TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kaip dangus veikia širdį

2015 07 29 6:00
Dr. Vidmantas Vaičiulis tyrinėjo meteorologinių ir heliogeofizikinių veiksnių sąsajas su ūminiu miokardo infarktu ir mirtingumu nuo išeminės širdies ligos. Aliaus Koroliovo nuotrauka

Suintensyvėjus Saulės žybsniams ar Saulės sukeltam Žemės magnetiniam aktyvumui, smarkiai padaugėja ūminio miokardo infarkto atvejų. Staigūs meteorologiniai pokyčiai, kai, pavyzdžiui, temperatūra dviejų dienų laikotarpiu pakinta penkiais ir daugiau laipsnių, taip pat gali turėti didelės įtakos sveikatai.

Kaip reaguoja žmogaus organizmas į meteorologinius ir heliogeofizikinius veiksnius, analizavo dr. Vidmantas Vaičiulis. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) absolventas šiemet birželį apgynė daktaro disertaciją aktualia ir Lietuvoje mažai tyrinėta tema “Sergamumo ir mirtingumo nuo išeminės širdies ligos ryšys su meteorologiniais ir heliogeofizikiniais veiksniais”. Mokslinis vadovas - prof. dr. Ričardas Radišauskas.

Ieškant sąsajų

"Mokslinėje literatūroje širdies ir kraujagyslių ligos dažniausiai nagrinėjamos bendrai, tačiau mes išskyrėme ūminį miokardo infarktą ir mirtis nuo išeminės širdies ligos, nes šie atvejai nepakankamai ištirti net tarptautiniu mastu, - sakė dr. V. Vaičiulis. - Tačiau būtent miokardo infarktas ir išeminė širdies liga dabar yra bene didžiausia žmonijos problema."

Per ketverių metų tyrimą naudotasi Išeminės širdies ligos registro Kauno mieste duomenų baze, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos surinktais Kauno miesto meteorologiniais duomenimis ir NOAA (Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos JAV) tarptautinės duomenų bazės informacija apie heliogeofizikinius veiksnius. Buvo išnagrinėti visi 2000–2010 metais įregistruoti ūminio miokardo infarkto ir mirties nuo išeminės širdies ligos atvejai. Ieškota sąsajų su to laikotarpio meteorologiniais ir heliogeofizikiniais reiškiniais. Pavyzdžiui, kaip žmonių sveikatą veikė oro temperatūra, atmosferos slėgis, santykinė oro drėgmė, kritulių kiekis ar saulės spindėjimo trukmė. Taip pat geomagnetinis aktyvumas, Saulės žybsniai ir protonų srautai.

Dėl staigių pokyčių

"Žmonių sveikatai gana pavojingi staigūs meteorologiniai pokyčiai, - pabrėžė tyrėjas. - Tarkim, oro temperatūrai staiga pakitus - pakilus ar nukritus penkiais ir daugiau laipsnių dviejų parų laikotarpiu - didėja moterų ir vyrų sergamumas ūminiu miokardo infarktu ir mirtingumas nuo išeminės širdies ligos."

Nustatyta, kad didžiausią riziką patiria 65 metų ir vyresnės moterys. Įsidėmėtina, kad per karščio bangas ūminio miokardo infarkto ir mirties nuo išeminės širdies ligos atvejų buvo mažiau nei per šalčio bangas. Tačiau stebėtis, pasak dr. V. Vaičiulio, nereikėtų. Nors įprasta manyti, kad per didelius karščius įvyksta daugiau miokardo infarktų nei per šalčius, tai nėra tiesa. Per karščio bangas dažniau pasitaiko, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimų, kraujospūdžio pokyčių, padidėja širdies susitraukimo dažnis.

Esant staigiems santykinės drėgmės pokyčiams, didesnė grėsmė iškyla tiek vyresnio amžiaus moterims, tiek vyrams. Taip pat nustatyta, kad staiga padidėjus minimaliai santykinei oro drėgmei, 25-54 metų vyrų grupėje ūminio miokardo infarkto ir mirties nuo išeminės širdies ligos atvejų padaugėjo 1,6 karto.

Atmosferos slėgiui staiga mažėjant, sergamumas ūminiu miokardo infarktu ir mirtingumas nuo išeminės širdies ligos 55-64 metų vyrų grupėje net sumažėjo apie 25 procentus. Didėjant atmosferos slėgiui, 1,4 karto padidėjo rizika 65 metų ir vyresnėms moterims.

"Jei meteorologinių rodiklių pokyčiai nėra tokie staigūs, jie neturi didelės įtakos sveikatai. Be to, sveikus žmones labai retai veikia meteorologiniai pokyčiai. Didesnės rizikos grupei priklauso asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, vyresnio amžiaus žmonės, - aiškino tyrėjas. - Kuo vyresnis žmogus, tuo labiau tikėtina, kad turi kokių nors senatvinių sveikatos problemų. Galbūt sutrikęs kraujo spaudimas, serga lėtinėmis ligomis, cukriniu diabetu, jau patyręs vieną ar kelis miokardo infarktus. Visi šie veiksniai keičiantis orui gali pastūmėti iki miokardo infarkto ar net mirties nuo išeminės širdies ligos."

Uždelstas ar išankstinis poveikis

Iš heliogeofizikinių veiksnių per tyrimą analizuotas geomagnetinis aktyvumas, Saulės žybsniai ir Žemę pasiekiantys intensyviausi Saulės protonų srautai.

Geomagnetinis aktyvumas paprastai skirstomas į keturis intensyvumo lygius. Per tyrimą nustatyta, kad esant didžiausio intensyvumo geomagnetiniam aktyvumui, ūminio miokardo infarkto atvejų padaugėjo vidutiniškai apie 40 proc., palyginti su tomis dienomis, kai geomagnetinis aktyvumas buvo silpnas.Tai ypač aktualu, kaip pabrėžė dr. V. Vaičiulis, jaunesnio amžiaus vyrams, priklausantiems 25-54 metų grupei. Tačiau statistiškai reikšmingai daugiau mirties nuo išeminės širdies ligos atvejų toje grupėje esant didžiausiam geomagnetiniam aktyvumui nebuvo nustatyta.

"Įdomu, kad geomagnetinio aktyvumo poveikis yra uždelstas. Tarkim, jei šiandien yra intensyviausias geomagnetinis aktyvumas, tai dar nereiškia, kad šiandien bus ir ligų pikas. Jis gali būti ir po kelių dienų", - sakė tyrėjas.

Pavyzdžiui, per tyrimą nustatyta nemaža rizika 25-54 metų vyrams susirgti ūminiu miokardo infarktu antrą - ketvirtą dieną po intensyviausio geomagnetinio aktyvumo. Antrą dieną užfiksuota statistiškai reikšmingai daugiau mirčių (1,4 karto) nuo išeminės širdies ligos 65 metų ir vyresnių vyrų bei moterų grupėse.

Saulės žybsniai skirstomi į tris intensyvumo lygius. Esant vidutiniam ir didesniam intensyvumui, sergamumas ir mirtingumas nuo išeminės širdies ligos jau pirmą dieną buvo didesnis 18 proc. 55-64 metų moterų grupėje. Antrą dieną rizika apie 10 proc. padidėjo tokio pat amžiaus vyrų grupėje.

Pažymėtina, kad dar dieną prieš padidėjant protonų srauto intensyvumui, net 27 proc. padaugėjo ūminio miokardo infarkto atvejų ir dvi dienos prieš - mirčių nuo išeminės širdies ligos atvejų 25-54 metų vyrų grupėje.

Aiškinantis priežastis

"Kodėl taip yra, kol kas sunku pasakyti. Nustatėme sąsajas, bet dar reikėtų gerai patyrinėti, kas jas lemia. Pavyzdžiui, kodėl moterys jautresnės nei vyrai arba kodėl kai kurie heliogeofizikiniai veiksniai turi didesnės įtakos jaunesnių vyrų nei vyresnių žmonių sveikatai. Prielaidų, žinoma, yra, bet jos dar nėra pakankamai ištirtos. Meteorologinius veiksnius galbūt lengviau analizuoti", - kalbėjo dr. V. Vaičiulis.

Pavyzdžiui, kodėl žiemą būna daugiau ūminio miokardo infarkto atvejų nei vasarą, per karščius? Pasak tyrėjo, žiemą didesnė įvairių infekcijų rizika, jos gali baigtis įvairiomis komplikacijomis, tarp jų - ir miokardo infarktu. Be to, žiemą kraujyje (ypač vyresnio amžiaus žmonėms) padaugėja kraujo baltymo fibrinogeno, kurio perteklius padidina riziką susidaryti trombams. Taip pat daugiau suvartojama deguonies, dėl to padidėja sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas. Per šalčius susitraukia periferinės kraujagyslės, esančios organizmo paviršiuje, todėl padažnėja širdies susitraukimų dažnis (pulsas). Tai gali provokuoti miokardo metabolizmo sutrikimus ir skatinti širdies ligų progresavimą. Jei širdis silpnesnė - išprovokuoti miokardo infarktą. Kita priežastis, kodėl šaltuoju metų laiku padaugėja širdies ir kraujagyslių ligų, yra susijusi su nepakankama vitamino D apykaita žmogaus organizme, kadangi natūraliai daugiausia vitamino D susintetinama per odą veikiant saulės ultravioletinei spinduliuotei.

Per tyrimus gauti duomenys jau dabar leidžia mokslininkams daryti kai kurias išvadas ir duoti naudingų praktinių patarimų. Viešojoje erdvėje skelbiama informacija ne tik apie meteorologinius, bet ir heliogeofizikinius reiškinius. Pavyzdžiui, kai suaktyvėja Saulė, pagrindinis patarimas būtų šiek tiek apriboti intensyvų gyvenimo būdą, pristabdyti kiek įmanoma fizinę veiklą. Žmonės, žinantys, kad serga širdies ir kraujagyslių ligomis, turėtų nepamiršti išgerti vaistų, skystinančių kraują, gerinančių jo cirkuliaciją, kad neatsirastų didesnės rizikos susidaryti trombams. Per karščius reikėtų gerai vėdinti patalpas, lauke vengti tiesioginių saulės spindulių, laikytis pavėsio, nešioti šviesius ir natūralaus audinio drabužius, kad išgaruotų prakaitas ir organizmas neperkaistų. Per šalčius taip pat svarbi tinkama apranga ir avalynė. Jei žmogus nepatiria kokių nors didelių aplinkos svyravimo kontrastų, rizika, aišku, mažesnė.

"Tačiau bet kuriuo atveju reikėtų būti atsargesniems. Ypač tiems, kurie dirba lauko sąlygomis, - pabrėžė dr. V. Vaičiulis. - Bent apriboti fizinį krūvį. Ir per karščius, ir per šalčius, ir kai heliogeofizikinių reiškinių intensyvumas yra padidėjęs. Darbdaviai taip pat turėtų pasirūpinti, nes tai įstatymais reglamentuota, kad lauko sąlygomis dirbantys žmonės galėtų keisti darbo režimą. Pavyzdžiui, per karščius dirbti anksčiau iš ryto ir vėliau vakare, o kai saulė pati aktyviausia - daryti ilgesnę pertrauką. Per šalčius, tarkim, statybose dirbantiems žmonėms turėtų būti pastatyti vagonėliai, kur bet kada galėtų sušilti, išgerti karštos arbatos."

Per tolesnius tyrimus šioje palyginti naujoje srityje tikimasi gauti tikslesnių išvadų, kad būtų galima prognozuoti ligas ir jų galbūt išvengti. Jei meteorologiniai ir heliogeofizikiniai veiksniai dėsningai lemia žmogaus sveikatą, medicinos įstaigos galėtų ruoštis galimiems ligų atvejų pikams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"