklo konvencijos verifikacijos instituto (VERIFIN) mokslininkai aptiko didelę jų koncentraciją šių moliuskų audiniuose. Per eksperimentą buvo nustatyta glaudi koreliacija tarp cheminio ginklo medžiagų ir genetinių pažaidų lygio midijų ląstelėse. Genetinės pažaidos jūros organizmuose neatsiranda be priežasties - turi būti pažaidas sukeliančių genotoksinių medžiagų.

Įvairiose cheminio ginklo skandinimo zonose sukaupti duomenys rodo net tūkstančius kartų daugiau pažaidų žuvyse. Pavyzdžiui, strimėlės, nors plaukioja paviršiniuose vandens sluoksniuose, negyvena palei dugną, turi milžinišką kiekį genetinių pažaidų, kokių nenustatyta jokiose kitose Baltijos vietose.

Tarp pasirinktų tirti Baltijos jūros žuvų pagrindinės buvo keturios rūšys: į pavojingas chemines medžiagas labiausiai reaguojančios strimelės, silpniau reaguojančios priedugnio gyventojos menkės, netoli krantų paplitusios vėgėlės ir dugno gyventojos plekšnės. Tiriama pagal 12 ląstelės pokyčius atspindinčius biožymenis. Iš viso susidaro apie 20 parametrų, todėl gaunama, kaip patikino genetikė, labai išsami genotoksinio bei citotoksinio poveikio charakteristika ir galima nuosekliai įvertinti, kokia yra jūrose palaidoto cheminio ginklo genotoksinio poveikio rizika vienoje ar kitoje vietoje.

Duomenų bazėje per ankstesnius tyrimus sukaupta rodmenų iš kontrolinių, dar neužterštų vietų, pavyzdžiui, prie Islandijos krantų prieš ugnikalnių išsiveržimą, todėl buvo galima apskaičiuoti trijų parametrų - ląstelių mikrobranduolių, branduolio pumpurų ir bendro genotoksiškumo - slenkstines ribas bei palyginti su žuvų rūšių atsaku cheminio ginklo skandinimo vietose. Genotoksiškumo rizika vertinama dvejopai: apskaičiuojama tiesiogiai pagal parametrų atsako reikšmes ir procentiškai - kiek individų tam tikroje tyrimų vietoje viršija slenkstinę ribą. Pavyzdžiui, 2010-2011 metais daug kur ji buvo viršyta net iki 100 proc. žuvų individų. Kai kurių šeimų žuvys buvo labai stipriai pažeistos.

Įgyvendindamas projektą CHEMSEA Jūrinių tyrimų departamentas 2013 metų balandžio 26-29 dienomis mokslinių tyrimų laivu „Vėjūnas“ atliko tiriamąją ekspediciją paskandintos cheminės ginkluotės rajone. /Aplinkos apsaugos agentūros nuotrauka

Tyrimais patvirtinta išvada

Aplinkos genotoksiškumo tyrimai įvairiose Europos jūrose atliekami nuo 2000 metų. Baltijos jūroje, pasak J. Baršienės, iki 2008 metų buvo labai žemas genotoksiškumo lygis. Įvairių rūšių žuvų ir moliuskų tyrimai parodė, kad genetinių pažaidų beveik visoje Baltijos jūroje itin pagausėjo 2010-2011 metais.

Pavyzdžiui, Mažojo Belto sąsiauryje, kur Vokietija po Antrojo pasaulinio karo paskandino pavojingiausios nervus paralyžiuojančios medžiagos tabuno atsargas, užfiksuotas staigus genotoksiškumo kilimas, nors nuo 2001 metų toje zonoje tarp Baltijos ir Šiaurės jūros jis buvo labai žemas. 2010-2011 metais visos tyrimų stotys aplink cheminio ginklo skandinimo vietas Baltijos jūros žemėlapyje pažymėtos raudona - aukščiausios rizikos - spalva.

2012 metų pabaigoje genotoksiškumo rizikos lygis pradėjo mažėti. O 2013-2014 metų duomenys atskleidžia visai kitokį vaizdą: kai kur atsiranda ir žalios spalvos, žyminčios, kad nebėra jokios rizikos.

"Kai 2001-2008 metais atlikome tyrimus, priekrantės zonose genotoksiškumas buvo gerokai didesnis nei atviroje jūroje. Dabar, atvirkščiai, atviroje jūroje, kaip rodo tyrimų stočių duomenys, yra labai didelis genotoksiškumas, o priekrantės zonose jis pastaraisiais metais pastebimai mažėja", - lygino genetikė. Pavyzdžiui, Latvijos priekrantėje, kur nėra paskandinto cheminio ginklo, genotoksiškumas labai sumažėjo. Tačiau Lenkijos zonoje aptinkamo cheminio ginklo zonose genotoksiškumas 2011-2014 metais visai nemažėjo. "Galima daryti išvadą, kad iš koroduojančio cheminio ginklo toliau išsiskiria kenksmingų aplinkai medžiagų, o jūros dugno nuosėdų sujudinimas vykdant industrinius projektus tiesiogiai susijęs su genotoksiškumo rizikos didėjimu. Ši rizika mažėja, kai Baltijos jūroje ramu: niekas nebetiesia vamzdžių, nebesprogdina," - sakė J. Baršienė.

Iškelti ar palikti

Aktyvėjant ūkinei veiklai Baltijos jūroje, paskandinto cheminio ginklo problema tampa vis aktualesnė. Šiemet Halifakse, Kanadoje, surengtoje penktojoje Tarptautinio dialogo dėl paskandintos ginkluotės (International Dialogue on Underwater Munitions - IDUM) konferencijoje paskelbta, kad reikėtų iškelti cheminį ginklą iš jūros dugno.

Kaip pasakojo J. Baršienė, pirmiausia tai padaryti pasiūlyta Vokietijos ir Lenkijos vandenyse. Vokietija turi modernias ir saugias technologijas, gali būti panaudojamos robotų galimybės. Baltijos jūros Vokietijos vandenyse baigiantis Antrajam pasauliniam karui buvo paskandinta nemažai cheminio ginklo, turinčio labai agresyvių medžiagų. Dabar ten norima steigti vėjo jėgainių parkus. Labai gera vieta, negilu, tik apie 30 metrų. Ekologiniu požiūriu šioje itin jautrioje tranzitinėje zonoje tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų iš viso nebuvo galima skandinti cheminio ginklo.

IDUM konferencijoje Halifakse buvo sudaryta Tarptautinė povandeninės ginkluotės technologijų patarėjų taryba (ITAB). Lietuvai joje atstovauja J. Baršienė. Pasak mokslininkės, IDUM vadovas kanadietis Terrence'as Longas linkęs manyti, kad dėl žalingo poveikio aplinkai reikia iškelti kiek įmanoma daugiau įvairiose jūrose paskandintos ginkluotės, ir ne tik cheminės. Tokie darbai brangiai atsieitų ir iki šiol niekas nenorėjo prisiimti atsakomybės dėl paskandintos ginkluotės žalingo poveikio aplinkai, tačiau judėjimas plečiasi.

"Lenkijoje labai plačiai domimasi cheminio ginklo Baltijos jūroje problema. Lietuvoje aplinkosaugininkų dėmesio stokojama", - sakė daugelį metų į Baltijos jūros tyrimus įsitraukusi genetikė. Tačiau, anot jos, Užsienio reikalų ministerija nuolat kelia jūroje paskandinto cheminio ginklo klausimą Jungtinėse Tautose (JT), JT Cheminio ginklo uždraudimo organizacijoje ir regioniniuose Baltijos jūros forumuose.

Svariausias šių iniciatyvų rezultatas - Lietuvos inicijuota JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl bendradarbiavimo priemonių įvertinti ir didinti supratimą apie jūroje paskandintos cheminės ginkluotės keliamos taršos poveikį aplinkai“. "Tai didelis Lietuvos diplomatijos laimėjimas. Gal net didžiausias. Vienintelė Lietuvos inicijuota JT rezoliucija. Kitos neturime," - pažymėjo genetikė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"