TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kai suplanuota - Kembridžas ir NASA

2013 08 13 6:00
Aštuoniolikmetis Vilniaus licėjaus absolventas D.Kavolis iš 44-osios tarptautinės fizikos olimpiados Kopenhagoje šiemet parvežė pirmąjį Lietuvos istorijoje aukso medalį. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Aštuoniolikmetis vilnietis Daumantas Kavolis neabejoja, kad yra gerai pasikaustęs fizikos srityje. O šie metai Vilniaus licėjaus absolventui tikrai sėkmingi. Tarptautinėje fizikos olimpiadoje Kopenhagoje, Danijoje, jis laimėjo aukso medalį - pirmą Lietuvos istorijoje - ir įstojo į prestižinį Kembridžo universitetą Jungtinėje Karalystėje studijuoti inžinerijos.

Vis dėlto su olimpiadų dvasia aukso medalininkas dar neatsisveikina. Gruodžio 28 - sausio 3 dienomis jo laukia Azija. Tarptautinės fizikos olimpiados aukso laimėtojams apmokama visa kelionė į Indoneziją, o sidabro medalininkams padengiamos pragyvenimo išlaidos. Tokia Azijos fizikos olimpiados tradicija gyvuoja jau trečius metus.

Šiemet liepos mėnesį Kopenhagoje vykusi 44-oji tarptautinė fizikos olimpiada buvo skirta vadinamojo Boro atomo modelio šimtmečiui pažymėti. Danų mokslininko Nielso Bohro 1913 metais paskelbtos idėjos tapo kvantinės teorijos pagrindu. Tarptautinėje fizikos olimpiadoje dalyvavo per 380 moksleivių iš daugiau kaip 80 pasaulio šalių. Lietuvos komanda iš Kopenhagos parsivežė ne tik pirmą Lietuvos istorijoje aukso medalį. Vilniaus licėjaus auklėtiniai Vilda Kornelija Markevičiūtė bei Gintautas Kamuntavičius ir Vilius Čepaitis iš sostinės Mykolo Biržiškos gimnazijos laimėjo bronzos medalius, o Šiaulių "Romuvos" gimnazijos mokinys Justinas Rumbutis - pagyrimo raštą.

Lietuvos komanda su kinų moksleiviais per tarptautinę fizikos olimpiadą pernai. /Asmeninio archyvo nuotrauka

Lengviau nei pernai

Kaip pasakojo Daumantas, tarptautinėje fizikos olimpiadoje 8 proc. dalyvių už geriausius rezultatus skiriami aukso, 25 proc. - aukso ir sidabro, 50 proc. - aukso, sidabro, bronzos medaliai. Šiemet aukso medalius laimėjo iš viso 41 olimpiados dalyvis. Daumantas buvo penkioliktas savo rezultatais. Už jį geriau pasirodė tik 14 žmonių.

"Pirmas teorinis klausimas buvo apie meteoritą, jo kritimą ir susidūrimą su žeme, kas tuo metu vyksta. Antras - apie plazmoninį garų generatorių, kurį apšviečia ir sidabro nanodalelės garina vandenį. Trečias - apie Grenlandijos ledyną, kaip jis juda ir kaip nuo jo priklauso vandens lygis pasaulyje, - pasakojo aukso medalio laimėtojas. - Per praktines užduotis lazeriniu matuokliu reikėjo išmatuoti šviesolaidžio lūžio rodiklį, taip pat vandens lūžio rodiklį, t.y. santykį, kiek kartų šviesa lėčiau sklinda toje terpėje negu vakuume. Kita užduotis buvo susijusi su saulės elementais. Reikėjo išmatuoti, kaip srovės stipris priklauso nuo šviesos šaltinio atstumo. Klausimų buvo daug ir visko tikrai daug kas nespėjo padaryti, tačiau man buvo gerokai lengviau nei pernai."

2012 metais Estijoje, Taline ir Tartu, vykusioje 43-iojoje tarptautinėje fizikos olimpiadoje D.Kavolis ir dar vienas Vilniaus licėjaus auklėtinis Žygimantas Stražnickas laimėjo sidabro medalius. Pagyrimo raštais įvertinti Tomas Čerškus iš Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos ir Mantas Abazorius iš Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos.

"Pernai užduotys buvo labai sunkios. Mažiau matematikos, klausimai trumpesni, tačiau sudėtingesni, todėl ir taškų buvo mažiau nei kitais metais, - lygino Daumantas. - Klausta apie metamą virš žemės kūną, kur gali pataikyti ir kokiu mažiausiu greičiu galima užmesti ant rutulio formos objekto, taip pat apie oro judėjimą aplink lėktuvo sparną ir superlaidžius cilindrus, kuriuose yra magnetinis srautas. Dar - apie Kelvino vandens lašintuvą, kai sujungti du cilindrai, šiek tiek įkrautas kondensatorius ir lašinant vandenį jis dar kraunasi, ir galiausiai - apie žvaigždės formavimąsi. Praktinės užduotys buvo skirtos išmatuoti, kaip magnetas veikia vandens paviršių, ir juodajai dėžei su netiesiniu elementu viduje. Beveik viskas parašyta, ką reikia daryti, tik turi padaryti su kuo mažesnėmis paklaidomis."

Per 44- osios tarptautinės fizikos olimpiados uždarymo ceremoniją. /Asmeninio archyvo nuotrauka

Daugiau idėjų

Tarptautinės fizikos olimpiados internetiniame puslapyje skelbiamas visų teorinių klausimų, ką reikia žinoti, sąrašas. Daumantas patikino, kad daugmaž viską ir žino, tačiau vis tiek geriausia yra spręsti kuo daugiau uždavinių, kad kiltų kuo daugiau idėjų. Jos padeda išspręsti uždavinius ir nereikia atsiminti sprendimo. Tada būna lengviau ir olimpiadoje.

Rengiantis praktinėms olimpiados užduotims pirmiausia reikia išmokti dirbti su prietaisais. Tokios patirties Daumantas įgijo per "Fizikos olimpo" praktikumus atlikdamas eksperimentus Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto laboratorijose. Itin gabių mokinių papildomo ugdymo mokyklą "Fizikos olimpas", padedantį pasirengti tarptautinėms olimpiadoms, Daumantas pradėjo lankyti nuo dešimtos klasės. Sesijos vyko keturis kartus per metus po savaitę, vasarą - dvi savaites. Dėstė daugiausia VU Fizikos fakulteto dėstytojai, jiems padėjo studentai. Daumantui buvo įdomios visos fizikos sritys, o labiausiai įsiminė prof. Edmundo Kuokščio skaitomos paskaitos apie mechaniką, doc. Stasio Tamošiūno - apie molekulinę fiziką ir doc. Egidijaus Anisimovo - apie elektrą.

Ir lengva, ir įdomu

Vilniaus licėjaus absolventas pasakojo, kad dar mokydamasis sostinės Žygimanto Augusto pagrindinėje mokykloje susidomėjo fizika. Patiko visi tikslieji mokslai, tačiau fizika sekėsi geriausiai. Lengvai įsivaizduodavo sprendimus ir buvo įdomu nuolat sužinoti ką nors nauja, nes šis mokslas aprašo, pasak jaunojo fiziko, visą pasaulį. Nuo septintos klasės Daumantas pradėjo dalyvauti ir olimpiadose: iš pradžių Vilniaus miesto, vėliau - ir nacionalinėse, tarptautinėse.

Jau prieš metus Daumantas apsisprendė studijuoti inžineriją Kembridžo universitete. Toks buvo vienintelis Vilniaus licėjaus absolvento pasirinkimas ir - sėkmingas. Prestižiniame Kembridžo universitete studijuoja per šešiasdešimt lietuvių. Vien šiemet iš Vilniaus licėjaus įstojo keli.

Daumantas pasirinko inžinerijos studijas, nes jam labai patinka konstruoti. Dar moksleivis lankė radijo bangomis valdomų laivų modeliavimo būrelį. Elektronikos inžineriją studijavo Daumanto tėtis Artūras Kavolis, dabar Policijos departamento Policijos informacijos valdybos viršininkas. Daumantas pirmus dvejus metus Kembridžo universitete studijuos bendrąją inžineriją. Trečiaisiais, paskutiniais, bakalauro studijų metais rinksis specialybę. Dar metus truks magistro studijos. Toliau Kembridžo universiteto studentas kol kas neplanuoja, tačiau norėtų dirbti Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos NASA agentūroje JAV ir savo gyvenimą susieti su kosmine inžinerija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"