TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kai žemėlapiai arčiau kiekvieno

2013 05 28 7:59
Apie naujųjų geografinės informacijos technologijų teikiamas galimybes pasakojo "GIS-Centro" direktorius E.Rožanskas ir Erdvinės informacijos infrastruktūros skyriaus vedėja, VU profesorė G.Beconytė. Romo Jurgaičio nuotraukos

Vis labiau populiarėja skaitmeniniai žemėlapiai, galintys pateikti naujausią ir vis detalesnę informaciją tiek keliautojams ir bekelės mėgėjams, tiek žemdirbiams ar tyrėjams. Lietuvoje vis daugiau geriausios kokybės ir nemokamų kartografinių paslaugų garantuoja laiku įdiegtos geografinės informacijos technologijos.

Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro "GIS-Centras" patirtis plėtojant geografinės informacijos technologijas bei šiuolaikiškos geografinių duomenų platformos Geoportal.lt sėkmės istorija buvo įvertinta ir pasauliniu mastu šiemet gegužę Roterdame, Nyderlanduose, vykusiame tarptautiniame renginyje "Geospatial World Forum".

Lietuva metrų tikslumu

Kaip pasakojo VĮ "GIS-Centras" direktorius Evaldas Rožanskas, prasidėjus asmeninių kompiuterių erai atsirado ir pirmieji skaitmeniniai žemėlapiai. Geografinės informacijos sistemas pradėta masiškai naudoti praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje. Lietuvoje 1992 metais įsteigtas "GIS-Centras" sukūrė pirmąją geoinformacinę duomenų bazę 1:200 000 masteliu (1 cm - 2 km). Po kelerių metų buvo sukurta ir pirmoji Lietuvoje kosminio vaizdo žemėlapių duomenų bazė.

Per pastaruosius du dešimtmečius geografinės informacijos technologijos smarkiai ištobulėjo ir dalis sukauptų duomenų jau nebėra aktualūs. Pavyzdžiui, anksčiau reljefo duomenų nebuvo galima paprastai gauti nuotoliniu būdu, reikėjo matuoti, todėl žemėlapiams sudaryti naudoti seni, dar praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio aukščio duomenys. Dabar juos pakeitė naujesni, išsamesni, ir kaskart, kai atnaujinami žemėlapiai, jų informacija yra vis detalesnė.

"GIS-Centre" tvarkomi visos Lietuvos teritorijos pagrindiniai geografiniai duomenys, vadinamasis georeferencinis pagrindas, reikalingas visiems kitiems žemėlapiams ir geografinių duomenų bazėms sudaryti. Šio oficialaus valstybės duomenų rinkinio mastelis 1:10 000 (1 cm - 100 m). Naudojami dar du pagrindiniai masteliai - 1:50 000 (1 cm - 500 m) ir 1:250 000 (1 cm - 2,5 km). Kaupti duomenis keliais masteliais, juos greitai vaizduoti žemėlapiais ir leidžia naujosios technologijos.

Pagrindiniai georeferencinių duomenų šaltiniai yra aeronuotraukos, o tiksliau - jų pagrindu sudaryti ortofotografiniai žemėlapiai (vaizdai, gaunami fotografuojant teritoriją iš trijų - penkių kilometrų aukščio), taip pat antžeminiai matavimai ir informacija, pateikiama pačių gyventojų ar ateinanti iš kitų sričių duomenų rengėjų. Tarkime, nutiesiamas naujas kelias ar pastatomas namas, ir atitinkamo detalumo žemėlapyje tai reikia parodyti. Arba upė per pavasario potvynį pakeitė vagą, išsiplėtė kapinių teritorija, pakito miestų ar administracinės ribos - visus stabilių vietovės objektų pokyčius būtina kartografuoti. Procesas, pasak E.Rožansko, iš tiesų nenutrūkstamas. Žemėlapis niekada nėra pabaigtas. Jis nuolat, kasdien atnaujinamas, kad teiktų kuo tikslesnę ir naujesnę informaciją apie Lietuvą.

Geoportal.lt administratorius A.Balčiūnas jau spėjo įsitikinti, kad šio portalo naudotojų nuolat gausėja ir prie to labai prisideda grįžtamasis ryšys.

Naršyklė patogi naudoti

"Mūsų kuriamoje ir plėtojamoje sistemoje Geoportal.lt naudingiausia dalis yra žemėlapių naršyklė, - pasakojo "GIS-Centro" Erdvinės informacijos infrastruktūros skyriaus vedėja, Vilniaus universiteto (VU) profesorė Giedrė Beconytė. - Labai ilgai dirbome, kad ji taptų patogi naudoti, kad oficialūs žemėlapiai būtų išvaizdūs ir geros kokybės. Nėra lengva sudaryti gerą elektroninį žemėlapį, kuris tiktų kaip kartografinis pagrindas kitiems žemėlapiams kurti. Geoportal.lt naudotojas, atvėręs Lietuvos žemėlapį, ant jo gali uždėti pasirinktą sistemoje pasiekiamą duomenų rinkinį, pavyzdžiui, laisvos valstybinės žemės plotus, žemės dangą, mokyklas, darželius, gyventojų statistiką, nusikalstamumo informaciją. Geoportal.lt tikslas - surinkti oficialius ir kuo daugiau kitų naudingų geografinių duomenų, kaupiamų įvairių organizacijų, kad jie būtų lengvai pasiekiami vienoje vietoje."

Geoportal.lt žemėlapius galima ne tik peržiūrėti, padidinti, sumažinti, pastumti ar patraukti, bet ir sudėjus vieną ant kito daug sluoksnių atlikti tam tikrą analizę. Tarkim, palyginti nusikalstamumo ir nedarbo duomenis, aptikti jų tarpusavio sąsajų.

Kaip ant delno

Kita vertus, portale galima patikslinti ir informaciją. Dabar daug kam aktualu apleista žemė, už kurią numatoma skirti baudas. Nuotoliniais metodais nustatant apleistos žemės plotus, galima suklysti. Žmogus, radęs duomenų bazėje, kad jo sklypas neteisingai nurodytas, gali tą plotelį pažymėti kaip klaidą. Užteks paspausti mygtuką - ir informacija nukeliaus ten, kur reikia. Taip pat ir tuo atveju, kai žmogus detaliajame topografiniame žemėlapyje mato, tarkim, pažymėtą kelią ten, kur jo nėra. Jis gali tiesiog žemėlapyje nupiešti, kaip turi būti, ir išsiųsti pranešimą. Kiekvienu atveju pranešimas keliauja tam duomenų tvarkytojui, kuris atsakingas už klaidą - ar tai būtų kartografai, miškininkai, kelininkai, ar žemės informacinė sistema.

"Visos klaidos, kai duomenys taip lengvai ir greitai gali būti peržiūrimi, - iš karto kaip ant delno. Žinoma, tai gali erzinti, tačiau iš tikrųjų labai gerai, kad žmonės aktyvūs, netyli, nes yra galimybė ištaisyti klaidas, - kalbėjo prof. G.Beconytė.- Taip pat džiaugiamės, kai žmonės prašo ko nors daugiau, nei siūlome. Ne vieną naują sprendimą esame jau padarę, nes siūlė naudotojai."

Geoportal.lt administratorius Andrius Balčiūnas prisiminė atvejį, kai geodezininkas pageidavo, kad sistema automatiškai nubraižytų žemės sklypus, pateikus koordinačių sąrašą. Taip patobulinta sistema dabar yra populiari ir tarp kitų geodezininkų. Toks grįžtamasis ryšys, pasak VU doktoranto, labai prisideda prie naudotojų gausėjimo. Vien pernai jų skaičius padvigubėjo.

Debesų žemėlapių link

Ketverius metus gyvuojantis portalas sulaukia ne tik daug naudotojų. Jis kartu yra kaip platforma kitoms informacinėms sistemoms kurtis. Leidžia plėtoti savo paslaugas, pasinaudojant tuo, kas geriausia bei naujausia sukuriama Geoportal.lt, ir daug sutaupyti.

"Tikrai neatsiliekame nuo pasaulio. Dabar funkcionalumu galime lygiuotis turbūt su Jungtine Karalyste, kuri tokį portalą turi jau apie 20 metų, - džiaugėsi "GIS-Centro" Erdvinės informacijos infrastruktūros skyriaus vedėja G.Beconytė. - Mūsų geoportalo idėja kilo dar 2003 metais ir jau svarstėme apie techninius sprendimus, kai 2007 metais įsigaliojo Europos Bendrijos erdvinės informacijos direktyva INSPIRE, reikalaujanti, kad geografiniai duomenys turi būti kuo plačiau pasiekiami. Įsigaliojus direktyvai, daugelis Europos Sąjungos šalių buvo tiesiog priverstos kurti tokius portalus."

"GIS-Centro" vadovas E.Rožanskas patikslino, kad Geoportal.lt vis dėlto pasiekiama mažiau duomenų, nei savo naudotojams teikia Jungtinė Karalystė, galėjusi daug investuoti, kad būtų galima pasirinkti daugiau įvairių mastelių. Ten, pavyzdžiui, sukaupta labai detalių duomenų apie visą valstybę, o Lietuvoje kol kas labai mažai savivaldybių informacijos įmanoma pateikti pakankamai stambiu masteliu. Tačiau funkcionalumo požiūriu padaryta labai daug: nuo siūlomų įvairių sričių geoinformacinių sistemų sprendimų ar geodezinės ir kartografinės medžiagos fondo iki jau įgyvendintų žemėtvarkos, darbo biržos maršrutų, laisvos valstybinės žemės, judriojo ryšių tinklo tikėtinos aprėpties projektų, interaktyvaus ekologinio žemės ūkio žemėlapio ar šiemet sausį integruoto Lietuvos žemėlapio reprezentacinėje Lithuania.travel svetainėje. Tokių sudėtingų geografinės informacijos portalų net pasaulio mastu yra nedaug. Kitąmet Geoportal.lt žengs ir vadinamųjų debesų žemėlapių link - pradės teikti ir tokią paslaugą savo naudotojams.

"GIS-Centro" produktų inžinierės Evelinos Indilaitės aprašyta Geoportal.lt sėkmės istorija sudomino pasaulinio konkurso "Geospatial World Forum" organizatorius. Geoinformatikos specialistė buvo pakviesta skaityti pranešimą ir pristatyti lietuviškų idėjų plėtojant geografinės informacijos technologijas šiemet gegužės mėnesį Roterdame vykusiame renginyje.

Daugiau viešumo

Naujosios geografinės informacijos technologijos suteikia daug galimybių, tačiau kyla, pasak prof. G.Beconytės, ir įtampos dėl viešinamos informacijos. Juk internete iš karto matyti, jei kas nors neskaidru ar duomenys nedera tarpusavyje. Bet kuriuo atveju dėl tokio viešumo laimi visuomenė. Kita vertus, pavyzdžiui, archeologai abejoja, ar reikėtų rodyti visas oficialiam paveldui nepriskirtas archeologines vietas. Toks žemėlapis būtų tarsi puiki nuoroda vadinamiesiems juodiesiems archeologams. Kartais sunku nuspręsti, kokiu detalumu dar leistina skelbti duomenis. Pavyzdžiui, tyrinėtojai norėtų žinoti, kiek kiekvienu adresu gyvena žmonių, kokio jie amžiaus, lyties, kiek gauna pajamų, ir tokius duomenis būtų nesunku kartografuoti, ypač - gana retai gyvenamose kaimo vietovėse. Tačiau ar būtų etiška labai detalią, nors ir nuasmenintą, informaciją rodyti, E.Rožanskas abejoja.

Tokioms problemoms spręsti įvairiose šalyse kuriamos metodikos, ir nebūtinai, tarkim, Nyderlandų patirtis tiks Lietuvai. Pavyzdžiui, kartografinių kūrinių autorystės problema kartais labai sunkiai išsprendžiama, kai keli dalyviai sukuria produktą. "GIS-Centrui" tokia problema nėra labai aktuali, nes valstybės įmonė daugelį duomenų dabar teikia neatlygintinai. Naudotojams nebėra tikslo jų vogti - bet kada gali lengvai gauti ir teisėtai naudoti.

Nauja ir perspektyvi idėja - įtraukti į bendradarbiavimą visą Lietuvą renkant ir tikslinant kurios nors srities informaciją. Prof. G.Beconytės įsitikinimu, turime didžiulį potencialą labai greitai surinkti gausybę duomenų. Pavyzdžiui, plintant kokiai nors ligai ar kenkėjams. Arba ne toks dinamiškas pavyzdys - "GIS-Centro" ir VU kartu vykdomas nekomercinis duomenų apie alternatyvaus turizmo objektus rinkimo projektas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"