TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kai sprogsta gerovės augimo burbulas

2010 05 04 0:00
Demografo D.Jasilionio tyrimai susiję su sveikatos ir mirtingumo klausimais, o jo žmona Aiva gilinasi į gimstamumo problemas.
Asmeninio albumo nuotraukos

"Ne koks nors BVP ar kiti ekonominiai augimo rodikliai atskleidžia tikrąją šalies socialinę pažangą. Ar einame teisinga kryptimi, tiksliausiai rodo demografiniai kriterijai. Pastaroji ekonominė krizė Lietuvoje akivaizdžiai patvirtina, kad gerovės augimas tebuvo burbulas", - mano demografas dr. Domantas Jasilionis.

Mokslininkas dirba viename reikšmingiausių pasaulyje tarptautiniame Maxo Plancko demografinių tyrimų institute Rostoke (Vokietija). Apie Rytų Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos, demografinius iššūkius, ypač mirtingumo srityje, D.Jasilionis neseniai skaitė pranešimus Maskvoje vykusiame Rusijos ekonomikos forume bei JAV gyventojų tyrimų asociacijos kasmetiniame kongrese Dalase. Per šiuos tarptautinius renginius buvo organizuojamos specialios sesijos padėčiai pokomunistinėse Rytų Europos šalyse aptarti.

Lietuvos vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai šiuo metu yra mažiausi Europos Sąjungoje (ES). Trumpiausia ir vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė.

Dėl aukštų tikslų

Viena D.Jasilionio mokslinės veiklos krypčių - Lietuvos gyventojų sveikatos ir mirtingumo tyrimai. Mokslininkas kartu su kolegomis stengiasi suprasti, kodėl iki šiol Lietuvai nepavyksta pasiekti esminių permainų gyventojų sveikatos srityje. Beviltiškai atsiliekame nuo tokių panašių posovietinių šalių kaip Čekija, Lenkija ar Vengrija.

Tiriama Lietuvos gyventojų sveikatos raida nuo sovietmečio, nes daugelis problemų atėjo iš ten, iki pastarųjų metų. Kiek ją lemia įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, žalinga sveikatai elgsena, sveikatos priežiūros sistemos pokyčiai ir reformos problemos. Taip pat tiriama socialinės diferenciacijos įtaka šiuolaikinei gyventojų sveikatai.

"Socialinė nelygybė yra, ko gero, svarbiausias veiksnys tolesnei demografinei, taip pat ir gyventojų sveikatos raidai, nes daugelis problemų koncentruojasi būtent tam tikruose visuomenės segmentuose, kurie tempia visus bendruosius šalies demografinius rodiklius žemyn, - kalbėjo mokslininkas. - Kodėl Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė tokia trumpa? Net 8 proc. jų gyvenimo trukmė artima besivystančioms Afrikos ar Azijos šalims."

Pirmą sykį nuo 1950 metų Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra mažesnė net už Latvijos ir Estijos. Iki 2000-ųjų pradžios Lietuvoje padėtis buvo geresnė, bet tuo chaotišku, pasak D.Jasilionio, ekonomikos augimo periodu, nepaisant didžiulio, atrodytų, gerovės augimo, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2000-2007 metais net sumažėjo, kai Estijoje šie rodikliai didėjo. Tokią daug blogesnę nei kitose ES šalyse naujokėse Lietuvos padėtį lėmė, mokslininko manymu, sveikatos reformos nesėkmės ir apskritai sistemingų pokyčių trūkumas sveikatos priežiūros srityje. Taip pat sveikatos politikos nesėkmės, ypač susijusios su antialkoholinėmis priemonėmis. Vienas tokių rodiklių, kodėl 2000-aisiais sumažėjo vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, susijęs būtent su alkoholio vartojimu. Kepenų cirozė, alkoholinės kepenų ligos ir panašios mirties priežastys rodo išliekančią didelę alkoholio įtaką vyrų gyvenimo trukmei Lietuvoje.

"Nežinau, kodėl trūksta ir trūko tokių sistemingų pokyčių, nes iš tikrųjų yra mokslo duomenimis pagrįstų ir tarptautinėje praktikoje priimtų priemonių, taip pat kaimyninių šalių patirtis. Pavyzdžiui, Latvijoje per eismo įvykius žuvusiųjų skaičius buvo vienas didžiausių ES, bet nuo 2000-ųjų pradžios latviams pavyko jį sistemingai mažinti, nors jų keliai gerokai prastesni, - kalbėjo D.Jasilionis. - Lietuvoje pirmą kartą šiokia tokia pažanga pasiekta tik 2008 metais. Iki šiol neaišku, kodėl taip buvo delsiama. Gal tiesiog už demografinius klausimus gerokai svarbesni kokie nors aukšti politiniai ar ekonominiai tikslai?! Ir štai matome, kad tas padrikas ekonominis augimas demografiškai iš esmės nieko gero nedavė."

Nesulaukiant pensijos

Vidutinė tikėtina sveiko gyvenimo trukmė - taip pat labai reikšmingas demografinis rodiklis, nes svarbu žinoti, ne tik kiek žmogus gali tikėtis išgyventi, bet ir kiek gyvens visavertį visuomenės gyvenimą. Pasak demografo, šis rodiklis ypač svarbus planuojant šalies sveikatos ir socialines išlaidas, nes parodo, kiek vidutiniškai metų žmogus išgyvens sveikas ir kiek - sirgdamas ar kęsdamas kokią nors negalią. Jei nesveiko gyvenimo tarpas bus ilgas, žmogus intensyviai naudosis sveikatos priežiūros paslaugomis, jam bus reikalinga papildoma socialinė rūpyba.

"Lietuvoje dar prieš išeidami į pensiją daugelis gyventojų, ypač vyrų, jau turi negalią, todėl girdėdamas mūsų politikų svarstymus apie pensinio amžiaus ilginimą, ekonomiškai galbūt pagrįstą, abejoju, ar demografiškai tai turės kokį nors efektą. Ar galime dar pailginti darbo laiką žmonėms, kurių daugelis jau turi negalią?! - retoriškai klausė demografas. - Žinau, iš kur tokios idėjos kilusios, nes mūsų institutas taip pat atlieka daugybę tyrimų, susijusių su gyventojų senėjimo iššūkiais, ypač Vakarų šalyse."

Šis klausimas taip pat aktualus Vokietijai ir jau artimiausiu metu bus juntamas itin aštriai, nes pirmiausia mažės darbo jėgos dydis. Norint išlaikyti bent esamą ekonominę padėtį, ieškoma sprendimų, kaip pertvarkyti bendrą demografinę struktūrą. Pensinio amžiaus vėlinimui priešinasi visos visuomenės.

"Vis dėlto kai Vokietijoje ketinama ilginti pensinį amžių, turėkime omenyje, kad vidutinis vokietis vyras gali tikėtis išgyventi 75-76 metus, ir šis rodiklis nuosekliai didėja, - kalbėjo mokslininkas. - Lietuvoje vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė yra 66 metai, kol kas nematyti jokių šio rodiklio augimo prielaidų, o pensinį amžių ketinama pailginti iki 67 metų, kai iš tikrųjų net 46 proc. Lietuvos vyrų neišgyvena iki 65 metų. Kitas dalykas, Lietuvoje labai trumpa ir sveiko gyvenimo trukmė. Galime fantazuoti apie pensinio amžiaus ilginimą, tačiau demografinė realybė rodo, kad tai gali neduoti apskritai jokio efekto."

Ir darbas, ir šeima

Labai madinga, pasak D.Jasilionio, spekuliuoti įvairiomis demografinėmis idėjomis ir apie šeimos modelius, koks turėtų būti Lietuvoje gimstamumas, kokias priemones taikyti. Daugybė visokiausių mitų, tačiau demografija yra labai tikslus mokslas ir spekuliacijoms vietos nėra. Statistiniai duomenys ir modeliai aiškiai parodo, kokie raidos scenarijai galimi esant įvairioms veiksnių grupėms. Politikams būtų prasminga pažvelgti į demografų darbus ir atsirinkti tinkamus scenarijus, tačiau Lietuvoje daroma priešingai. Dažnai į demografus kreipiamasi norint pagrįsti nerealias populistines ir neva inovatyvias gyventojų politikos koncepcijas.

Pastarųjų metų duomenys rodo gimstamumo pakilimą visoje Europoje. Jis siejamas su įvairiais veiksniais, bet vienas esminių paaiškinimų būtų vadinamasis atidėjimo efektas, kai daugelis šeimų, atidėlioję vaikų gimimą, nusprendė jų susilaukti. Gimimų banga susijusi ir su daugelio valstybių pradėtu finansiniu skatinimu.

"Jis davė efektą, - sakė demografas. - Tačiau daugelis tyrinėtojų mano ir ankstesni duomenys patvirtina, kad tas efektas gali būti tik laikinas. Naujos ir patrauklios finansinės šeimos politikos priemonės skatina pergalvoti vaikų susilaukimo kalendorių. Moterys, kurios ilgai atidėliojo gimdymą, nusprendžia, jog geresnio laiko tam nebus, kitos - susilaukia vaikų anksčiau nei planavo arba gimdo juos trumpesniais laiko intervalais. Bendras vaikų, kurių šios moterys būtų susilaukusios per savo gyvenimą, skaičius nepakinta, bet gimimų koncentracija viename laikotarpyje dirbtinai (ir laikinai) padidina periodinius gimstamumo rodiklius. Labai tikėtina, kad vėliau, ypač šios ekonominės krizės akivaizdoje, gimstamumas vėl sumažės, todėl svarbu nagrinėti jo procesus, atlikti įvairių šalių lyginamuosius tyrimus ir kurti paramos šeimai priemones, garantuojančias ne tik gimstamumo padidėjimą, bet ir aukštesnio jo lygio stabilumą."

Pavyzdžiui, pastebėta, kad ne vien tiesioginės finansinės išmokos, bet taip pat darbo ir šeimos suderinamumo galimybės, apskritai šeimai palanki socialinė aplinka yra svarbūs veiksniai siekiant aukštesnio gimstamumo lygio. Įdomiausia, kad šią idėją patvirtina, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys ar Prancūzija, kuriose labiausiai paplitusios neregistruotos šeimos. Lanksti valstybės politika kuriant įstatymus, susijusius su ne visa darbo diena, vaiko priežiūros institucijomis, padeda suderinti tuos du siekius - turėti vaikų ir kartu išlaikyti darbą, siekti karjeros tikslų. Pasak mokslininko, šios priemonės nėra naujos, Vakarų Europoje taikomos jau kelis dešimtmečius. Į šią patirtį atsižvelgia ir Lietuvos demografai, daugelį metų teikdami įvairius siūlymus Vyriausybei, bet iš politikų kalbų aišku, kad mokslo duomenys jiems nėra svarbi informacija.

Unikali galimybė

D.Jasilioniui - trisdešimt šešeri metai. Jis baigė socialinės geografijos bakalauro ir magistro studijas Vilniaus universitete. Domanto žmona trisdešimt dvejų metų Aiva studijavo sociologiją Vytauto Didžiojo universitete, vėliau magistrantūrą - Centrinės Europos universitete. Sociologijos doktorantūrą abu baigė Lietuvos socialinių tyrimų centro Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centre Vilniuje. Domantas 2003 metais apgynė daktaro disertaciją "Lietuvos gyventojų mirtingumo miesto ir kaimo skirtumų sociodemografiniai veiksniai", o Aiva 2005 metais - "Šeimos politikos modernizavimas Lietuvoje: prioritetų problema".

Dar būdamas doktorantas, Domantas įsitraukė į tarptautinius tyrimus. Pirmi bendri projektai buvo su Prancūzijos nacionaliniu demografiniu institutu, vėliau prisidėjo ir Maxo Plancko institutas. Daugiausia tirtos Baltijos šalių gyventojų mirtingumo ir sveikatos problemos bendrame Rytų Europos kontekste. Mokslininkas vyko į stažuotes, ne kartą tobulinosi Maxo Plancko institute. 2001 metais ten baigė specialius metodologinius kursus ir buvo pakviestas rašyti disertaciją naudojantis visa materialine baze, literatūra, sukaupta medžiaga. Vokietijos mokslo centre Domantas praleido dalį doktorantūros, o apgynęs disertaciją buvo pakviestas iš pradžių vadinamosioms podoktorantūros studijoms. Nuo 2005 metų dirba jau kaip tyrėjas.

Maxo Plancko institute įsitvirtinti pavyko ir Aivai, nes ten atliekami projektai, susiję su Rytų Europa ne tik gyventojų mirtingumo, sveikatos, bet ir gimstamumo sritimis. Prieš kelerius metus Aiva buvo tarp prof. Vlados Stankūnienės vadovaujamų mokslininkų, kurių darbai gimstamumo ir šeimos politikos klausimais įvertinti Lietuvos mokslo premija.

"Vienas Maxo Plancko instituto principų - nuolatinė kadrų rotacija. Mokslo darbuotojai negali turėti darbo sutarties, sakykim, iki pat pensijos, - pasakojo Domantas. - Normali sutartis sudaroma šešeriems metams ir gali būti pratęsta kelis kartus, ilgiausiai - iki dešimties metų, nesvarbu, vokietis ar lietuvis. Todėl svarstome įvairius variantus, taip pat ir grįžimą į Lietuvą, bet kol kas norime maksimaliai pasinaudoti mums pasitaikiusia unikalia galimybe."

Maxo Plancko demografinių tyrimų institutas yra vienas didžiausių šios srities tarptautinių centrų pasaulyje. Jame dirba geriausi mokslininkai iš įvairiausių pasaulio šalių: nuo Japonijos, Kinijos, JAV, Meksikos, Lotynų Amerikos iki kaimyninių Lenkijos, Rusijos, net Baltarusijos.

Tokiame mokslo centre, pasak Domanto, ne tik plečiasi akiratis, įgyjama naujų žinių, bet ir sudarytos unikalios tiek materialinės, tiek techninės sąlygos susitelkti vien į tyrimus, pamirštant daugelį administracinių ar buitinių dalykų. Į nedidelį Vokietijos provincijos miestą Rostoką daugelis demografų atvyksta keleriems metams ir juos skiria vien mokslui - atlikti unikalius tyrimus, parašyti straipsnių. Išėję šią mokyklą specialistai laukiami ir mokslo įstaigose, ir tarptautinėse organizacijose, kur gali veiksmingai panaudoti įgytas žinias ir įdirbį.

Kas nauja ir originalu

"Nesame nutolę nuo Lietuvos, - pabrėžė D.Jasilionis. - Nuolat palaikome ryšį su Demografinių tyrimų centru. Intensyviai bendradarbiaujame su prof. V.Stankūniene, kitais kolegomis. Esame įsitraukę į gyventojų demografinės politikos kūrimą Lietuvoje. Taip pat kartu atliekame tokius tyrimus kaip gyventojų mirtingumas socialinių skirtumų požiūriu. Vykdydami įvairius projektus, jau daugiau nei penkeri metai sėkmingai bendradarbiaujame ir su Lietuvos statistikos departamentu. Tad nors ir nematomi, iš dalies esame Lietuvoje."

Glaudžius ryšius su Lietuva patvirtina ir daugybė bendrų straipsnių, leidinių. Pasak mokslininko, norint parengti tarptautinę publikaciją ir atlikti lyginamuosius tyrimus, ypač svarbi komanda. Demografinių tyrimų centro kolegos labai aktyvūs ir jų indėlis į tyrimus tikrai didelis, todėl ir dabar, kai Lietuva vis mažiau įdomi tarptautiniu mastu, pavyksta publikuoti straipsnius su jos problematika tarptautiniuose leidiniuose.

"1990 metais ir vėliau buvo prirašyta daugybė straipsnių apie Lietuvą. Įstojusi į ES, ji vis labiau suprantama kaip gerovės zonos narė, kurioje galbūt mažiau problemų. Be to, maža valstybė, gyventojų skaičius mažas ir globalinį poveikį, suprantama, turi nedidelį, - kalbėjo demografas. - Nepaisant to, yra labai įdomių duomenų, kuriais galima patraukti tarptautinę mokslo visuomenę. Didžiulį aukšto tarptautinio lygio darbą atlieka Lietuvos statistikos departamentas, todėl pavyksta atlikti tikrai inovatyvius tyrimus, kuriuos vėliau rodo net pavyzdžiu tokios tarptautinės institucijos kaip Europos Komisijos (EK) statistikos agentūra. Norint sudominti, iš tikrųjų reikia būti originaliam, pateikti ką nors nauja ir atlikti viską aukščiausiu lygiu."

Ilgai ir laimingai

Viena svarbiausių Maxo Plancko instituto krypčių - bendrųjų ilgaamžiškumo tendencijų tyrimas. Daugiausia dėmesio skiriama šalims ar gyventojų grupėms, kurių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė rekordinė. Pavyzdžiui, Japonija, Prancūzija, Italija.

"Galima pastebėti, kad Vakarų šalyse sveikatos pažanga, skirtingai nei Lietuvoje ar apskritai Rytų Europoje, trunka jau kelis dešimtmečius ir nematyti kokių nors didelių kliūčių, - pasakojo D.Jasilionis. - Kyla klausimas, kiek metų žmogus gali gyventi, ar yra kokia nors riba. Sakykim, Japonijoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 85 metai, kai kuriose gyventojų grupėse - net ilgesnė. Ar įmanoma, kad po 10-20 metų žmogus gyvens 90-100 metų? Kokie bus demografiniai padariniai?"

Daugelyje šalių vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimas reiškia, kad daugėja pensinio amžiaus žmonių. Gera žinia, pasak demografo, kad didėjant vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei, didėja ir sveiko būsimo gyvenimo trukmė. Žmonės ne tik gyvena ilgiau, bet ir ilgai išgyvena be negalios ar didelių sveikatos problemų. Didelę pensinio amžiaus dalį jie yra visaverčiai visuomenės nariai, kai kurie - darbingi. Jau kyla idėjų, kad galbūt neverta apskritai taikyti pensinio amžiaus limito, t. y. žmogus gali dirbti tiek, kiek jis jaučiasi darbingas. Galbūt senyvo amžiaus žmonės galėtų dirbti dalį dienos. Demografinė tikrovė vėl skatina taikyti įvairias lanksčias formas.

Ir Afrika, ir Skandinavija

Maxo Plancko institutas atlieka ir socialinių gyventojų grupių sveikatos tyrimus. Bendradarbiaujama su Skandinavijos šalimis, kuriose, kaip pasakojo D.Jasilionis, yra labai geri ir ilgalaikiai duomenys, todėl galima pastebėti, kad kai kurios visuomenės grupės, pavyzdžiui, turintys aukštąjį išsilavinimą žmonės, yra savotiškas avangardas, tarsi rodantis kelią kitiems mažiau pažengusiems visuomenės nariams perimti sveikesnį gyvenimo būdą, naudotis moderniomis sveikatos technologijomis. Dalis visuomenės šią patirtį atkartoja, dalis - ne. Pavyzdžiui, Suomijoje kai kurių visuomenės grupių mirtingumas yra toks, koks buvo labiau išsilavinusių suomių prieš 30 metų.

"Šie tyrimai iš dalies siejasi su Lietuva. Tik jai, kaip ir kitoms Rytų Europos šalims, būdingi didžiuliai socialiniai sveikatos skirtumai, labai nepalankaus sveikatos statuso grupės, - pabrėžė mokslininkas. - Vakarų šalyse nepamatysi tokio ženklaus demografinių rodiklių išsibarstymo tarp, pavyzdžiui, mažiau išsilavinusių ir daugiau išsilavinusių žmonių. Vienoje šalyje neatrasi ir Afrikos, ir Skandinavijos, kaip dabar yra Lietuvoje."

Su visu pasauliu

Maxo Plancko instituto Demografinių duomenų laboratorija, kurioje dirba abu lietuviai, pateikia aukštos kokybės patikimus ir tarp valstybių palyginamus demografinius rodiklius visoms išsivysčiusioms šalims. Vėliau šiuos duomenis naudoja įvairios institucijos nuo tarptautinių gyvybės draudimo kompanijų iki tokių tarptautinių organizacijų kaip Jungtinės Tautos arba EK, taip pat daugelis mokslo institutų pasaulyje, vykdydami savo projektus.

"Dar viena mano veiklos sritis susijusi su tokiomis didėjančios įtakos pasaulyje šalimis kaip Indija ar Kinija, - pasakojo D.Jasilionis. - Vienas šiuo metu vykdomas projektas skirtas vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės raidai Indijoje. Jį atliekame kartu su Tarptautinio gyventojų tyrimų instituto Mumbajuje mokslininkais. Darbas labai įdomus, sudėtingas ir aktualus, nes Indija šiuo metu yra, ko gero, didžiausia pasaulio valstybė gyventojų skaičiumi. Norint žinoti pasaulines tendencijas, svarbu atsižvelgti ir į Indijoje vykstančius procesus, jų dinamiką."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"