TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kai Rikė buvo Rasmusas, o Frederikas - Frida

2012 06 05 7:55
Vaiko raidos tyrėjai mato berniukų ir mergaičių skirtumus jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų. /Corbis/Scanpix nuotrauka

Pastaraisiais dešimtmečiais Vakarų pasaulyje įkurta daugybė lyčių studijų institutų, feminizmą pakeitė postfeminizmas, o vyro ir moters sąvokos jau laikomos, pasak gydytojo psichoterapeuto Gintauto Vaitoškos, pasenusiu kultūriniu konstruktu, susiaurinančiu žmogaus raiškos galimybes.

Įprastą žodį "sex", kurį vartojant buvo aišku, kad kalbama apie vyrą arba moterį genetiniu, biologiniu, fiziologiniu požiūriu, išstumia, kaip pabrėžė Tarptautinio teologijos instituto (Austrija) Santuokos ir šeimos studijų programos vadovas G.Vaitoška, šiuo atveju labai reikšmingas žodis "gender", nusakantis asmens prisiimtą, nepriklausomai nuo jo fiziologijos, genetikos ir neurobiologijos, socialinį vaidmenį. Lietuviškame kontekste kaip "gender" atitikmuo būtų lygios lyčių galimybės ar lygių galimybių plėtra, kovojant prieš lyčių stereotipus.

Lanksčiau suprasti lytį bus mėginama mokyti ir Lietuvos vaikų darželiuose. Šį rudenį turėtų būti pradėtas įgyvendinti projektas, per kurį vaikams bus pateikiamos knygučių "Tą dieną, kai Rikė buvo Rasmusas" ir "Tą dieną, kai Frederikas buvo Frida" idėjos.

Lytinei tapatybei susiformuoti svarbiausias laikas - antrų vaiko gyvenimo metų antroji pusė. /Corbis/Scanpix nuotrauka

Kuo dažniau save laikote?

"Pirmoji feminizmo banga kovojo dėl moterų teisių, dabar jau pati lytis suprantama kaip pasirenkamas socialinis vaidmuo - lytis kaip transformacija, - pasakojo pašnekovas. - Dėl to įžvelgiu tam tikrą sąvokų painiavą. Kai vadinamoji dženderizmo ideologija kalba, kad yra kelios lytys (heteroseksualus, homoseksualus, biseksualus, transseksualus žmogus), iš tikrųjų kalbama ne apie lytį, o apie lytinę orientaciją. Ir kai sakoma, kad žmogus gali pasirinkti būti vyru arba moterimi, nelabai aišku, ką iš tikrųjų galima pasirinkti - lytinę orientaciją ar lytį."

Tačiau tokia yra pasaulinė tendencija, ir jau Lietuvoje G.Vaitoška minėjo atvejį, kai pildant Europos Sąjungos paraiškas gauti finansavimą, vienoje organizacijoje vietoj grafos "Esate vyras ar moteris?" buvo klausiama taip: "Kuo dažniau save laikote - vyru ar moterimi?" Panašiai Ispanijoje ir kai kur Amerikoje įrašą apie tėvą ir motiną vaiko dokumentuose keičia "Parent I" ir Parent II" ("Tėvas I" ir "Tėvas II"). Lietuviškai dėl kalbos ypatumų tikriausiai labiau tiktų "Gimdytojas I" ir "Gimdytojas II". Šiuo atveju kalbama apie homoseksualių porų pastangas įsivaikinti vaikus, kai vadinti tėvu ir motina taip pat būtų tam tikra homoseksualių asmenų diskriminacija.

Tarptautinio teologijos instituto dėstytojas taip pat prisiminė prieš kelerius metus Lietuvos vaikų darželiuose mėgintą įgyvendinti gana ryžtingą "Gender Loops" ("Lyčių kilpos") projektą, kai vaikus stengtasi ugdyti, pavyzdžiui, sekant pasakas apie dviejų princų ar dviejų pingviniukų patriarchalinėje visuomenėje meilę. Vokiečių parengto ir Europos Komisijos finansuojamo projekto partneriai, be Lietuvos, buvo Norvegija, Ispanija ir Turkija.

Nuo šio rudens Lietuvos vaikų darželiuose ketinama pradėti danų parengtą projektą, skirtą mokyti vaikus lanksčiau suprasti lytį, kad, tarkim, nebijotų elgsena ar apranga berniukai būti panašūs į mergaites, o mergaitės - į berniukus. Pasirinkta, kaip atkreipė dėmesį G.Vaitoška, nebe tokia ryški kryptis. Naujasis projektas teoriškai neneigia biologinių lyties skirtumų, tačiau teigiama, kad lytis suformuojama socialiai.

"Iš tikrųjų jau nuo šeštos septintos vaisiaus savaitės berniuko organizme Y chromosoma pradeda gaminti testeroną. Antrame nėštumo trimestre jo gaminama labai daug ir vyksta vadinamoji smegenų maskulinizacija, - aiškino psichoterapeutas. - Atitinkamai mergaitės organizmas yra veikiamas estrogeno, todėl jau pirmomis gimusio kūdikio dienomis vaiko raidos tyrėjai mato berniukų ir mergaičių skirtumus."

Psichoterapeutas G.Vaitoška įsitikinęs, kad nereikėtų nuvertinti biologinių vyro ir moters skirtumų, nes iš tos biologijos prasideda visas gyvenimas - ne toks jau mažas dalykas. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Lygūs, bet skirtingi

Naujosios lytiškumo teorijos šaknys, G.Vaitoškos nuomone, galėtų būti bent dvi. Pirmiausia ji susijusi su moterų išsivadavimo judėjimo ideologija. Feminizmas pasakė daug tiesos apie vyrų ir moterų santykius. Iš tikrųjų niekas negali ginčytis, kad vyras ir moteris turi būti lygūs. Abejonių kelia, pasak pašnekovo, neretai vyriško tipo moters išsilaisvinimo aspektas, kai neigiamas jos, kaip moters, unikalumas. Nemaža feminizmo dalis pasuko ta kryptimi, kai siekiant lygių galimybių, prarandamas skirtingumo supratimas.

"Mėginama tam tikra prasme paneigti moters prigimtį, ypač gimtiškąją, susijusią su gyvybės pradžia, nėštumu, vaikų auginimu, nes tokiomis aplinkybėmis moteris tampa labiau priklausoma, taip pat ir nuo vyro, labiau pažeidžiama, - kalbėjo santuokos ir šeimos tyrinėtojas. - Štai Simone de Beauvoir, kurios vardas vienas svarbiausių feminizmo istorijoje, tiesiog nekentė tos moters savybės. Laikė motinystę vergyste, prirakinančia moterį prie tokios realybės, kai vyras gali daryti ką nori."

Vyrai ir moterys, nors ir lygūs, vis dėlto yra skirtingi ir tas skirtingumas, pasak G.Vaitoškos, sudaro pasaulio grožį. Kai skirtingumas neigiamas, stengiamasi ugdyti stiprias mergaites, pabrėžiamas jų atletiškumas, fizinė jėga. Tarkim, Amerikos mokyklose per pastaruosius du dešimtmečius buvo smarkiai išplėtotas mergaičių fizinis pasirengimas, daug jų tarnauja kariuomenėje, net kino filmuose jau įprasta, kad, sakykim, viena herojė susidoroja su keliais vyrais.

Visuomenei reikalaujant

Kita naujojo judėjimo priežastis, pašnekovo manymu, galėtų būti susijusi su transseksualumo fenomenu ir konkrečiais atvejais, kai vyrai ar moterys pakeitė lytį ir pateko į tokią padėtį, kai įprastiniai vyriškumo ar moteriškumo požymiai jiems yra nepriimtini ar sunkiai įvykdomi. Pavyzdžiui, dabar žymi amerikiečių autorė Kate Borstein (1948 metais gimęs Albertas Borsteinas 1986 metais chirurginiu būdu pakeitęs lytį) atvirai prisipažino, kad nebežino, kas ji yra. Nesijaučia moterimi, bet taip pat nesijaučia ir vyru. Daug metų labai stengėsi tapti arba vyru, arba moterimi, tačiau nepavyko. Dabar jaučiasi individu už visuomenės ribų. Visuomenė reikalauja būti arba moterimi, arba vyru, o ji - nei viena, nei kita.

Naujoji ideologija, pasak G.Vaitoškos, iš dalies dėl tokios diskriminacijos siekia jau vaikų darželiuose atsikratyti senųjų lyčių stereotipų. Pavyzdžiui, kai kuriose Austrijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose berniukai skatinami gerai jaustis atrodydami kaip mergaitės, naudodami kosmetiką, būdami mamomis žaidžiant namus ar kitus žaidimus, kai mergaitės, priešingai, atlieka stiprių kovotojų ar, tarkim, plėšikų vaidmenis.

"Iki tam tikros ribos tai yra normalu. Galime prisiminti, pavyzdžiui, ir prancūzų heroję Jeanne d'Arc, - kalbėjo psichoterapeutas. - Vis dėlto berniukų buvimas moterimis ar princesėmis - gana naujas dalykas ir tam tikra prasme susijęs su transseksualumo fenomenu."

Ideologija prieš mediciną?

Tarptautinėje ligų klasifikacijoje transseksualumas priskiriamas, kaip patikslino G.Vaitoška, prie psichinės sveikatos sutrikimų. Daugelis žmonių, norinčių pakeisti lytį, genetiškai yra normalūs vyrai arba moterys. Tačiau kaip šį sutrikimą gydyti, pasaulyje vyksta diskusija. Viena nuomonė, kad galima operuoti, įsivyravo maždaug nuo septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Kitos atstovai sako, kad chirurgiškai negalima gydyti, reikia mėginti psichoterapiškai padėti žmogui, nes transseksualumas, t. y. norėjimas būti kitos lyties asmeniu, dažnai atsiranda dėl ankstyvoje vaikystėje patirtų psichikos traumų.

"Lytinei tapatybei susiformuoti svarbiausias laikas - antrų vaiko gyvenimo metų antroji pusė, t. y. tarp 18 ir 24 mėnesio. Psichologiškai sunkioje erdvėje, kuri dažnai susikuria atvirai ar "tyliai" konfliktiškoje santuokoje, vaikas gali patirti lytinės tapatybės krizę. Pavyzdžiui, berniukas nori būti mergaite, nes turi sunkumų susitapatinti su tėvu, arba, priešingai, arčiau savęs tėvo laikoma mergaitė nori būti berniuku, - pateikė įprasčiausius raidos scenarijus psichoterapeutas. - Vis dėlto diagnozuoti lytinės tapatybės sutrikimą vaikystėje nėra lengva. Turi susikaupti užtektinai tokių kriterijų, tarkim, kai berniukas pradeda ištisai žaisti su lėlėmis, nuolat nori būti mama žaidžiant šeimą, ima rengtis kaip mergaitė ir sako, kad nori ja būti."   

Kokia tokiu atveju gali būti naujųjų projektų vaikų darželiuose įtaka? Pašnekovo manymu, jie iš tikrųjų yra vaikų stūmimas į lytinės tapatybės sutrikimą. Gal nebūtinai kiekvienam vaikui jis atsiras, tačiau tą, kuris turi tam tikrų asmenybės silpnybių, gali paskatinti, pastūmėti ta kryptimi. Tyrimų duomenimis (pavyzdžiui, žymiausio lytinės tapatybės sutrikimo tyrėjo Klauso Zuckerio), du trečdaliai vaikų, turinčių lytinės tapatybės sutrikimą, užauga homoseksualais.

"Medicina pateko į ideologijos pinkles ir šiame konflikte su "dženderizmo" filosofijos atstovais nėra stipri, - sakė G.Vaitoška. - Amerikos psichiatrijos asociacijoje jau girdėti balsų, kad reikėtų panaikinti lyties tapatybės sutrikimo diagnozę."

Bruce'as-Brenda-Davidas

Pašnekovas ironizavo, kad Amerikoje daug kas prasideda ir daug kas baigiasi. Per pastaruosius du dešimtmečius užsidarė nemažai klinikų, kuriose būdavo atliekamos lyties keitimo operacijos, nes ėmė ryškėti prasti chirurginio lyties keitimo rezultatai. Žmonės, pakeitę lytį, vis tiek netampa visaverčiais vyrais arba moterimis ir jų tolesnis gyvenimas nėra lengvas, todėl reikėtų stengtis kitaip jiems padėti išspręsti lyties tapatybės problemą.

G.Vaitoška prisiminė garsią dvynukų Briano ir Bruce'o Reimerių istoriją, turėjusią didelės reikšmės visai "dženderizmo" ar postfeminizmo ideologijai. Iš Naujosios Zelandijos kilusio psichologo ir seksologo Johno Money darbas žymiojoje Johnso Hopkinso universiteto klinikoje JAV rytuose, Baltimorėje, iš pradžių buvo susijęs su tikrojo hermafroditizmo atvejais, kai vaikas gimsta turėdamas abiejų lyčių požymių, ir neaišku, ar jis mergaitė, ar berniukas. J.Money siūlė operuoti, nors vėlesni rezultatai irgi nebuvo labai sėkmingi.

Brenda augintas Bruce'as ir jo brolis dvynys Brianas. /findagrave.com ir slate.com nuotraukos

Pirmojoje pasaulyje transseksualumo klinikoje J.Money taip pat siekė įrodyti, kad lytis yra socialinis konstruktas, biologija neturi reikšmės, ir jam tokia proga pasitaikė, kai Kanadoje 1965 metais gimė dvyniai Brianas ir Bruce'as. Šį atvejį aprašė žurnalo "Rolling Stones" žurnalistas Johnas Colapinto. 2000 metais išleista jo knyga "As Nature Made Him: The Boy Who Was Raised As A Girl" ("Kokį gamta sukūrė: berniukas, kuris buvo auginamas kaip mergaitė") Amerikoje tapo bestseleriu.

"Vienam iš dvynių, Bruce'ui, - pasakojo pašnekovas, - chirurgai darydami apipjaustymą nudegino lyties organą taip, kad rekonstruoti buvo sunku. Po kiek laiko tėvai išvydo per televiziją kalbantį žymų mokslininką J.Money, kad lytis yra socialiai konstruojama, kūnas neturi jokios reikšmės, ir kaip pavyzdį rodantį gražią moterį, kuri iš tikrųjų buvo išoperuotas vyras."

Dvyniai Reimeriai paauglystėje.

J.Money komanda ėmėsi iš Bruce'o padaryti Brendą. Atlikus atitinkamas operacijas, jis nuo dvejų metų buvo auginamas kaip mergaitė. Graži mergaitė, tačiau vis dėlto keista. Nedraugiška, pikta, klasėje vadinama "urvine moterimi". Mokėsi prastai ir keliomis klasėmis atsiliko. Mėgo apkulti kitus berniukus. Šlapinosi stovėdama. Kai mokyklos tualete taip darančią ją užtiko kitos mergaitės, pagrasino užmušti. Brenda mėgo žaisti lenktyniniais automobiliais ir svajojo tapti tokio automobilio pilotu.

Drąsus eksperimentuotojas J.Money, pasisakęs už visokias seksualinės raiškos formas, taip pat ir pedofiliją, sadomazochizmą, stengėsi vis "tobulinti" Brendą: rodė transseksualių moterų, lytinių aktų, pornografijos vaizdų. O Brenda turėjo daugybę elgesio problemų. Galiausiai vienas Kanadoje ją konsultavęs gydytojas psichiatras neištvėrė ir paklausė, ar ji nori būti mergaite. Brenda atsakė "ne", nors nežinojo, kad gimė berniuku. Teko atskleisti tikrąją istoriją. Ją išgirdęs trylikametis prisipažino, kad labai palengvėjo: vadinasi, nėra beprotis jausdamasis tarsi ne savo kailyje.

D.Reimerio istorija aprašyta J.Colapinto knygoje "Kokį gamta sukūrė: berniukas, kuris buvo auginamas kaip mergaitė".

Brenda tapo Davidu, kiek buvo įmanoma, pakeistu ir vaistais, ir chirurginiu būdu. Vedė moterį, turėjusią tris vaikus ir jį iš tikrųjų mylėjusią. Vis dėlto D.Reimeris buvo nelaimingas. Iš J.Colapinto knygoje aprašytos istorijos uždirbo daug pinigų, tačiau nemokėjo jų leisti, patyrė bankrotą. Netikėjo, kad yra kuo nors vertingas, ir 2004 metais nusižudė. Dvejais metais anksčiau nusižudė ir brolis dvynys Brianas.

"J.Money nuo 1965 metų įvairiose konferencijose ir mokslinėse publikacijose skelbė, kad turi įrodymą, jog ne tik esant įgimtai lytinių organų anomalijai, bet ir normos atveju galima pakeisti lytį. Gimęs genetiškai visiškai normalus berniukas sėkmingai auga kaip mergaitė. Iškilusių problemų žymus mokslininkas neminėjo. Jo darbais vadovavosi kiti tos srities mokslininkai visame pasaulyje ir tokios pažiūros, kad lytis yra socialiai konstruojama, buvo labai sutvirtintos J.Money teiginių, - pabrėžė G.Vaitoška. - Kai praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje paaiškėjo iš tikrųjų tragiška nesėkmė, jos jau buvo plačiai žinomos ir chirurginio lyties keitimo klinikų jau buvo labai daug visame pasaulyje. Nors Amerikoje kai kurios buvo uždarytos, paveiktos būtent tos istorijos."

Gimęs Bruce'u, augintas Brenda, pasirinko būti Davidu.

Trumpai

G.Vaitoška baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Dirbo neurologu ir psichoterapeutu sostinės Aukštųjų mokyklų poliklinikoje. 1992-1995 metais studijavo Jono Pauliaus II šeimos ir santuokos institute Vašingtone, vėliau - Tarptautiniame teologijos institute Trumau, Austrijoje. Įgijo santuokos teologijos licenciato laipsnį. Dabar dėsto šiame institute psichologiją ir pastoracinę teologiją bei vadovauja Santuokos ir šeimos studijų programai. Yra dviejų knygų autorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"