Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Kai išmanus žaislas tampa vaiko geriausiu draugu ir priešu

 
2017 06 21 15:00
Robotukas "i-Que", gebantis judėti ir interaktyviai bendrauti su vaikais, taip pat kaupia garso ir vaizdo informaciją.
Robotukas "i-Que", gebantis judėti ir interaktyviai bendrauti su vaikais, taip pat kaupia garso ir vaizdo informaciją. i.ytimg.com nuotrauka

Labiau pažengusiose šalyse vaikai nuo mažumės turi įvairių išmaniųjų prietaisų. Lietuvoje dažnam vaikui nuosava planšetė yra svajonė, kartais išsipildanti tik einant į mokyklą. Pasak Kauno technologijų universiteto (KTU) profesorės Vilmantės Liubinienės, išmanieji žaislai dar brangūs lietuviams, o ir nekalba lietuviškai, todėl jų paplitimas mūsų šalyje nėra didelis. Kartu esame tam tikra prasme apsaugoti nuo galimų pavojų mūsų privatumui ir saugumui.

„Mattel“ kompanijos interaktyvi lėlė Barbė, gebėjusi bendrauti su vaikais, sukėlė turbūt pirmąjį skandalą: vaikų pokalbiai buvo įrašomi ir galėjo toliau sklisti internete. Gamintojai teigė, jog rinko informaciją sau, kad galėtų tobulinti žaislą. Tačiau lėlė buvo apkaltinta kaip šeimos ramybės ir gerovės drumstėja, pažeidžianti privatumą.

Vėliau Vokietijoje buvo uždrausta lėlė „Cayla“, pažeidžianti saugumą, privatumą ir vartotojų teises. Gana palankiai Lietuvoje ir kitur pristatytas robotukas „i-Que“, gebantis judėti ir interaktyviai bendrauti su vaikais, atsakyti į jų klausimus, taip pat kaupia garso ir vaizdo informaciją. Vadinamieji žaidimo duomenys gali toliau sklisti internete ir pakliūti į bet kieno rankas. Ką vaikai šneka privačiai su robotu, gali būti panaudota prieš šeimą ir prieš pačius vaikus.

Lietuvos tyrėjų grupė, vadovaujama prof. V. Liubinienės, 2016 – 2019 metais dalyvauja Europos šalių bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje programos (COST) projekte „Vaikų skaitmeninis raštingumas ir įvairių rūšių veikla“. Šio projekto dalis skirta žaislų internetui ir išmaniesiems žaislams.

Nuo šių metų pradžios KTU Šiuolaikinių kalbų ir tarpkultūrinės komunikacijos katedros komanda įsitraukė ir į kitą projektą, inicijuotą Europos Komisijos (EK) Jungtinių tyrimų centro, – „Mažamečiai vaikai (0–8) ir skaitmeninės technologijos“. Šiame projekte jau dalyvauja per 20 Europos Sąjungos šalių, taip pat Rusija ir Australija. Siekiama ištirti, kokie yra vaikų iki aštuonerių metų skaitmeniniai įgūdžiai, kaip jie bendrauja su skaitmeninėmis technologijomis ir kokių kyla grėsmių.

Ne toks ir nekaltas meškiukas

„Kaip rodo kol kas dar išankstiniai tyrimų duomenys, šalyse, kur pragyvenimo lygis gerokai aukštesnis, mažamečiai vaikai turi daug įvairesnių ir brangesnių išmaniųjų žaislų. Nė vienoje tirtoje lietuvių šeimoje nebuvo vadinamojo žaislų interneto. Brangius išmaniuosius žaislus vaikams turbūt atstoja universalesnės planšetės ar telefonai. Kitas dalykas, žaislų, kurie jungiasi prie interneto, programinė įranga nėra pritaikyta mūsų mažai rinkai, todėl jie kalbėtų daugiausia angliškai arba vokiškai, prancūziškai, ispaniškai“, – pasakojo „Lietuvos žinioms“ prof. V. Liubinienė.

Pasak mokslininkės, išmaniuosius žaislus pradėta kurti pastebėjus, kad vaikai tiesiog įninka į tokius išmaniuosius įrenginius kaip planšetės ar telefonai. Tarytum siekta atitraukti vaikus nuo ekranų, tačiau išmaniuosiuose žaisluose, kurie neturi ekranų, integruotos ir vaizdo kameros, ir garso įrašymo įrenginiai, ir kalbos atpažinimo, interaktyvaus bendravimo su vaikais sistemos.

Vokietijoje uždrausta interaktyvi lėlė "Cayla"./jacintaz3.co.uk nuotrauka
Vokietijoje uždrausta interaktyvi lėlė "Cayla"./jacintaz3.co.uk nuotrauka

„Ne toks jau nekaltas ir meškiukas, kontroliuojamas per telefone įrašytą programėlę. Jis gali padėti mamai, jei nesusitvarko su vaiku, pavyzdžiui, pasakyti, kad jau laikas valyti dantukus, laikas eiti miegoti. Bet tai daro ne mama, o žaisliukas. Vaikas augdamas socializuojasi su juo. Žaisliukas tampa jo geriausiu draugu – ne žmonės iš artimiausios aplinkos. Tačiau anksčiau ar vėliau meškiukas nebetenkins vaiko lūkesčių, nes ne į visus klausimus žaislas geba atsakyti. Taigi vėl – kiek vaikas gali įnikti į išmaniuosius žaislus ir kiek tai yra saugu“, – svarstė tyrėja.

Kaip parodė pernai Kalėdų laikotarpiu sukaupta informacija apie išmaniųjų žaislų reklamą, atsiliepimus įvairiose socialinių medijų platformose, kas diskutuojama feisbuke ar mamų forumuose, Lietuvoje populiariausias išmanusis žaislas mažamečiams vaikams buvo „Hatchimals“ kiaušiniai. Juos reikia prižiūrėti, kol galiausiai išsirita pingviniukai. Ir vaikai buvo pamišę dėl jų. Tačiau mamos savo forumuose daugiausia kalbėdavo apie kainą. Ji buvo lemiamas veiksnys, ar žaislas bus perkamas ar ne. Juo labiau kad reikėtų bent kelių tokių žaislų, kad pingviniukai galėtų tarpusavyje šnekėtis ir vaikas būtų įtraukiamas į interaktyvią veiklą.

„Vaikas augdamas socializuojasi su žaisliuku, jis tampa geriausiu draugu, o ne žmonės iš artimiausios aplinkos.“

Ko tėvai nežino

„Jaunoji tėvų karta Lietuvoje yra pakankamai išsilavinusi ir susipažinusi su įvairiais pavojais, tykančiais internete, ir savo vaikus, kiek įmanoma, saugo, kartais galbūt ir per griežtomis taisyklėmis kontroliuodami. Todėl nematau ypatingo pavojaus ir dėl naujų žaislų, kurie skverbiasi į mūsų rinką“, – patikino tyrėja.

Per tyrimą nustatyta, kad dabartiniams vaikams pats trokštamiausias skaitmeninis įrenginys yra planšetė. Jos taip pat ir populiariausios. Vaikai mielai žaidžia planšetėmis ir daugiausia jas naudoja pramogai ir poilsiui, norėdami atsipalaiduoti ar nusiraminti.

Prof. Vilmantė Liubinienė vadovauja Lietuvos tyrėjų grupei, analizuojančiai mažamečių vaikų santykį su skaitmeninėmis technologijomis./Asmeninio albumo nuotrauka
Prof. Vilmantė Liubinienė vadovauja Lietuvos tyrėjų grupei, analizuojančiai mažamečių vaikų santykį su skaitmeninėmis technologijomis./Asmeninio albumo nuotrauka

„Įdomus dalykas, kaip per pokalbius pasakojo šeimos, jei vaikas suserga, susižeidžia ir paguldomas į ligoninę, palatose beveik visi vaikai turi planšetę ar išmanųjį telefoną. Net visai maži – dvejų trejų metų. Kad vaiką nuramintų, tėvai jam įbruka išmanųjį įrenginį. Vaikas bent kuriam laikui sutelkia dėmesį į planšetę ar telefoną ir pamiršta savo stresinę situaciją. Taip gana natūraliai skaitmeninės technologijos įeina į vaikų gyvenimą įvairiomis aplinkybėmis. Ir dabartiniai dvejų trejų metų vaikai kur kas anksčiau, palyginti su septynmečiais aštuonmečiais broliais ir seserimis, su jomis susipažįsta. Tokia sparti yra skaitmeninių technologijų plėtra“, – kalbėjo prof. V. Liubinienė.

Šeimose apklausti vaikai ir tėvai kartu ir atskirai. Vaikus apklausti gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas. Taip pat laikytasi visų konfidencialumo principų. Kaip parodė apklausa, tėvai norėtų, kad viskas vyktų pagal jų nustatytas taisykles, o vaikai pasakojo, kad daro ir kai ką daugiau, ko tėvai nežino.

Pasak tyrėjos, šiuolaikiniai jauni tėvai, trisdešimtmečiai ir vyresni, ypač išsilavinę, nustato aiškias ir gana griežtas taisykles mažamečiams vaikams, kiek laiko gali žaisti išmaniaisiais prietaisais. Iš pradžių dažniausiai leidžiama pusvalandį, vėliau – valandą per dieną. Jei kurią nors dieną vaikas neišnaudoja to limito, kitą dieną gali ilgiau pabūti prie išmaniojo prietaiso.

Šeimų patirtis gana skirtinga. Vienoms pavyksta laikytis taisyklių, kitoms – ne itin. Juo labiau kad dalis tėvų dirba visą dieną ir vaikai laiką po pamokų leidžia, pavyzdžiui, su seneliais. Jei seneliai išsilavinę ir turi namie išmaniųjų prietaisų, kur kas laisviau nei tėvai leidžia naudotis vaikams ir kompiuteriais, ir planšetėmis, ir telefonais. Ir vaikai galbūt daro tai, ko tėvai nenorėtų, kad jie darytų.

Kaip parodė apklausa, tėvai norėtų, kad viskas vyktų pagal jų nustatytas taisykles, o vaikai pasakojo, jog daro ir kai ką daugiau, ko tėvai nežino.

Oponuojant technologijoms

Pagal EK Jungtinių tyrimų centro parengtą metodologiją Lietuvos tyrėjų grupei reikėjo apklausti 10 šeimų ir sutelkti dėmesį į vaikus, kurie yra maždaug septynerių aštuonerių metų. Kiekvienoje tirtoje šeimoje augo tokio amžiaus vaikas, mergaitė ar berniukas, ir buvo dar jaunesnių brolių ar seserų. Stengtasi atrinkti tokias šeimas, kurios skirtųsi socioekonomine padėtimi ir gaunamomis pajamomis. Taip sutapo, kad didžioji dalis tėvų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Išskyrus vieną vilniečių šeimą, visos kitos buvo iš Kauno. Todėl tyrimo rezultatai, kaip pabrėžė komandos vadovė, neleidžia daryti apibendrinimų apie visos Lietuvos mažamečius vaikus. Tačiau tyrimą planuojama vykdyti toliau. Šalys, anksčiau į jį įsitraukusios, jau atlieka antrą apklausą. Lietuvoje ką tik baigti sumuoti pirmos, bandomosios, apklausos rezultatai.

Interaktyvi lėlė "Cayla", gebanti bendrauti su vaikais, tačiau galinti pažeisti jų saugumą ir privatumą./walmart.com nuotrauka
Interaktyvi lėlė "Cayla", gebanti bendrauti su vaikais, tačiau galinti pažeisti jų saugumą ir privatumą./walmart.com nuotrauka

„Jaunoji tėvų karta, pati persisotinusi išmaniosiomis technologijomis ir informacijos gausa, stengiasi vaikus apsaugoti nuo per didelės jų įtakos. Tiesiog sąmoningai oponuoja ir vaikams prigalvoja įvairios alternatyvios veiklos. Pradedant darželio parinkimu. Pavyzdžiui, dabar itin populiarūs lauko darželiai, kuriuose vaikai beveik visą dieną būna gryname ore. Arba tokie darželiai, kuriuose nėra skaitmeninių technologijų – niekas neskatina ir nemoko jomis naudotis. Vaikai įtraukiami į kitokią veiklą“, – pasakojo tyrimo vadovė.

Taip pat yra tokių pradinių mokyklų, kuriose formuojamos klasės be jokių šiuolaikinių technologijų ir neleidžiama atsinešti jokių išmaniųjų prietaisų. Taip pat yra klasių, kuriose technologijos ir skaitmeniniai gebėjimai integruoti ir vaikai skatinami naudotis išmaniaisiais prietaisais, mokytis jų padedami. Tėvai renkasi, į kokią klasę nori vaiką leisti.

Išmaniųjų technologijų įtakai oponuojantys tėvai ir patys su vaikais nemažai pramogauja gamtoje, kartu keliauja, įtraukia į įvairius sportinius žaidimus. Propaguoja ne tik sportą, bet ir meną, pavyzdžiui, vaikai lanko šokių būrelį ar chorą. Turi ką veikti visą dieną ir tiesiog nelieka laiko sėdėti prie išmaniųjų prietaisų.

Lietuvoje ir pasaulyje gana palankiai pristatomas robotukas "i-Que Intelligent"./hamleys.com nuotrauka
Lietuvoje ir pasaulyje gana palankiai pristatomas robotukas "i-Que Intelligent"./hamleys.com nuotrauka

Tinklaveikos visuomenėje

„Tačiau tėvai gali norėti vieno, bet visa socialinė aplinka, kurioje vaikas auga, be abejo, diktuoja savo sąlygas. Gyvename tinklaveikos visuomenėje ir vis labiau esame priklausomi nuo skaitmeninių gebėjimų, kad galėtume toje visuomenėje funkcionuoti, – pabrėžė prof. V. Liubinienė. – Todėl anksčiau ar vėliau vaikai su tomis technologijomis susipažįsta. Šiuolaikiniai vaikai yra labai imlūs ir greitai perpranta visus jų principus. Išmoksta iš savo bendraamžių, draugų, visos aplinkos.“

Vis dėlto yra šioks toks iššūkis. Pradinėse mokyklose, kuriose vengiama technologijų, vaikai ugdomi tradiciniu būdu. Kaip sakė ir tėvai: „Norime, kad vaikas pirmiausia išmoktų skaityti ir rašyti“. Ir atvirkščiai, yra pradinių mokyklų, kuriose vaikai mokymosi procesui naudoja planšetes. Išmoksta kitaip, bet irgi išmoksta daug. Suvienodinimas, pasak mokslininkės, turėtų ateiti vėliau, kai vaikai bus vyresnio amžiaus, kad savo įgūdžiais nesiskirtų, įgytų vienodus skaitmeninius gebėjimus. Ir toliau pagal tai nebebūtų skirstomi į atskiras klases.

„Su šiuo iššūkiu švietimo sistema turėtų vienaip ar kitaip susidoroti, – įsitikinusi tyrimo vadovė. – Labai svarbu pertvarkant švietimo sistemą atsižvelgti, kad yra šeimų, kurios gyvena nepasiturinčiai ir paprasčiausiai negali nupirkti vaikams planšečių, kitų išmaniųjų įrenginių. Jei, pavyzdžiui, pirmoje ar antroje klasėje mokytojai pasakys tėvams, kad pratybų knygelės nebus perkamos, o užsakomos jų elektroninės versijos, visi vaikai turėtų turėti planšetes. Ar mokykla galės nupirkti planšetes visiems vaikams? Labai svarbu, kad pati švietimo sistema būtų pasirengusi ir atnaujinti programas, ir paruošti atitinkamai mokytojus, kad perėjimo procesas nuo pat pirmos klasės būtų sklandus visiems.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"