TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kai gyvūnai neplauna letenų

2014 12 06 6:00
Dažnai katės traumų patiria iškritusios pro langą ar balkoną. Užsienio spaudos nuotrauka

Veterinarijos gydytojai ragina daugiau dėmesio skirti augintinių ligų profilaktikai, tada gyvūnai rečiau sirgs. Be to, jie neplauna letenų, kieme į daug ką sukiša nosį, tad ligų gali parnešti ir šeimininkams.

Veterinarijos gydytojas Jakovas Šengautas primena, kaip viena profilaktinių priemonių - skiepai - išnaikino kai kurias infekcines ligas. "Nuo infekcinių negalavimų geriausia profilaktinė priemonė - skiepai. Pavyzdžiui, daugybę šunų išguldė prieš maždaug dvidešimt metų Vilniuje siautusi maro ir virusinio enterito epidemija. Tada kasdien diagnozuodavome po penkis šešis susirgimo šiomis ligomis atvejus. Dabar tai jau beveik visai pamirštos ligos, - pasakojo jis. - Maro atvejį tenka konstatuoti kokį kartą per penkis mėnesius. Skiepai tikrai veiksmingi."

Veterinarijos gydytojas primena ir kitą infekcinę ligą, pavojingą ir žmonėms, ir gyvūnams, - tai pasiutligė. Iš kiemo šunys ir katės pasiutligę gali parnešti žmogui. "Skiepyti reikia visus šunis ir kates nuo trijų mėnesių amžiaus, o vėliau - kasmet", - sakė J. Šengautas.

Padeda išvengti parazitų

Kaip pasakojo Jakovo veterinarijos centro vadovas J. Šengautas, profilaktinės priemonės padeda išvengti ir parazitinių ligų (zoonozių), kuriomis gali sirgti ir gyvūnai, ir žmonės. "Paprasčiausia zoonozė yra helmintai (kirminai). Jei norime, kad mūsų augintiniai jų neturėtų, duokime jiems kirminus naikinančių tablečių. Nepamirškime, kad mūsų augintiniai "rankų" neplauna, kieme pasikapsto po ne visai kvepiančius radinius, tad nenuostabu, kad labai greitai užsikrečia helmintais. Per seiles jais gali apkrėsti ir mus, - aiškino J. Šengautas. - Štai jums ir nemaloni ligos perdavimo grandinė."

Gydytojas patarė jau mažiems šuniukams (nuo vieno iki šešių mėnesių) kas mėnesį profilaktiškai duoti vaistų nuo kirminų. Suaugę šunys tablečių nuo kirminų turi gauti kas tris keturis mėnesius. Katėms tabletes sunkiau sugirdyti, tačiau ir joms visą gyvenimą du tris kartus per metus reikia tokios helmintų profilaktikos.

Jei katės mėgsta žuvį

"O katėms, gaunančioms žalių žuvų, mėsos, vaistų nuo kirminų reikia duoti kas tris mėnesius, - teigė J. Šengautas. - Jei jos maitinamos tik kačių ėdalu ir neišeina į kiemą, tada tablečių pakanka ir vieną kartą per metus. Žuvis ar žalią mėsą mėgstančios katės arba pasivaikštančios kieme gali apsikrėsti ir toksoplazmoze. Tai labai pavojinga liga nėščioms moterims, toksoplazmozė gali sukelti rimtų komplikacijų. Atlikę tyrimus pastebėjome, kad bene 15 proc. namuose gyvenančių kačių jau turi atsparumą šiai ligai. Vadinasi, kitados ja sirgo ir galėjo apkrėsti savo šeimininkus."

Profilaktinės priemonės saugo gyvūnus ir nuo išorinių parazitų - erkių ir blusų. "Blusos ne tik dirgina odą, bet perneša ir kai kurių helmintų rūšis, pavyzdžiui, liaudiškai vadinamą kaspinuotį, - pasakojo veterinarijos gydytojas. - Neišnaikinę blusų neatsikratysime ir kaspinuočio. Erkės taip pat platina sunkias ligas: šunims - babeziozę, erkinį encefalitą, katėms - anaplazmozę."

Blusų ir erkių sezonas yra šiltasis metų laikas, trunkantis nuo kovo iki spalio pabaigos. Tad šiuo laikotarpiu reikėtų naudoti ir įvairias profilaktines priemones - aerozolius, ant kaklo gyvūnams užlašinti vaistų.

Katės parašiutininkės

"Dar viena nieko nekainuojanti profilaktikos priemonė - šeimininkų atidumas. Dažniau pagalvodami apie augintinį apsaugosime jį nuo traumų. Gyvūnai dažnai patenka po neatidžių vairuotojų ratais, - sakė J. Šengautas. - Daug traumų patiria ir po kiemą pasivaikščioti mėgstančios katės. Geriau nepratinkime jų prie to, neleiskime į kiemą mieste. Tegul geriau jos mano, kad pasaulis baigiasi prie buto durų. Dažnai katės traumų patiria iškritusios pro langą ar balkoną. Tarptautinėje traumų klasifikacijoje yra žinomas kačių parašiutininkių sindromas. Įsivaizduokite, tupi katinėlis septintame aukšte, sumano užsikabaroti ant balkono atramos, o tada pamato skrendantį paukščiuką. Kurgi susilaikys. Taip ir iškrinta."

Jeigu katinas mėgsta tupėti balkone, veterinarijos gydytojas pataria užtiesti tinklelį. Anot jo, klaidinga manyti, kad katės protingos, "apskaičiuos", iš kokio aukščio saugu šokti, o iš kokio - ne. "Be to, nereikia manyti, kad jei jūsų katė kartą iškrito pro langą ar balkoną, tai jau bus "pasimokiusi". Nieko panašaus, - sakė J. Šengautas. - Žinoma, gal ir pasitaiko, kad kokį kartą nukrinta sėkmingai, ir šeimininkas mano, kad katinas "moka" kristi. Bet būna ir taip, kad po kelių sėkmingų skrydžių gyvūno nepavyksta išgelbėti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"