TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kai širdyje – ir Latvija, ir Lietuva

2014 11 05 6:00
Laimutė Balodė yra šių metų Mokslo premijos užsienyje dirbantiems lietuvių mokslininkams laureatė. Vakar jai buvo įteikta premija. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

"Kad ir kiek ilgai gyvenu toli, kai autobusas artėja prie Vilniaus kalvų, širdis taip ir plazda: štai mano, štai čia, - sakė Latvijos universiteto asoc. prof. Laimutė Balodė. Ir latvė, ir lietuvė. Lietuvą laikanti gimtąja šalimi. Keturis dešimtmečius gyvenanti Rygoje. Pastaruosius keliolika metų mokslininkei jau įprastas maršrutas: Helsinkis-Ryga-Vilnius.

Kalbininkė L. Balodė Latvijos universitete dėsto lituanistikos dalykus, vadovauja Lituanistikos centrui, o Helsinkio universitete Suomijoje vadovauja baltistikos studijoms, dėsto latvistikos ir baltistikos disciplinas. Mokslininkės pagrindinė tyrinėjimų sritis – baltų onomastika. Ji laikoma viena geriausių baltų tikrinių vardų specialistų pasaulio mastu. Latvijos ir Helsinkio universitetų asoc. prof. L. Balodė yra šių metų Mokslo premijos užsienyje dirbantiems lietuvių mokslininkams laureatė. Premija skirta už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir glaudų bendradarbiavimą su Lietuva.

Iš kartos į kartą

"Mano mamytė yra latvė, o tėtis - tikras lietuvis, suvalkietis. Susitiko Sibire, tremtyje. Ten, Baikalo ežero saloje, ir aš gimiau. Buvau ketverių metų, kai grįžome į Lietuvą. Visada sakydavome, kad grįžome, ir Lietuvą visada laikiau savo gimtąja šalimi", - prisiminimais dalijosi L. Balodė.

Dar moksleivė labai norėjo studijuoti mediciną, bet atėjo "proforientuoti“, kaip tada sakydavo, auksaburnis doc. Jonas Balkevičius, tuometinis Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prodekanas. Prišnekino, pažadėdamas aukso kalnus, ir pasirinko studijuoti klasikines kalbas. Dvejus metus pasimokiusi, kaip viena pirmųjų mainų programos studentų buvo išsiųsta į Latvijos universitetą studijuoti baltistikos. Abi baltų kalbos - gimtosios, šeimoje kalbėjo ir latviškai, ir lietuviškai. Taip likimas, yra sakiusi kalbininkė, jai, matyt, jau į lopšį pasėjo baltistikos sėklą. Latvijoje studentė įsimylėjo ir ketvirtame kurse ištekėjo už Eriko Balodžio, inžinieriaus iš Kuršo, turinčio ir lyviško kraujo. Tačiau klasės draugai Lietuvoje vadino Balandiene. Dar grįžo į Vilnių, baigė universitetą, ir persikėlė gyventi į Rygą.

"Mūsų šeimoje vienas žingsnis lietuvių, kitas - latvių link, - juokėsi mokslininkė. - Mama, latvė, ištekėjo už lietuvio. Aš, pagal pasą tikra lietuvė, ištekėjau už latvio. Mano sūnus Paulius, pagal pasą jau latvis, paėmė į žmonas lietuvę žemaitę Moniką iš Lietuvos. Paulius labai gerai kalba lietuviškai. Man atrodo, kad net akcento nėra. Jiedu turi du vaikučius ir šeimoje taip pat kalba abiem kalbomis. Dukra Marta, aštuoneriais metais jaunesnė už Paulių, lietuviškai kalba silpniau, bet supranta viską. Ji studijavo finougrų kalbas ir antroponimikos magistrantūrą, dirba Latvių kalbos agentūroje, turinčioje ryšių ir su Lietuva, ir su Estija."

Be tarpinės kalbos

Su kolegomis Latvijos universiteto Baltų kalbų katedroje po apdovanojimo 2011 metais. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Baltistė neslėpė, kad iš pradžių, kai pradėjo dirbti Latvijos mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institute, jos latvių ir lietuvių leksikos tyrinėjimų niekam labai nereikėjo ir niekas jais nesidomėjo. Buvo paskirta į onomastikos grupę, rašiusią Latvijos vietovardžių žodyną. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Iš latvių vietovardžių apsigynė daktaro disertaciją tema „Latvijos ežerų pavadinimų daryba”. Latvijos universitete pradėjo dėstyti lietuvių kalbą, kai doc. Reinis Bertulis, tuometinis Filologijos fakulteto dekanas ir artimas Lietuvos draugas, studijavęs taip pat Vilniaus universitete, turėjo išvykti į stažuotę Vokietijoje ir paprašė laikinai pavaduoti.

"Buvau beveik tokio pat amžiaus kaip mano studentai, bet jau tada pajutau, ką reiškia, kai gali kitą išmokyti savo gimtosios kalbos. Koks malonumas, kad ir kitas kalba tavo gimtąja kalba. Nuo tada vienas mano gyvenimo tikslų, kad mūsų tautos galėtų susikalbėti be trečiosios, tarpinės, kalbos, kad latviai mokėtų lietuviškai, o lietuviai - latviškai", - sakė asoc. prof. L. Balodė.

Latvijos universitete mokslininkė su kolegomis įkūrė Lituanistikos centrą. Jis rūpinasi lituanistikos disciplinų dėstymu visose Latvijos aukštosiose mokyklose. Taip pat parengta Lituanistikos modulio programa, kurią pasirinkę studentai gali studijuoti lietuvių kalbą, istoriją, kultūrą, o baigę studijas tampa, pasak programos kūrėjos, tikrais Lietuvos draugais. Vertėjų mums ypač trūksta. L.Balodė yra ir viena Lietuvių-latvių žodyno, išleisto 1995 metais, autorių. Šis leidinys, jau laukiantis papildymo, taip pat yra žingsnis mūsų tautų suartėjimo link.

Kalbininkė prisiminė, kad daugiausia studentų, norinčių mokytis lietuvių kalbos, Latvijoje buvo mūsų Nepriklausomybės pradžioje. Atgimimo metais visi norėjo mokytis lietuviškai. L. Balodė turėjo grupelę ir Latvijos mokslų akademijoje. Buvo net tokios popietinės pamokos mokyklose. Visur, kur kvietė, net nebespėdavo. Dabar studentai pirmiausia žiūri, kur galės panaudoti lietuvių kalbos žinias. Į filologiją apskritai nedaug stoja. Iš baltų filologų lietuvių kalbą kaip pagrindinį dalyką pasirenka maždaug aštuoni - dešimt studentų. Nedidelė grupelė, bet ir tai gerai.

Naujas maršrutas - likimo pirštas

Jau daugiau kaip penkiolika metų L. Balodė dėsto Helsinkio universitete. Naujas maršrutas, atsiradęs gyvenime, pasak kalbininkės, - irgi likimo pirštas. Latvių kalbos instituto nusiųsta į komandiruotę, susitiko su doc. Kari Liukkonenu, tuo metu kuravusiu baltistiką Helsinkio universitete. Jis pakvietė dėstyti latvių kalbos.

"Iš karto atsisakiau, nes dar nebuvau dėsčiusi latvių kalbos. Sakau, kad moku dėstyti tik lietuvių. O K. Liukkonenas juokaudamas sako: kas čia tokio, pakeiskite lietuviškus pavyzdžius latviškais, ir viskas tas pat. Sutikau labai nenoromis, ir tik vieniems metams. Labai sunku buvo palikti šeimą, dukra dar buvo maža. Išvažiavome abi", - pasakojo baltistė.

Suomijoje L. Balodės žinias įvertino ir studentai, ir universiteto vadovybė. Dabar ji atsakinga už baltų studijas Helsinkio universitete. Vienais metais priimama į lietuvių, kitais - į latvių kalbą. Kvota - tik penki studentai, bet grupėje visada būna daugiau žmonių, nes dar ateina iš kitų modulių, kitų specialybių norinčiųjų pasimokyti bent šnekamosios kalbos. O tie penki, baigę bakalauro studijas, gali stoti ir į magistrantūrą.

"Nedaug tų studentų, bet jie labai motyvuoti ir labai noriai mokosi. Tokių, kurie norėtų eiti tik į mokslą, dabar tikrai mažai. Daugiausia domisi vertimais, norėtų versti ir grožinę literatūrą. Taip pat yra tokių, kurie norėtų mūsų kalbas, kaip vieną iš mažųjų kalbų, pridėti prie savo didžiųjų kalbų - tada atviras kelias ir į Europos Sąjungos vertėjus. Be to, yra žmonių, kurie dirba bendrose Baltijos šalių ir Suomijos įmonėse. Dar vieną grupelę vadiname meilės studentais. Jie turi antrąsias puses iš Lietuvos ar Latvijos, todėl nori išmokti ir kalbą", - vardijo kalbininkė.

Lituanistikos kurso studentų išleistuvės 2012 metais. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Latvių ir lietuvių kalbų kursai - trijų lygių. Tačiau mokoma ne tik kalbos, bet ir šalies kultūros, istorijos, literatūros. Suomiai dažnai painioja Latviją ir Lietuvą. Jiems atrodo beveik ta pati kalba ir kultūra. Yra studentų, kurie ir pasirenka abi kalbas. Tada kalba, kaip juokavo L. Balodė, baltiškai: vienas žodis toks, kitas - toks. Mokslininkė rūpinasi ir studentų mainais, rekomenduoja studentus tiek iš Helsinkio, tiek iš Latvijos universiteto studijoms Lietuvos universitetuose bei trumpalaikiams lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams.

Helsinkio universitete - dabar pagrindinis kalbininkės krūvis. Maždaug du kartus per mėnesį L. Balodė parvažiuoja kelioms dienoms į Rygą skaityti paskaitų Latvijos universitete. Naujausias darbas kartu su Lietuvos kalbininkais - VU Lituanistinių studijų katedros vadovaujamas projektas „Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė”. Į jį įsitraukė ir Helsinkio universiteto Baltistikos centras, ir Lituanistikos centras Latvijos universitete.

"Bendraujame ir su Lietuvių kalbos institutu, ypač su Vardyno skyriumi, nes ir lietuviai kuria ir rašo savo vietovardžių žodyną, o mes, latviai, jau truputėlį anksčiau pradėjome. Taigi dabar konsultuojamės ir recenzuojame vieni kitus. Bendradarbiavimas vyksta ir per studentus, ir per jaunuosius doktorantus - vieni kitų darbus oponuojame ir jiems vadovaujame. Lituanistikos centras Rygoje bendradarbiauja ir su Letonikos centru Vytauto Didžiojo universitete, ir su Latvistikos kabinetu Vilniaus universitete, ir Baltų centru Šiaulių universitete. Tokie ryšiai iš tikrųjų padeda ir gyventi, ir dirbti", - sakė asoc. prof. L. Balodė.

Ar užtenka dėmesio baltistikai Lietuvoje ir Latvijoje, Mokslo premijos laureatei labai skaudus klausimas. "Matau, kaip sunkiai verčiasi baltistai Latvijoje, - sakė ji, - kaip turi kovoti už išlikimą Latvių kalbos institutas, kaip jauni mokslininkai priversti išvažiuoti į užsienį, nes šeima neišsiverčia iš algos. Negaliu sakyti, kad labai šauniai gyvena, pavyzdžiui, suomių kalbininkai, bet ten vis dėlto yra labai aiški, net griežta kalbos politika ir skiriamos lėšos leidžia žmonėms dirbti savo srityje, plėtoti mokslą. Baltistika šiuo metu turėtų būti saugoma, kiek tik galima. Suprantu ir mūsų politikų poziciją, kad yra svarbesnių dalykų. Tačiau kad ir kaip žvelgsime, baltistika yra kalbos mokslas, kuris niekur kitur pasaulyje negali klestėti, negali būti gyvas - tik mūsų šalyse."

***

Trumpai

Laimutė Balodė gimė 1954 metais Irkutsko srityje, tremtyje. Vilniaus universiteto absolventė. Vilniuje gyveno ir tėvai, dabar – tik mama. Tėvelis miręs.

Latvijos universiteto asoc. prof. ir Helsinkio universiteto kviestinė asoc. prof., Latvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja. Moksliniai interesai - baltų kalbų onomastika (ypač hidronimika), latvių ir lietuvių lyginamoji toponimika ir antroponimika, skoliniai latvių toponimikoje, latvių ir lietuvių leksinės paralelės.

Beveik 40 gyvendama Rygoje, nuo 1978 metų dirbdama Latvijos universitete, nuo 1996 metų - ir Helsinkio universitete, L. Balodė nenutraukė ryšių su Lietuva, glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomis mokslo ir studijų institucijomis: vadovauja Latvijos universiteto Lituanistikos centrui, rašydama Latvijos vietovardžių žodyną, darbavosi drauge su Lietuvių kalbos instituto onomastais, yra viena iš Lietuvių vietovardžių žodyno tarptautinės redakcinės kolegijos narių. Ji vadovauja Latvijos universiteto studentų moksliniams darbams, skirtiems baltų kalbų lyginamajai gramatikai, leksikologijai, onomastikai, dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Vienas jų - „Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė”.

2011 metais mokslininkė buvo apdovanota Baltijos Asamblėjos medaliu ir Lietuvos Respublikos ordinu „Už nuopelnus Lietuvai” – karininko kryžiumi. L. Balodė yra 2014 metų Mokslo premijos užsienyje dirbantiems lietuvių mokslininkams laureatė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"