TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kai Lietuva dar buvo ties pusiauju

2016 04 13 6:00
Silūro periodu susidomėję Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros mokslininkai: doc. Sigitas Radzevičius (iš kairės), doc. Antanas Brazauskas ir dr. Andrejus Spiridonovas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Radikaliai naują interpretaciją, kas vyko mūsų planetoje beveik prieš pusę milijardo metų, pateikė Vilniaus universiteto (VU) Geologijos ir mineralogijos katedros mokslininkai, bendradarbiaudami su estų kolegomis iš Tartu universiteto.

Šiemet viename įtakingiausių geologijos žurnalų „Newsletters on Stratigraphy“ išspausdintame straipsnyje „Integrated Stratigraphy, Conodont Turnover and Palaeoenvironments of the Upper Wenlock and Ludlow in the Shallow Marine Succession of the Vilkaviškis-134 Core (Lithuania)“ paleontologiniu, sedimentologiniu ir geocheminiu požiūriu išnagrinėtas paleozojaus eros silūro periodo vidurio (prieš maždaug 430 – 423 mln. metų) geologinis pjūvis iš 780 – 638 m gylio gręžinio netoli Vilkaviškio. Atkurti aplinkos pokyčiai, sukelti milžiniško klimato atšalimo, vadinamo Muldės įvykiu, didžiulis jūrinių organizmų išmirimas bei naujų rūšių atsiradimas.

Straipsnis yra ilgalaikio VU Geologijos ir mineralogijos katedros darbuotojų dr. Sigito Radzevičiaus, dr. Andrejaus Spiridonovo, dr. Antano Brazausko, Giedriaus Bičkausko, dr. Donato Kaminsko, doktorantės Darjos Dankinos, magistranto Algirdo Rimkaus ir Estijos kolegų dr. Tonu Meidlos ir dr. Leho Ainsaaro bendradarbiavimo rezultatas. Atliktais tyrimais prisidėta prie tarptautinio projekto „Ankstyvojo ir vidurinio paleozojaus revoliucija“.

Vidurinio silūro (maždaug prieš 425 mln. metų) žemynų išsidėstymas.VU Geologijos ir mineralogijos katedros mokslininkų tyrimų medžiaga

Iš senojo Baltikos kontinento

Kaip pasakojo doc. S. Radzevičius, prieš maždaug 430 mln. metų visa dabartinė Lietuvos teritorija buvo užlieta jūros. Iš tos pusės, kur dabar Norvegija, taip pat iš pietvakarių, palei dabartinę Lenkiją, dunksojo aukšta kalnų grandinė, neišlikę kaledonidai. Prislinkęs mikrokontinentas išlenkė senojo Baltikos kontinento, vėliau tapusio Europos dalimi, plutą ir susiformavo toks prieškalnis – jūrinis Baltijos baseinas.

Baltikos paleokontinentas, kaip patikslino dr. A. Spiridonovas, tuo metu buvo ties pusiauju, pietinėje jo pusėje, maždaug ten, kur dabar Kongo Demokratinė Respublika. Todėl per silūro vidurio klimato atšalimą vandens temperatūra Baltijos baseine nukrito nedaug – nuo 32 iki 30 laipsnių šilumos. Ties ašigaliais – ir dabartinėje Lietuvos platumoje – temperatūra galėjo nukristi net keliasdešimt laipsnių. Ten turėjo susiformuoti labai didelis apledėjimas. Dėl to nukrito pasaulinis jūros lygis, pasikeitė vandenynų cirkuliacija, išnyko daugybė organizmų grupių.

Kai po maždaug milijoną metų trukusio apledėjimo prasidėjo atšilimas, vidutinė ilgalaikė vandens temperatūra Baltijos baseine vėl pamažu kilo ir galėjo pasiekti net 33 laipsnius šilumos. Sekliose vietose, kai susiformavo lagūnos, sebchos (druskingų lygumų ežerai) kaip dabartinėje Persų įlankoje, vanduo kartais pašiltėdavo ir iki 50 laipsnių.

Augalija visoje planetoje tebebuvo labai skurdi. Tik dumbliai ir mažos samanėlės priekrantės zonose galėjo augti. Sausuma panėšėjo į dykumą. Dar nebuvo nei žolių, nei gėlių, nei medžių. Visa fauna tebegyveno vandenyje, į sausumą plačiau kėlėsi vėlesniu – devono – periodu, maždaug po 20 mln. metų.

Laiko liniuotės

A - silūro periode gyvenę graptolitai (pusiau chordiniai); B - silūro periode gyvenusių į nėges panašių gyvūnų konodontų dantų liekanos; C - vidurinio silūro uolienos.VU Geologijos ir mineralogijos katedros mokslininkų tyrimų medžiaga

VU mokslininkų tirtas laikotarpis apėmė 7 mln. metų, paženklintus pasaulinio masto Muldės įvykio. Pasirinktas Vilkaviškio gręžinys, nes Vidurio Lietuvoje tuo laiko intervalu būta gana daug faunos. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuvoje, kur senoji jūra buvo labai gili, veisėsi tik viena organizmų grupė – gausybė graptolitų. Rytų Lietuvoje, kur sekliau, – tik konodontai. Vidurio Lietuvoje tarsi pereinamojoje zonoje senoji jūra buvo nei per gili, nei per sekli, todėl aptinkama ir vienų, ir kitų organizmų, geriausiai išlikusių fosilijų pavidalu.

„Maždaug prieš 300 mln. metų išnykę graptolitai buvo vieni pirmųjų kolonijinių organizmų. Apie pusę centimetro pločio ir iki pusantro metro ilgio plaukiojančios kolonijos kišenėlėse gyveno po mažą, maždaug milimetro dydžio, gyvūnėlį, – pasakojo doc. S. Radzevičius. – Panašūs į koralus, tik aukštesnio lygio pusiau chordiniai organizmai buvo, galima sakyti, mūsų tolimi giminaičiai, nes iš bendro protėvio atsirado dabartiniai stuburiniai.“

Graptolitų evoliucija buvo labai sparti. Rūšys greitai atsirasdavo ir greitai išmirdavo. Todėl atpažinta rūšis leidžia gana tiksliai paleontologijos požiūriu nustatyti ir amžių. Kitų organizmų, gyvavusių labai ilgai, paklaida gali būti keli milijonai, o graptolitų – dažniausiai iki milijono metų.

Maždaug prieš 200 mln. metų išnykę pirmieji stuburiniai konodontai buvo panašūs, pasak dr. A. Spiridonovo, į ungurius arba nėges. Nuo 10 cm iki metro ilgio žuvys neturėjo žandikaulių, bet turėjo dideles akis, pjūkliškus ir, kaip nustatyta, pačius aštriausius dantis, todėl veikiausiai buvo aktyvios plėšrūnės. Kai kurios turėjo ir nuodų kanalus. Konodontų skeletai buvo kremzliniai, todėl retais atvejais surandama atspaudų. Tačiau dantys, sudaryti iš itin tankaus kalcio fosfato, labai gerai išsilaikė uolienose. Konodontai, kaip ir graptolitai, labai greitai evoliucionavo, todėl jų rūšis – nuo pirmųjų atsiradimo iki paskutinių gyvenusių – mokslininkai taip pat naudoja nustatydami geologinį laiką, sudarydami laiko skales ir sinchronizuodami įvykius.

„Galima sakyti, kad konodontus ir graptolitus naudojame kaip laiko liniuotes, – lygino dr. A. Spiridonovas. – Tada galime į vientisą laiko skalę integruoti ir visus kitus mus dominančius lokalius, regioninius ar globalius įvykius.“

Priešingas įvykio modelis

VU mokslininkai sudarė integruotą stratigrafinį Vilkaviškio gręžinio suskirstymą. Nustatė santykinį uolienų amžių ir integravo skirtingus informacijos šaltinius: anglies izotopų kintamumą, priklausantį nuo klimato pokyčių ir biologinio produktyvumo, graptolitų ir konodontų paplitimą, pirmus ir paskutinius jų pasirodymus, taip pat stabiliųjų izotopų nuokrypius, dažniausiai susijusius su dideliais klimato pokyčiais.

Graptolitų kolonijos (kairėje) ir konodonto rekonstrukcija.VU Geologijos ir mineralogijos katedros mokslininkų tyrimų medžiaga

„Per milžinišką klimato atšalimą prieš maždaug 430 mln. metų išnyko 95 proc. visų graptolitų rūšių, taip pat dalis konodontų, – pasakojo tyrėjai. – Vis dar nėra tiksliai žinoma, kokia buvo išmirimo eiga. Anksčiau manyta, kad išnyko didžioji dalis graptolitų ir konodontų, o naujų rūšių atsirado tik per labai ilgą laiką. Nauji duomenys mums leido perinterpretuoti, kas tuo metu įvyko. Tiesa, kad dauguma graptolitų ir konodontų išnyko, tačiau tuo pat metu, kai išnyko senosios rūšys, staiga atsirado ir daug naujų. Tik jos pamažu plito po pasaulį iš prieglobsčio vietovių. Toks visiškai priešingas įvykio modelis rodo, kad anksčiau buvo labai maža rūšių apyvarta. Mažai jų atsirasdavo ir išnykdavo. O kai nukrito jūros lygis, išnyko daugybė senųjų rūšių ir staiga atsirado daug naujų, tik jos pradžioje buvo paplitusios mažuose geografiniuose arealuose, todėl didžiojoje pasaulio dalyje matyti labai maža rūšinė įvairovė.“

Tokie makroevoliuciniai tyrimai, pasak dr. A. Spiridonovo, leidžia geriau suprasti su klimato kaita susijusius masinio faunos išmirimo įvykius ir kartu padeda atsakyti į klausimus, kuriuos iškelia dabar vykstanti žmonių sukelta klimato kaita, kai, tikėtina, išnyks daugybė rūšių. Mokslininkai pabrėžė, kad tiek klimato atšalimas, tiek atšilimas turi įtakos faunai. Svarbu, ne kuria kryptimi įvyksta pokytis, o kokio jis masto. Pavyzdžiui, klimato atšilimas lėmė mamutų išnykimą, nes buvo sunaikintos jų buveinės. Dažniausiai lemiami faunos išmirimui ar atsiradimui planetos masto klimato pokyčiai. Kai viskas stabilu, evoliucija vyksta labai lėtai. Ir priešingai, kai įvyksta išmirimas, tuo pat metu ar šiek tiek vėliau atsiranda ir naujų rūšių, jos išspinduliuojamos įvairiomis kryptimis.

Tendencijos dalis

„Ilgai manyta, kad pastarieji du milijonai metų yra išskirtiniai. Daugybė įvykių: atsirado žmonės, civilizacijos, buvo apledėjimų, kiekvienas jų truko po 100 tūkst. metų. Ir tuos du milijonus metų tyrinėja tūkstančiai mokslininkų. Tačiau kai pradėta gilintis, paaiškėjo, kad silūro periodas, trukęs apie 25 mln. metų, lygiai taip pat nusėtas įvykių. Keli jų – milžiniški, planetos masto. Bet silūro periodą tyrinėja viso labo šimtai mokslininkų. Galima įsivaizduoti, kiek dar nežinoma“, – sakė doc. S. Radzevičius.

Tačiau turime pažinti tuos tolimus amžius, jei norime išlikti kaip rūšis. Tyrėjų tikinimu, šiuolaikine technogenine veikla jau artėjame prie mūsų planetos laikomosios gebos ribos. Paleontologai ir ekologai nustatė, kad veikiausiai per artimiausią šimtą metų ji gali pereiti į alternatyvią būseną, kuri pasižymės kur kas mažesniu produktyvumu. Dėl eutrofizkacijos vandenynai bus užžėlę dumbliais, nebebus žuvų. Badaus milijardai žmonių. Gali įvykti civilizacijos kolapsas, nes žmonės perkrovė visą atmosferą ir hidrosferą. Betono pagamina daugiau nei natūraliai susiformuoja uolienų. Kelis šimtus kartų daugiau išmeta kenksmingų dujų nei ugnikalniai.

Panašių įvykių būdavo praeityje dėl natūralių priežasčių ir per juos išnykdavo didžioji dalis egzistavusių organizmų, o iš biotos liekanų atsirasdavo naujas pasaulis. Tokių staigių pasikeitimų vykdavo dėl asteroidų smūgių, tektoninių priežasčių, stambių ugnikalnių, nuo 100 iki 1000 karto galingesnių nei Vezuvijus, išsiveržimų. Ar net dėl miškų atsiradimo, užnuodijusio vandenynus. Daug organikos buvo pernešta į vandenynus ir ji pradėjo pūti. Tačiau neegzistavo organizmų, kurie būtų galėję ją sunaikinti. Vandenynų gelmėse išnyko deguonis, nors atmosferoje jo buvo daug.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"