TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kai išradimams nereikia diplomo

2013 07 09 8:08
Išradėjas A.Zaicevskis demonstruoja, kaip skrenda "Ecilop-4". Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Trisdešimt ketverių metų vilnietis Aleksejus Zaicevskis - maždaug trisdešimties išradimų autorius. Šiemet konstruktorius programuotojas už išradimą, susijusį su vaizdo kameros sukimosi ir stabilizavimo mechanizmais, kuriuos galima panaudoti lengvuosiuose pilotuojamuose skraidymo aparatuose, buvo įvertintas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) apdovanojimu.

A.Zaicevskis gimė Kijeve, baigė mokyklą Lietuvoje, studijavo Sankt Peterburge, tačiau mokamas studijas teko nutraukti, nes nebebuvo, kas finansuotų. Jei kas klausia, ar netrūksta aukštojo išsilavinimo, Aleksejus juokauja, kad universiteto nebaigė ir išradėjas Steve'as Jobsas, vienas kompanijos "Apple" įkūrėjų. O rimtai priduria, kad žinios ir išsilavinimas nėra sinonimai. Be to, išradėjai buvo ir tėvas, ir senelis.

Pirmasis patentas

Jaunasis išradėjas dar mokykloje susidomėjo skraidymo aparatais, lankė kosminio modeliavimo būrelį Jaunųjų technikų stotyje. Pats konstravo daugiausia lėktuvus, valdomus radijo bangomis, dalyvavo varžybose Lietuvoje ir užsienyje. Su šia sritimi buvo susijusios ir studijos Sankt Peterburgo valstybinėje aerokosminių prietaisų inžinerijos akademijoje Automatizuotų projektavimo sistemų fakultete.

"Ecilop-2" gelbėjimo įranga. / Asmeninio archyvo nuotraukos

Maketuotojo darbas spaustuvėje, vėliau - technologo patirtis lėmė, kad pirmasis A.Zaicevskio patentas 2000 metais buvo susijęs su dokumentų apsauga. Per jį išradėjas pateko į Maskvą ir ten kelerius metus dirbo vienoje Vokietijos įmonėje. Tuo laikotarpiu įregistravo dar kelis, jau tarnybinius, patentus dokumentų apsaugos srityje. Tačiau dėl krizės įmonės verslas ėmė šlubuoti ir 2008 metais A.Zaicevskis grįžo į Lietuvą.

Nuo skraidančių žaislų

"Reikėjo galvoti, ką toliau veikti. Kvalifikacija buvo lyg ir aukšta, tačiau tokio specialisto tarsi niekam nereikėjo, - prisiminė išradėjas. - Dar iš anksčiau turėjau daug skraidančių žaislų - ir sraigtasparnių, ir lėktuvų. Toks buvo mano pomėgis. Jau tada filmavau skraidančiuose modeliukuose pritvirtinta vaizdo kamera. Taip po truputį pomėgis virto darbu."

A.Zaicevskis įkūrė įmonę "My Research", išmėgino įvairias veiklos kryptis, kol galiausiai pradėjo gaminti skraidymo aparatus, skirtus būtent filmuoti. Tokį apsisprendimą paskatino atėjusi nauja mada, nes fotografai vis dažniau rinkosi skraidykles, kad galėtų dar ir iš viršaus fotografuoti.

Su ženklu "Ecilop"

"Perėjus prie skraidančių modeliukų, reikėjo galvoti, kaip stabilizuoti kamerą, nes vaizdas buvo labai nestabilus ir meniškai panaudoti filmuotos medžiagos buvo neįmanoma, - pasakojo išradėjas. - Tada kilo mintis pritaikyti kameros stabilizavimo sistemą. Dabar mūsų prekės ženklas "Ecilop" žinomas būtent dėl šio sprendimo."

"Ecilop-2" komplektai.

2011 metais, kai buvo sumanyta, kaip stabilizuoti vaizdo kamerą skraidymo aparate, įmonė "My Research" dalyvavo konkurse Vilniaus policijai sukurti tokią radijo bangomis valdomą skraidyklę, kad galėtų ir iš viršaus fiksuoti viešąją tvarką. Konkursą pavyko laimėti, o prizinės lėšos leido pagaminti pirmuosius "Ecilop" prototipus ir juos išbandyti. Skraidyklei pavadinti pasirinkta angliško žodžio "police" ("policija") anagrama. Iš viso buvo pagaminti keturi skraidymo aparatai. Vienas sudužo dar per eksperimentą. Policijai perduoti du. Dar vienas taip pat buvo panaudotas eksperimento tikslams.

"Tokia yra kūryba. Niekada nežinai, kada pasiseks, - sakė A.Zaicevskis. - Gerai, jei viena iš dešimties kuriamų skraidyklės pozicijų yra komerciškai sėkminga. Kartais pats matai, kad veikia ne taip, kaip turėtų, arba veikia gerai, tačiau rinkai netinka. Tačiau jei nieko nedarysi - niekada nepasiseks. Dažniausiai pirma partija būna šimtas vienetų. Tada stebime. Jei prekiauti nesiseka, mažiname kainą arba iš viso atsisakome tos pozicijos."

Lietuvoje parduodama maždaug 5 proc. visos produkcijos. Užsienio šalyse ji perkama labiau ir rinka didesnė. Kitas dalykas, rinka nuolat keičiasi. Pasak išradėjo, jei nieko naujo nedarai, tavo vietą užims kitas. "Ecilop" skraidyklės rinką laimi būtent dėl vaizdo kameros stabilizavimo. A.Zaicevskis jau turi ir kitą technologiją, tačiau dar negali jos diegti. Maždaug trejus metus truks išradimo patentavimo procedūra. Paskubėjus galima sau ir pakenkti vadinamųjų monopolinių teisių apsaugos požiūriu.

Patentuota autorystė

Pirmasis skraidymo aparatas "Ecilop-1".

"Apskritai visa dabartinė patentavimo sistema pasaulio mastu pritaikyta labiau, pavyzdžiui, farmakologijos sričiai, kai sukurti preparatai testuojami trejus metus ir tik tada patenka į rinką. Mūsų srityje technologija gali radikaliai pasikeisti per metus, o pats patentavimas trunka kelerius metus, kol gauni apsaugą", - lygino išradėjas.

Dabar A.Zaicevskis turi maždaug trisdešimt patentų. Tiksliau ir pats negalėtų pasakyti, kiek jų iš viso yra - tarptautinių, Lietuvos, Rusijos, JAV ar Kanados, nes kai kurie patentai dar svarstomi. Tarkim, tarptautinė išradimų patentavimo procedūra trunka trejus metus ir kai toks patentų srautas, kartais ne visada autorius žino, ar išradimas dar tik kaip paraiška ar jau patentuotas.

"Turiu daug lietuviškų patentų. Jie - pirmiausia autorystės fiksavimas, registruotas prioritetas. Nuo kopijavimo neapsaugo, tačiau gali apsaugoti nuo autorystės pasisavinimo. Be to, patentuota technologija padeda komercijos požiūriu", - sakė konstruktorius.

Varomas saulės baterijomis?

Neseniai britų išradėjai pasiskelbė kuriantys pirmą pasaulyje saulės baterijomis varomą multikopterį. A.Zaicevskis suabejojo, kad jis galėtų skristi, nebent būtų keli veidrodžiai. Tada kilo idėja, o kodėl taip ir nepadarius?! Buvo akivaizdu, kad šią naujieną visi pasigriebs ir bus gera tarptautinė reklama.

Saulės baterijomis varomas "Ecilop Solar - 1".

"Apskaičiavome, kokiomis sąlygomis kokį energijos srautą galima gauti. Koks naudingumo koeficientas turi būti, kad skraidyklė bent pakiltų. Ir pagaliau - koks aparatas "kabotų" aukštai. Pasirodė, kad bet kokiame aukštyje gali "kaboti" kvadrakopteris, varomas saulės baterijomis, tačiau jis nevaldomas, o kad niekur toli nenuskristų, pririšamas valu prie stulpelio. Tokio pasaulyje dar nebuvo, - pabrėžė vilnietis. - Britai daug triukšmo sukėlė, tačiau iš tikrųjų laboratorijos sąlygomis pastatė galingus prožektorius, kurie duodavo daugiau energijos nei saulė, ir dėl to pademonstravo, kad multikopteris gali "kaboti".

Būtent ta demonstracija mane ir sudomino - didelės ateities perspektyvos, kad sukurs komercinius aparatus ir jais užkariaus pasaulį. Saulės energijos srautas tam tikram plotui yra maždaug toks pat kaip įprasto vėjo srauto energija tam pačiam plotui. Vien iš to galima suprasti, kad neįmanoma sukurti saugaus aparato, varomo saulės energija, nes jis dar turi pasipriešinti vėjui, kurio energija yra tokia pat. Mūsų apskaičiavimais, valdomas aparatas vis dėlto gali skristi dėl vadinamojo ekrano efekto. Padarę tokią skraidyklę, paskleidėme informaciją internete.

Vaizdo įraše matyti, kad aparatas gali skristi tik palei žemę, nes atsiranda kaip ir oro pagalvė, suspausta tarp sraigtų ir žemės paviršiaus. Pakilęs vėjas tokią skraidyklę nuneša iš karto. Kitas dalykas, aparatas dar ir pernelyg trapus. Jau po pirmos dienos bandymų nebegalėjo skristi. Užteko atsitrenkti į koją, ir saulės baterijų krištolas sudužo. Jei aparatą sustiprinsi, bus per sunkus pakilti."

A.Zaicevskio atlikti apskaičiavimai ir eksperimento rezultatai dabar cituojami tuose pat šaltiniuose, kaip ir britų išradėjų duomenys. Vilnietis neabejoja, kad būtent jo pozicija šioje diskusijoje yra tvirčiausia. Svarbu ne tik ką nors sumanyti, bet ir sugebėti kilusią idėją įgyvendinti.

Brangus trapus malonumas

Saulės baterijomis varomas skraidymo aparatas - jau aštuntas "Ecilop" istorijoje. Pirmasis buvo šešių sraigtų heksokopteris. Juo ir išbandė pirmą kartą naująją technologiją, įvairiais techniniais sprendimais sumažinančią nepageidaujamus vaizdo kameros svyravimus. Policijos įsigyti "Ecilop-2" skraidymo aparatai. Ne vieną "Ecilop" skraidyklę buvo galima birželį matyti ir per Aviacijos šventę Vilniaus oro uoste. Netrukus pasirodys septintas modelis - "Ecilop Eco". Jo rėmas bus medinis, taigi saugesnis, lengvesnis ir pigesnis nei ankstesni, padaryti iš aliuminio. Be to, medis geriau sugeria vibraciją ir jos mažiau tenka vaizdo kamerai. Medinį rėmą lengviau ir sutaisyti lauko sąlygomis, pavyzdžiui, sulūžusį - suklijuoti.

Dar vienas modelis - "Ecilop stereo".

Įvairiose pasaulio šalyse parduota apie 500 "Ecilop" skraidymo aparatų. Jų kainos įvairios ir priklauso nuo kategorijos. Jei žaislas vaikams - šimtai litų, jei žaislas suaugusiesiems - tūkstančiai litų. Skraidymo aparatas kaip darbo įrankis jau kainuoja dešimtis tūkstančių litų. Jei skirtas policijos užduotims - šimtai tūkstančių litų. Dar sudėtingesnis, kariuomenės tikslams pritaikytas aparatas gali kainuoti net milijonus litų.

Ne vienas naujausias "Ecilop" modelis buvo ir padovanotas garsiems pasaulyje žmonėms, kurie gerai valdo skraidykles, gerai filmuoja. Tai darydami su "Ecilop" skraidymo aparatu, tą ženklą ir reklamuoja. Išradėjas A.Zaicevskis skraidymo aparatų tobulinimo srityje konkuruoja pasaulio mastu, tačiau konkurentų nesibaimina. Kuo didesnis pasipriešinimas, tuo stipresnis stimulas dirbti ir ką nors naujo išrasti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"