TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kai pavasaris dar už kalnų

2011 02 12 0:00
Vasarą eglynuose gyvenančios juodagalvės sniegenos žiemą patraukia arčiau žmonių maisto dairytis. Niekur jos neišskrenda, tai sėslūs Lietuvos paukščiai.
Petro Malūko nuotrauka

Paukščių giesmių labiausiai trūksta žiemą. Tik ne kino kūrėjui, garso operatoriui Vidmantui Blažiui, kuris iš viso į kompaktinius diskus yra įrašęs daugiau kaip 150 mūsų krašto paukštelių balsų.

Neseniai pasirodė V.Blažio "Lietuvos saugomų teritorijų paukščių balsai" su 90 paukščių rūšių dainomis. Čia įrašyta ne tik visiems atpažįstamai suokianti lakštingala, švilpaujanti volungė, čirenantis vieversys, bet ir daug tikrai ne visiems girdėtų balsų. Tarsi į tuščią butelį pučia didysis baublys, mėgstantis sklandyti kur nors paraisčiais, ožiuko balsu mekena perkūno oželis, taip pat dažniausiai girdimas šalia raistų, lyg mediniais pagaliukais brazdina ir teksi kurtinys. Tikrai, kad ir kokie gamtos mylėtojai būtume, kad ir kaip dažnai miškuose lankytumės, ne kiekvienam pasiseka tokių retų balsų išgirsti, o išgirdus atpažinti. Garso operatoriui tykoti jų kartais tekdavo ir po keliolika valandų.

Slapti įrašai

Kaip arti su mikrofonais galima prieiti prie paukščio, priklauso nuo jo rūšies. "Švygždą esu įrašęs iš už poros metrų, - pasakojo V.Blažys. - O, pavyzdžiui, gervės ar kurtiniai neprisileidžia arčiau kaip per porą šimtų metrų. Jie labai baikštūs paukščiai. Be to, tenka užmaskuotoje palapinėje jų tykoti. Dainavos girioje, kurtinių tuoktavietėje, pernai, pamenu, dar dieną pasislėpiau ir, žinodamas, kad vakare atskris, laukiau. Taip palapinėje, kai lauke buvo 8 laipsnių šalčio, prasėdėjau apie 14 valandų. Prisiklausęs ir įrašęs nuostabių tuoktuvinių batalijų iškart negalėjau išeiti, nes kurtiniai, žmogų pamatę, gali daugiau čia nebeatskristi. Labai nesinori jiems kenkti. Teko laukti vėlyvo ryto, kai kurtiniai išskrido, tada ir aš išlindau iš palapinės. Panašiai buvau priverstas elgtis įrašinėdamas pilkųjų gervių balsus."

Kai paukščius tenka įrašinėti iš toli su specialiais mikrofonais, malonūs ir kiti gamtos garsai - kur nors šalia čiulba daugybė kitų paukščių, upelis čiurlena, miškas ošia ar sklinda slėnio aidas. Tad V.Blažio daryti įrašai - tikras sielos atgaiva. Užsimerkus galima prisiminti nuostabias gamtoje praleistas valandas.

Būna, kad sunkiai prieinamose slėpiningose vietose V.Blažys įrašo balsą paties paukščio nė neišvydęs. Kieno tai balsas, tenka išsiaiškinti vėliau - arba palyginti su užsienio gamtininkų darytais įrašais, ar konsultuotis su Lietuvos ornitologais.

Ne visi dainingi

Pasak pašnekovo, nors kiekviena paukščių rūšis turi pagrindinę melodiją, pagal kurią juos ir atskiriame, bet kiekvieno individo giesmė šiek tiek skiriasi. "Ne visi vienodai dainingi, ne visi turi vienodos giedojimo patirties. Ir jaunikliai ne iškart giesmių vingrybių išmoksta ir į natą pataiko, - teigė gamtos mylėtojas. - Netgi sakoma, kad kiekvienoje šalyje ta pati rūšis šiek tiek skirtingu dialektu gieda. Ne vienas ornitologas jums patvirtins, kad, pavyzdžiui, Peterburgo ir mūsiškės lakštingalos giesmė šiek tiek skiriasi. Turiu įrašęs rudąją devynbalsę. Ją palyginus su anglų ornitologų įrašu, girdimas giesmės skirtumas. Tad vien dėl šių skirtumų verta įrašinėti mūsų krašto paukščius, nors jau, rodos, pasaulyje visi būtų užrašyti."

Pasak V.Blažio, keistus garsus tarsi į butelį pučiantis baublys irgi tai daro skirtingai - vienas garsiai, kitas - tarsi prikimęs, trečias - su trūkčiojimais.

Pagrindinė vienos rūšies paukščio melodija gali šiek tiek varijuoti. Kai kurie paukščiai mėgsta kitus pamėgdžioti. "Tošinukė kartais atkartoja brastinio tilviko giesmės frazę, - paukščių žaidimus aiškino pašnekovas. - Kėkštas irgi stebina savo sugebėjimais, kartais jis net kaip katė gali kniaukti. Vieną sykį norėjau prisivilioti pelėdą, suūbavau panašiu balsu, žiūriu, šalia atskridęs kėkštas iš manęs pasišaipydamas irgi panašiai ūbauja."

Net negali užmigt

Balso stiprumas ne nuo paukščio dydžio priklauso. "Lakštingala - koks mažas, gal pusės sprindžio neišvaizdus paukštelis, o kaip čiulba! Jei teko kada gamtoje palapinėje nakvoti, turbūt pamenate - tiesiog užmigt neįmanoma. Jos gali visą naktį nesustodamos suokti. Strazdas giesmininkas kur nors eglės viršūnėje nepavargsta ir gali kokią valandą giesmę traukti", - pasakojo pašnekovas.

Pernai operatoriui Rūdninkų girioje pavyko dirvoninį kalviuką įrašyti. "Melodija labai paprasta, net giesme nepavadinsi, kaip koks signaliukas, sucypsi ir tiek, - džiaugėsi retu balsu Vidmantas. - Tačiau į poligoną atvažiavo kariškiai, susprogdino galingą bombą, ir po to savo kalviukų jau negirdėjau. Viliuosi, gal šiemet į pamėgtas vietas atskris kiti šios rūšies giminaičiai."

Suokia tik "vyrai"

Patelių ir patinų giesmės taip pat labai skiriasi. "Patelėms nėra dėl ko giedoti, - teigia pašnekovas. - Tik patinai visaip suokia, stengiasi jas prisivilioti. Panašiai ir vyrai elgiasi, stengiasi gražiai "suokti". Moterys į tai kreipia dėmesį, iškalba joms labai svarbi." Pasak V.Blažio, jei vasarą išgirsi kokį paukštį garsiai balsą laidantį, gali būti tikras - tai patinas. Kai patelės lizde tupi, jos stengiasi kuo tyliau elgtis, kad tik plėšrūnų neprisišauktų. "Tada joms ne giesmės galvoje", - tikino pašnekovas.

Jis irgi stengiasi elgtis kuo atsargiau, jokiu būdu neiti prie lizdo. "Mums atrodo, kad mes miške vieni, o iš tikrųjų mus seka daugybė akių, tik mes jų nepastebime, - sakė V.Blažys. - Taip iš paskos kranklys gali sekti. Net nežinodamas per arti kokio paukštelio lizdo prieisi, kranklys paskui patikrins, kur tu čia buvai, o radęs lizdelį, dar ir jauniklius suės. Kartais atrodo, jog ir nekaltas buvimas kai kam gali pakenkti."

Dabar įdienojus už lango galime išgirsti zylių, sniegenų, žaliukių, žvirblių balsų. Iš Šiaurės atklydę, užsilikusių sušalusių uogų ieškodami praskrenda būriai svirbelių, miesto pakraščiuose rėkaudami apsilanko kėkštai. Tuščiose medžių šakose kranksi kovai ir pilkosios varnos. Tarsi ir visas žiemos giesmių grožis. Tačiau dar mėnuo, ir sparnuočių balsų bemat padaugės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"