TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kai duodantieji įsakymus demonstruoja galią

2016 02 22 6:35
Peteris Sarsgaardas filme "Eksperimentas". "BBC News" nuotrauka

Neurologai pateikė naujų duomenų, kad žmonės stebėtinai noriai kenkia kitiems, jei jiems įsakoma taip daryti.

Kaip rašo „BBC News“, tokias įžvalgas dar praėjusio šimtmečio septintą dešimtmetį atskleidė psichologas Stanley Milgramas.

Naujojo tyrimo dalyviams buvo mokama, kad sukeltų vienas kitam lengvą elektros šoką. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Current Biology“.

Tyrimui vadovavęs Londono universitetinio koledžo profesorius Patrickas Haggardas su kolegomis norėjo atskleisti, ar yra apčiuopiamų pokyčių, kaip žmonės suvokia savo veiksmus, kai yra verčiami ką nors daryti.

Niurnbergo procese kaltinamieji naciai teigė, kad nėra atsakingi už padarytus nusikaltimus, nes turėjo vykdyti įsakymus. Būtent dėl šio teismo proceso dr. S. Milgramo eksperimentas tapo toks žinomas pasaulyje. Savanoriai klusniai sukeldavo šoką kitam asmeniui gretimoje patalpoje – iš tikrųjų aktoriui – ir galėjo girdėti jo protestus ir matyti akivaizdžią baimę. Buvo manoma, kad tokie eksperimento rezultatai įtikinamai parodo mūsų polinkį atsiriboti nuo pasirinkimo, jei kas nors – kaip tuo atveju vadovaujantis vyras baltu chalatu – duoda įsakymus.

Eksperimento rezultatai tapo pagrindu psichologijos studijoms visame pasaulyje ir naujo filmo „Eksperimentas“ tema.

„S. Milgramas buvo susitelkęs į tai, ar žmonės paklūsta nurodymams ar ne. Tačiau jis nesidomėjo, kaip jaučiasi žmonės vykdydami instrukcijas“, – sakė prof. P. Haggardas.

Poveikis smegenims

Per pagrindinį prof. P. Haggardo eksperimentą tiriamieji galėjo rinktis sukelti kitam tyrimo dalyviui „skausmingą, tačiau pakenčiamą“ elektros šoką – ar ne – paspaudę vieną iš dviejų mygtukų.

Kiekvienas sukeltas šokas pridėjo 5 proc. prie mokesčio už dalyvavimą, o kiekvienas tyrimo dalyvis, pasikeisdamas poroje su kitu, tiksliai žinojo, ką sukrėtimas reiškia.

„Paspaudus tam tikrą mygtuką pasigirsdavo atitinkamas garsas, ir dalyvio užduotis buvo pasakyti, per milisekundes, kiek laiko, jų manymu, praėjo nuo mygtuko paspaudimo iki signalo“, – paaiškino prof. P. Haggardas.

Tas intervalas svyravo tarp 200, 500 ir 800 milisekundžių ir buvo tam tikras matas pojūčiams fiksuoti.

Svarbiausia, mokslininkas taip pat buvo kambaryje per pusę eksperimento ir tvirtai nurodė dalyviams, kurį mygtuką spausti.

„Įdomus rezultatas, kad žmonėms intervalas tarp veiksmo ir signalo atrodė ilgesnis, kai vykdė nurodymą, nei tuo atveju, kai patys sprendė, ką daryti, – sakė prof. P. Haggardas. – Dėl prievartos patiriamas tam tikras subjektyvus atsiribojimas. Instrukcijos tikrai gali pakeisti mūsų požiūrį į tai, ką darome.“

Komanda taip pat registravo smegenų veiklą naudodami elektroencefalogramą. Šie matavimai parodė subtilius skirtumus, kaip smegenys reagavo į signalo garso, kai tiriamasis buvo įsakytas veikti ar ne.

„Prievarta turi stebėtinai galingą poveikį smegenims ir jo mastui sumažinti smegenys atitinkamai apdoroja mūsų veiksmų padarinius“, – sakė prof. P. Haggardas.

Visuomenės sprendimas

Oksfordo universiteto mokslininkės dr. Molly Crockett manymu, naujieji duomenys įdomūs ir neįprasti, nes ankstesni prievartos tyrimai daugiausia buvo grindžiami pačių žmonių teiginiais apie jaučiamą atsakomybę.

„Galite aiškiai įsivaizduoti: jei kas nors nori, kad žmonės galvotų, jog jie yra geresni, taip ir sakys: „O taip, visiškai nesijaučiau atsakingas, nes man liepė daryti tuos blogus dalykus, – sakė neurologė. – Tačiau dabar mažai tikėtina, kad būtų galima manipuliuoti.“

Paklaustas apie gautus rezultatus, prof. P. Haggardas sakė, kad nėra pagrindo suteikti jokio pasitikėjimo vadinamajai „Niurnbergo gynybai“. Visada reikia būti skeptiškiems dėl tokios gynybos, kai kas nors sako, kad tik pakluso įsakymams. Labai dažnai žmonės turi antrinį motyvą taip sakyti, nes tikisi, kad gali išvengti bausmės.

„Kitas dalykas, jei kas nors jaučiasi, kad nėra atsakingi, dar nereiškia, kad iš tikrųjų nėra atsakingi. Visuomenė gali norėti, kad jie atsakytų už savo veiksmus, – kalbėjo tyrėjas. – Tačiau gauti rezultatai taip pat rodo galią – ir atsakomybę – tų, kurie duoda įsakymus. Manau, kad žmones, kurie duoda įsakymus, turime laikyti net labiau atsakingus. Nes žmonės, kurie vykdo tuos užsakymus gali nesijausti atsakingi taip, kaip norėtųsi.“

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"