TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kai Lietuvos mokslo ratas braškėdamas sukasi

Vienas mokslininkų asociacijos "Futura Scientia" steigėjų dr. Ramūnas Valiokas apgailestaudamas pripažįsta, kad praėjus dešimtmečiui padėtis tebėra tokia pat: mokslininkų iš Lietuvos svetur daugėja, o mūsų valstybei jų ir toliau nereikia.

Nanotechnologas R.Valiokas grįžo į Lietuvą po beveik dešimtmečio darbo Švedijoje bei Vokietijoje ir Fizikos institute, dabartiniame Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), įsteigė naują mokslinę grupę. Naujos tyrimų krypties atstovas įsitikinęs, kad mokslo struktūras reikia konstruoti taip, kad būtų iš karto pasaulinio lygio. To nepadarysi, nepriimdamas žmonių, kurie turi tarptautinės patirties ir platų kontaktų tinklą, dirbo geriausiose pasaulio laboratorijose. Tačiau Lietuvoje visa mokslo sistema programuojama taip, kad jų čia nereikia. Vyriausybės lygiu nuspręsta ir patvirtinta kaip vadinamųjų slėnių programa. Kai integruotiems mokslo, studijų ir verslo centrams pinigai skiriami planiniu būdu, iš išorės ateiti naujiems žmonėms į kuriamą struktūrą beveik neįmanoma.

"Galima pavadinti tam tikru Lietuvos ateities sabotažu. Sąmoningai vartoju šį žodį, - pabrėžė mokslininkas. - Kai Seimo nariui kalbi, kad dideli Europos Sąjungos (ES) pinigai skirti įveikti atsilikimui, nes tokia yra struktūrinių fondų paskirtis ir tam tikslui turėtų būti jų tiesioginis panaudojimas, politikas atsako: "Kam čia reikia ir ką tie grįžę žmonės duos?!" Kaip gali įtikinti, jei galvoje visas pasaulis liko toks, koks buvo 1987 metais. Mėginama gudrauti - įsteigia Valstybės pažangos tarybą, vadovaujančią vizijos "Lietuva 2030" kūrimui. Kiek tarp tų žmonių buvo mokslo daktarų, kurie, pavyzdžiui, dirbo ar dirba užsienyje, tarptautinėse korporacijose ir žino, kaip mokslo ir technologijų ateitis turi maždaug atrodyti?!"

Sudominant pasaulį

R.Valiokas neslėpė, kad buvo tikras iššūkis, kai prieš kelerius metus Vilniuje pradėjo dirbti jo įkurta mokslinė grupė. Tyrimams reikia lėšų ir, savaime suprantama, kad pirmiausia turėtų finansuoti lietuviški fondai. Tačiau jie skurdūs ir lėšos keistai administruojamos. Su kolegomis ne kartą kėlė klausimą dėl lietuviškos mokslo finansavimo biurokratijos, kai ateina tik dalis pinigų, tačiau jau reikia teikti ataskaitas, už menkas lėšas prirašyti krūvą popierių. Negali ramiai dirbti bent dvejus trejus metus. Todėl buvo labai svarbu rasti galimybę įsitraukti į tarptautinius projektus.

Tokių projektų R.Valioko grupė turėjo nuo pat pradžios. Iki šiol sulaukia paramos ir iš Švedijos vyriausybės per vadinamąją Visbio programą, skirtą stiprinti ryšiams mokslinių tyrimų srityje su šios pakrantės Baltijos valstybėmis. Gaunamos lėšos leidžia tęsti  ilgalaikius darbus arba Švedijoje atlikti matavimus, kurie Vilniuje negalimi.

Perspektyvių bendradarbiavimo galimybių atsirado, kai R.Valioko suburta nanotechnologų grupė tapo Nanoinžinerijos skyriumi. Telkiant FTMC technologinį potencialą, jis įsikūrė viename pastate su Lazerinių technologijų skyriumi. Nors tyrimų temos skirtingos, dr. Gedimino Račiukaičio vadovaujami mokslininkai tarp įvairaus lazerių taikymo atlieka ir miniatiūrizavimo darbus, t. y. lazeriu mėgina gaminti mažas struktūras. Laboratorijoje gaunami rezultatai domina lazerių įrangos gamintojus ir gali būti pritaikomi, tarkim, tiksliosios mašinų pramonės, saulės baterijų ar kitose srityse. Dr. R.Valioko vadovaujami tyrėjai tokias mažas mikro- ar nanostruktūras kuria iš molekulių, t. y. gyvosios gamtos sudedamųjų dalių, daugiausia medicinos ir biotechnologijos sritims.

Vilniuje per pastaruosius dvejus trejus metus atsiradęs bene pirmas toks centras, kur mikro- ir nanotechnologijoms reikalinga įranga bei žinios sutelktos po vienu stogu, iš karto buvo pastebėtas tarptautiniu mastu.  

Nuo sausio mėnesio Pietų Danijos universitetas koordinuos "Interreg" programos, skirtos Europos regionų konkurencingumui stiprinti, projektą, apimantį beveik visas aplink Baltijos jūrą esančias svarbiausias laboratorijas, dirbančias mikro- ir nanotechnologijų srityje. Pietų Danijos universiteto partneriais Lietuvoje tapo FTMC ir Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Kaip pasakojo R.Valiokas, Baltijos regiono tinklas turėtų padėti mažoms laboratorijoms per bendrą veiklą tapti labiau pastebimoms visame pasaulyje, nes globaliu mastu jos yra gana arti viena kitos. Antraip gali turėti ir labai geros įrangos, ir žmonių, kurie sugeba tas nano- ir mikrotechnologijas plėtoti, tačiau pramonės įmones sudomins veikiau per atsitiktinumą.

"Ko mes tikimės iš tokios programos? - retoriškai klausė Nanoinžinerijos skyriaus vadovas. - Visų pirma numatėme lėšų galutinai konsoliduoti turimą bazę, įgyti trūkstamų organizacinių gebėjimų ir suformuoti alternatyvių ar retesnių mikro- ir nanotechnologijų paslaugų centrą. Mūsų FTMC sutelktas skirtingas technologijas kitur sunku atkurti, todėl galėtume dirbti komercijos pagrindais arba, radę galimybę atlikti bendrus tyrimus, keitimosi būdu. Europoje nedaug centrų, kur tokios skirtingos technologijos būtų po vienu stogu, todėl turime šiokį tokį išskirtinumą ir tam tikrose tyrimų programose galime būti pirmi."

Kur mūsų nereikia

Neseniai pradėtas dar vienas bendras projektas su dviem privačiomis užsienio įmonėmis: prancūzų CYTOO ir vokiečių "Cenix BioScience". Didžiąją dalį lėšų jam skirs Europos Komisija per 7-ąją bendrąją mokslinių tyrimų programą. 

Garbės reikalas, pasak mokslininko, į ją patekti, nes iš ES administruojamo centrinio fondo, į kurį atitinkamą dalį moka kiekviena valstybė, finansuojami geriausi projektai. Kartu kyla rizika, kad valstybė pinigus įmokės, tačiau nieko neatsiims. Lietuvos mokslo institucijos, turimais duomenimis, kukliai dalyvauja bendrosiose programose, ir priežasčių gali būti ne viena.

"Pirmiausia, ten mūsų dažnai nereikia, nes esame per silpni, neįdomūs kaip mokslo partneriai. Gali būti ir infrastruktūra atsilikusi, - svarstė R.Valiokas. - Kitas dalykas, galbūt kai kuriems mokslininkams ir taip gerai gyventi. Yra juk struktūriniai fondai, kas prie jų prieina. Kam stengtis rašyti paraiškas, važinėti po Europą, įtikinėti, kad esi ten labai reikalingas, jeigu čia patys pinigai atplaukia?! Tereikia sutarti su rektoriumi ar direktoriumi."

Priežasčių gali būti ir kitų. Vis dėlto patekti į ES bendrąsias tyrimų programas - nemažas darbas. Tačiau ir gaunamos lėšos yra atitinkamos. Nedidelės Grenoblio kompanijos CYTOO inicijuotas projektas gavo iš viso 4 mln. eurų paramą. Prancūzų įmonė gamina tam tikrus lustus, t. y. mažyčius padėklus efektyvesniems ir tikslesniems ląstelių tyrimams. Kitas partneris "Cenix BioScience" - Drezdeno biotechnologijos kompanija. Akademiniai partneriai - Heidelbergo universiteto (Vokietija), Luzanos federalinio technologijos instituto (Šveicarija) ir FTMC mokslininkai. R.Valioko vadovaujamai FTMC grupei teko beveik pusė milijono eurų ir svarbiausia, kaip pabrėžė vadovas, - trejiems metams garantuota įdomi pramoninių tyrimų programa.

Grenoblyje įsikūręs vienas stipriausių Europoje technologijų klasterių. Jam plėstis dar į naujas technologijas, artimesnes pramoniniam taikymui, Prancūzija neseniai skyrė didžiulę investiciją, pradėdama GIANT (Grenoble Innovation for Advanced New Technologies - Grenoblio inovacija pažangioms naujoms technologijoms) projektą. Naujame centre dirbs, studijuos ir gyvens iš viso 40 tūkst. žmonių. Galima sakyti, tokios kompanijos kaip CYTOO ten turi viską, kas reikalinga, šalia, tačiau Vilniuje plėtojama tyrimų kryptis juos sudomino. Kartu pamėginti, kas anksčiau nebuvo daroma, ir pakviesti lietuvių mokslininkai.

Istoriškai įstrigę

Visame pasaulyje institutai ir universitetai gauna finansavimą mokslinei įrangai ir tyrimams per konkursus skiriamomis dotacijomis, kurias laimi mokslininkai ir jų suburtos grupės. Taip atsiranda galimybės į tyrimų sektorių įtraukti naujų žmonių, įvairesnės patirties ir idėjų. Pasak R.Valioko, tokia praktika sėkminga ir pasaulyje patikrinta. Jei nepajėgi, persigrupuok, keisk tyrimų kryptį, o galbūt - ir darbą. Aišku, labai svarbus tam tikras bazinis finansavimas, reikalingas institucijai ir jos infrastruktūrai išlaikyti, tačiau įprasta, kad ir dėl jo reikia grumtis. Galioja tik kitos taisyklės ir konkurencijos principai. 

Tačiau Lietuvoje vadinamosios slėnių programos tiesiog meistriškai, kaip ironizavo mokslininkas, sukonstruotos taip, kad blokuoja galimybes išvykusiems žmonėms sugrįžti. Gudriai sumanyta koncepcija, kad slėniai bus atviros prieigos centrai - kas norės, galės atvažiuoti padirbėti. Bet kam čia važiuoti?! Ar bus slėniuose tokių išskirtinių laboratorijų ir profesorių, į kuriuos vertėtų lygiuotis, kaip geografiškai mums artimiausioje Skandinavijoje ar Vokietijoje?! Nebent Lietuvos mokslininkai galės vieni pas kitus važinėti. Aišku, gerai, tačiau ne už tokio masto lėšas. Jų galėjo užtekti, R.Valioko įsitikinimu, sukurti tokiam mokslo centrui, į kurį veržtųsi dirbti geriausi žmonės iš visų pasaulio valstybių, tačiau pinigai panaudojami neefektyviai - statyboms, "nusipelniusioms" institucijoms ir politikams įtinkantiems jų vadovams. Dar norima pakišti mintį, kad išeiviai galės atvažiuoti padirbėti atviros prieigos centruose, tačiau jiems sugrįžti kelias užkertamas, kad nebūtų konkuravimo ir kišimosi, kur nereikia.

"Reformų ratas apsisuko ir po dešimties metų naujų žmonių, turinčių naujų idėjų, unikalios darbo pasaulinės pramonės srityje patirties, Lietuvoje ir toliau nereikia. Jų nėra ir neatsiranda. Didžiulis praradimas valstybei, - apgailestavo pašnekovas. - Iš maždaug penkių tūkstančių mokslininkų Lietuvoje, vertinant pagal pasaulio rodiklius, publikacijų cituojamumą, patentus, gal koks šimtas kitas dirba toje lygoje, kuri svarbi užsienio partneriams. Aišku, ne tų žmonių, o sistemos kaltė, kad jie yra istoriškai įstrigę: išlaikomi menkais biudžeto mokėtojų pinigais, dirbantys silpnose institucijose, kurių vadovus, be šiltų postų išsaugojimo, mažai kas domina. Tačiau turime tikriausiai kelis tūkstančius nuo valstybės atkūrimo užsienyje parengtų ir ten pasilikusių lietuvių mokslininkų. Jei bent dalis jų persikeltų dirbti į Lietuvą, savo žiniomis ir patirtimi po truputį keisdami nevykusią sistemą, tuos, kurie išeina į pensiją, perimdami bankrutuojančių, užsidarančių organizacijų pinigus, reikalingų pokyčių atsirastų. Lietuvai reikia stipraus mokslo, kad būtume šiuolaikinė valstybė, išsilaikytume kaip visuomenė ir ekonomika. Turėtume tam tikrą kultūros lygį, tapatumą. Jis, mano akimis, kuo toliau, tuo labiau nyksta, degraduoja." 

Apie ląsteles - kitaip

Ląstelės organizmo audiniuose retai kada gali augti laisvai kaip pasodintos laboratorinių bandymų lėkštelėje, kur plečiasi ir dauginasi kaip patinka. Nors bandymų lėkštelėse ląstelės auginamos visai kitomis sąlygomis nei organizme, nauji vaistai pradedami tirti dažniausiai nuo jų. Cheminėse laboratorijose susintetinti vaistai tiesiog lašinami ant ląstelės ir stebima, kaip ji reaguoja: ar slopina kurį nors geną, ar skatina, ar dar koks nors poveikis atsiranda. Pavyzdžiui, veikia kaip nuodas ir naikina ląstelėje virusus, jei ji užkrėsta.

Prancūzų mokslininkai pirmieji pastebėjo, kad ląstelės bandymų lėkštelėse į vaistines medžiagas ir kitus poveikius reaguoja visiškai kitaip, jei yra "įtemptos" ir auga apibrėžtomis geometrinėmis formomis - panašiai kaip audiniuose. Tarkim, raumenyse jos priverstos vienaip sluoksniuotis, nervinis audinys tempiasi kitaip, odos epitelio ląstelės vėl kitokiais sluoksniais auga. Jos visą laiką yra spaudžiamos viena kitos, taip pat mūsų judesių sukeliama ir kita ląstelių mechanika labai svarbi. Kartais vien mechaninis įtempimas, keičiamas paviršiaus šiurkštumas ar kitoks stimuliavimas gali priversti ląstelę jaustis gerai, augti ir dalytis. Arba priešingai - ji gali būti slopinama ir net žūti. 

Kai paaiškėjo, kad specialiuose padėkliukuose tam tikra forma auginamos ląstelės skirtingai reaguoja į tas pačias galimai vaistinių savybių turinčias medžiagas, mokslo visuomenėje kilo didelis susidomėjimas. Vadinasi, dalis vaistų kandidatų, t. y. tų medžiagų, kurios buvo susintetintos ir per bandymus priskirtos prie neefektyvių, organizme iš tikrųjų galėtų būti efektyvios. Nemažai jų, atidėtų į šaldytuvus ir įvairias cheminių reagentų bibliotekas, vertėtų iš naujo išbandyti. 

Tokiems bandymams reikalingus padėkliukus, tarsi pakaitalą toms sąlygoms, kuriomis ląstelės gyvuoja organizme, pradėjo gaminti prancūzų įmonė CYTOO. Ieškoma specifinių geometrinių formų, pavyzdžiui, lanko ir strėlės, L ar U raidę primenančiųjų. Jų sukurta jau ištisa biblioteka. Dabar bandoma sumodeliuoti ir pagaminti naujos kartos padėkliukus, kurie leistų ląstelei po kurio laiko dalytis. 

R.Valioko vadovaujama FTMC tyrėjų grupė turi technologijų, kurios bent bandymų lygiu leidžia pasiūlyti įvairių alternatyvų naujos kartos padėkliukams gaminti. Lietuvių turimos nanotechnologijos ypač tiks, pavyzdžiui, į gaminamas mikrostruktūras įterpti kokį nors specifinį baltymą arba priversti ląstelę iš apačios dar gauti injekciją. Per vadinamąją transfekciją "išjungiamas" tam tikras ląstelės genas ir ji tarsi infekuojama. Kitaip sakant, kapsulės ant plokščio substrato leis įšvirkšti į ląstelę RNR, kuri atlieka tam tikrą vidinių signalų reguliavimo funkciją. Tokiu būdu bus žengtas dar vienas žingsnis kuriant įrenginius, panašius į kompiuterių procesorius, tačiau skirtus ląstelių ir organizmo audinių elgsenai valdyti. Ateityje jie padėtų kovoti su tokiomis ligomis kaip vėžys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"