TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kai vandenis užtvindė plastiko šiukšlės

2015 02 16 6:00
Manilos įlanka, Filipinai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Maždaug 8 mln. tonų plastiko atliekų kasmet atsiduria pasauliniame vandenyne. Per ateinantį dešimtmetį šiukšlių gali smarkiai pagausėti, nebent valstybės imsis ryžtingų priemonių, skirtų mažinti taršą, rašo "The New York Times".

Naujausio tyrimo rezultatai, ketvirtadienį paskelbti žurnale "Science", yra ambicingiausios iki šiol pastangos įvertinti, kiek plastiko šiukšlių patenka į vandenyną.

Jenna Jambeck, Džordžijos universiteto aplinkos inžinerijos asocijuotoji profesorė ir pagrindinė straipsnio autorė, sakė, kad plastiko kiekis, kasmet patenkantis į vandenyną, matuojamas nuo 2010 metų, gali būti nuo 4,8 mln. iki 12,7 milijono tonų. Vidutiniškai - 8 mln. tonų per metus. Tai atitiktų "penkis plastikinius maisto prekių maišelius, pripildytus plastiko, kiekvienoje pasaulinio vandenyno pakrantės pėdoje" - tokia vizualizacija, pasak tyrėjos, "tiesiog sprogdina protą."

Prognozuojama, kad iki 2025 metų plastiko atliekų pasauliniame vandenyne kiekis prilygs maždaug 10 tokių maišelių kiekvienoje pakrantės pėdoje.

Jungtinių Amerikos Valstijų ir Australijos mokslininkai atliko sudėtingus skaičiavimus. Juos pradėjo nuo kiekvieno asmens per metus išmetamų atliekų 192 pakrantės valstybėse, įvertino, kokia jų dalis gali būti plastikas ir kiek būtent tokių šiukšlių gali patekti į vandenyną, atsižvelgiant į kiekvienos šalies atliekų tvarkymo praktiką. Mokslininkų prognozuojamas atliekų kiekis ateityje grindžiamas gyventojų augimo skaičiais.

"Tai reikšmingas tyrimas", - sakė Nancy Wallace, Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) vandenyno šiukšlių programos vadovė, susipažinusi su straipsniu, kol jis dar nebuvo paskelbtas. N. Wallace džiaugėsi moderniomis galimybėmis efektyviau panaudoti turimus duomenis įvertinant plastiko, patenkančio į vandenyno aplinką, kiekį tiek viso pasaulio, tiek atskiros šalies mastu.

"Žinoma, tie skaičiai nėra absoliutūs, bet jie suteikia mums supratimą apie taršos dydį ir kur gali tekti sutelkti pastangas, kad paveiktume šią problemą", - sakė ji.

Per tyrimą taip pat įvardyta, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip pakrantės populiacijos dydis ir nacionalinė plastiko gamyba, 20 didžiausių plastiko teršėjų pasaulyje nuo Kinijos iki Jungtinių Amerikos Valstijų. Sąrašo viršuje yra Kinija, kasmet išmetanti 3,5 mln. tonų vandenyno šiukšlių. JAV išmeta 110 tūkst. tonų jų ir yra paskutinė sąraše.

Viduržemio jūros pakrantė ties Sidonu, Libanas. / AFP/Scanpix nuotrauka

Prof. J. Jambeck atkreipė dėmesį, kad kiekvienam amerikiečiui tenka 2,6 kg kasdienių atliekų, o kinui - 1,10 kg, tačiau JAV atsidūrė sąrašo pabaigoje, nes atliekos efektyviau tvarkomos.

Plastmasės atliekų pasauliniame vandenyne jau buvo pastebėta XX amžiaus aštuntą dešimtmetį. Per praėjusius dešimtmečius gausiau plaukiojančių šiukšlių aptikta ten, kur suteka vandenyno srovės. Šiukšlių galima matyti net tolimiausiose pakrantėse ir Arkties vandenyno lede.

Problema ne tik estetinė: veikiamos sūraus vandens ir saulės, draskomos bangų, šiukšlių skiautelės suyra į mažus gabaliukus, turinčius tokių toksinių medžiagų kaip polichlorintieji bifenilai (PCB) ar kiti teršalai.

Jūrinio maisto grandinės moksliniai tyrimai rodo, kad žuvys ir kiti organizmai praryja tokias kąsnio dydžio daleles; kartu su jomis gauna ir toksinių medžiagų. Tomis žuvimis minta kitos žuvys, jas valgo ir žmonės.

Plastiko atliekas pašalinti iš vandenyno būtų beveik neįmanoma; tik dalis jų plūduriuoja, o dauguma dingsta. Tikriausiai kas neišmetama į krantą, nusėda dugne.

Bet kuri surinkimo sistema, pakankamai gerai užgriebianti mažesnes daleles, kartu užgriebs ir nemažai jūrinės gyvybės. Taigi geriausias variantas, kai nurodė prof. J. Jambeck ir kiti tyrėjai, gerinti atliekų tvarkymą krante.

Mokslininkė pripažino, kad nėra lengva raginti besivystančias šalis leisti pinigus atliekoms tvarkyti. Pirmiausia reikia patenkinti ypatingos svarbos, pavyzdžiui, švaraus geriamojo vandens, infrastruktūros poreikius. Taip lengvai atliekamos nustumiamos į šoną.

Parengė Milda Kniežaitė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"