TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kai svarbi ir mažytė Smeltalė

2013 11 20 6:00
G.Valiuškevičiaus teigimu, potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiuose bus numatytos teritorijos, kurios gali būti užtvindytos per mažos, vidutinės ir didelės tikimybės potvynius. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Jau suvokėme, kad klimato pokyčiai – ne tik filmuose per “Discovery”. Jie vyksta ne kažin kur toli nuo mūsų. Klimatas keičiasi ir Lietuvoje. Galbūt ne taip intensyviai, ne visada ir ne visur tie pokyčiai akivaizdūs, tačiau ir mūsų krašte atėjo laikas spręsti klimato kaitos keliamas problemas.

Jų bus ir jos intensyvės - tuo įsitikinęs Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas dr. Gintaras Valiuškevičius, dalyvavęs ne viename projekte, skirtame padėti visuomenei prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, susijusių su vis didėjančia potvynių grėsme. Nesvarbu, ar tai būtų mažos net Lietuvos mastu upės baseinas, ar visa Lietuva, vis dažniau kenčianti nuo potvynių ir jų specifika – lygumų upės – išsiskirianti iš daugelio Europos šalių.

Rūpėjo gyventojams

VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkai trejus metus buvo įsitraukę į projektą, skirtą spręsti dėl klimato pokyčių kilusias problemas Smeltalės upės baseine Klaipėdoje. Kaip pasakojo doc. G.Valiuškevičius, Smeltalė, nors ir nedidelė upė, labai aktyviai reaguoja į lietaus poplūdžius. Susidarė tokia situacija, kad daliai Klaipėdos gyventojų buvo nuolat apsemiami rūsiai, kiemai, kartais net priėjimas prie durų. Nelaidus gruntas, dažnos ir stiprios liūtys, o lietaus nuotekų kolektoriaus pralaida maža - nepritaikyta prie jau pasikeitusio klimato ir atitinkamai pasikeitusio debito, t. y. vandens tūrio, pratekančio upe per tam tikrą laiką. Kilo problemų ir eksploatuojant Smeltalės žiotyse įrengtą žvejų uostelį. Pakilus vandeniui žvejai negalėdavo įplaukti ir išplaukti – trukdė tiltas. Be to, dažnai kylant vandens lygiui uostelis buvo užnešamas upės ar jūros nešmenimis, o valymo darbai brangiai kainavo.

Klaipėdos gyventojai vis aktyviau ieškojo būdų, kaip spręsti problemas, net neatlikus jokių tyrimų, todėl mokslininkai labai apsidžiaugė, kad atsirado tarptautinių projektų programa BaltCICA, iš dalies finansuojama Europos Sąjungos (ES) lėšomis ir skirta Baltijos jūros pakrantės regionuose klimato kaitos sukeliamų problemų analizei. Doc. G.Valiuškevičiaus vertinimu, pavyko padaryti iš tikrųjų daug – nuo reikiamų tyrimų, pasitarus su visuomenės atstovais, iki galimybių studijos, įtrauktos į Klaipėdos architektų parengtą poilsio ir pramogų parko Smeltalės žemupyje projektą. Labiau taikomojo pobūdžio darbas davė taip pat gerų mokslinių rezultatų, o jį apibendrino šiemet tarptautiniame leidinyje “Climate change adaptation in the practice: from strategy development to implementation” ("Prisitaikymas prie klimato kaitos praktiniu požiūriu: nuo strategijos rengimo iki jos įgyvendinimo”) pasirodžiusi publikacija „Prisitaikymas prie klimato pokyčių Smeltalės upės baseine, Lietuvoje".

Smeltalės upė netoli žiočių, mažųjų laivų prieplauka. Nors ir nedidelė upė, labai aktyviai reaguoja į lietaus poplūdžius. /Deniso Nikitenkos nuotrauka

Grėsmingu mastu

Dabar labai dažnai intensyvios liūtys, kartais trunkančios net porą parų, gali sukelti rimtų potvynių net ir didelėse Lietuvos upėse. Tokie, pavyzdžiui, buvo 2005 ar 2007 metų vasaromis kilę poplūdžiai Merkio ar Jūros baseinuose, kai nebeatlaikė net kai kurie hidrotechnikos įrenginiai. Kaip aiškino hidrologas, anksčiau potvynius sukeldavo staigus sniego tirpsmas ir dažniausiai vandens lygio stichinė reikšmė būdavo pasiekiama per pavasario potvynius. Pastaruoju metu dėl klimato kaitos ir intensyvėjančių skystų kritulių tokių atvejų labiau padažnėjo vasarą, rudenį, o kartais ir žiemą.

VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkai dalyvavo atliekant preliminarų potvynių rizikos įvertinimą Lietuvos mastu. Pagal atliktus darbus jau baigiami sudaryti tikslūs potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiai. Tada bus pradėti rengti potvynių rizikos valdymo planai. Šiuos projektus etapais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo įgyvendina Aplinkos apsaugos agentūra. Bus stengiamasi kuo tiksliau potvynius prognozuoti, iš dalies – ir suvaldyti (nors tai labai sunku), svarbiausia, be jokios abejonės, - perspėti tų teritorijų gyventojus, kurie gali per potvynius nukentėti.

„Akivaizdu, kad potvynių grėsmė Lietuvoje vis didėja, - sakė doc. G.Valiuškevičius. - Kiekvieną pavasarį didžiausia problema, ar Šilutės-Rusnės kelias bus užlietas. Labai dažnos įvairių užtvankų pralaužos, nors anksčiau tokių atvejų pasitaikė labai retai. Dėl ledo sangrūdų užliejami dideli plotai smarkiai urbanizuotose teritorijose. Arba jos buvo apgyvendintos neatsižvelgiant į potvynių riziką, arba klimatas taip pakito, kad pradėta užlieti tuos plotus, kuriems anksčiau grėsmė nekilo. Juk ir ES direktyva atsirado ne šiaip sau. Bent kelerius metus iš eilės, taip pat ir šiemet, kilo grėsmingo masto potvyniai Čekijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Kas kelerius metus pasikartojantys potvyniai ir poplūdžiai, kai yra nunešami tiltai, kyla grėsmė didžiuliams miestams, be jokios abejonės, verčia imtis priemonių. Panašią padėtį matome ir Lietuvoje.“

Lygumų specifika

Jau atliekant preliminarų potvynių rizikos įvertinimą išskirti pagrindiniai Lietuvos upių ruožai, kuriuose pagal šiuo metu galiojančius kriterijus potvyniai gali pasiekti stichijų arba katastrofų reikšmes. Be abejo, potvynių dažnumu pirmiausia išsiskiria Nemuno deltos regionas. Pasak hidrologo, kuo arčiau deltos, tuo Nemunas teka plokštesne lyguma ir tuo mažesnio vandens lygio pokyčio pakanka, kad būtų užlieta didžiulė teritorija. Kartais vandens lygis pakyla vos keliasdešimt centimetrų ir iš karto užliejami keli šimtai hektarų. Kai kuriose vietose, tarkime, ties Šilutės-Rusnės keliu, yra nustatyta tokių atvejų, kad stichinis vandens lygis pagal dabar galiojančius kriterijus yra pasiekiamas net keletą kartų per sezoną. Anksčiau taip būdavo kas kelerius ar net keliolika metų.

Doc. G.Valiuškevičius pabrėžė visų Lietuvos upių potvynių specifiką. Skirtingai nuo daugelio kitų Europos šalių, turime lygumų upes, kurioms būdingos dažnos ledo sangrūdos. Būtent jos pastaraisiais metais yra daugelio stichinius kriterijus viršijančių potvynių priežastis, tačiau itin sunkiai prognozuojamos ir modeliuojamos. Šių potvynių keliamam pavojui įvertinti sudaromi žemėlapiai parodys galimą užliejimą dėl ledo sangrūdų pakilus vandens lygiui.

Potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiuose tiksliausiais prieinamais metodais bus nustatytos teritorijos, kurios gali būti užtvindytos per mažos, vidutinės ir didelės tikimybės potvynius, galinčius sukelti didžiausių neigiamų padarinių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ar ekonominei veiklai. Tokie žemėlapiai, suderinti su visuomene, bus pagrindinis informacijos šaltinis rengiant potvynių rizikos valdymo planus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"