TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kaip drambliai Kalėdų laukė

2012 12 01 0:00
ekodiana.lt nuotr.

Ar kada susimąstėte, kuo gali būti susiję drambliai ir Kalėdos? Žinoma, egzotinėse šalyse, kur auga šie gyvūnai, taip pat švenčiamos Kalėdos. Gal todėl? Ne. Šį kartą mūsų dėmesį patraukė į Lietuvą iš Indijos atvykstantis dramblių šou, kuriame žiūrovai galės išvysti, kaip drambliai Kalėdų „laukė“. Tiesa, čia žadama stebinti žiūrovus ne tik dramblių, bet ir kitų gyvūnų, kurie praktiškai nepasiduoda jokiai dresūrai, pasirodymais.

Jau turbūt vieša paslaptis, kaip žiauriai yra dresuojami gyvūnai cirkuose. Labiausiai liūdina, kad tokių pasirodymų metu salės būna pilnos mažų plojančių rankyčių, kurias atveda jau sąmoningi tėveliai. Neseniai paklausiau vienos moters, kodėl ji veda savo sūnų į cirką ir gavau atsakymą – „nes linksma“. Pamėginkite namuose surišti savo šuniuką, taikyti jam elektrošoką, tegu jis verkia, cypia, bet juk po kelių mėnesių bus labai „linksma“.

Azijos tautų kultūroje drambliai laikomi išminties simboliu, jie garsėja protingumu ir gera atmintimi. „Dramblių tyrimas atskleidė, kad drambliai yra ne tik protingi gyvūnai, bet ir sugeba bendradarbiauti bei suvokia komandinio darbo naudą“, – rašoma žurnale „ABC Science“.

Ar dėl savo protingumo ir žinojimo, kaip dirbti komandoje, jie gali būti dresuojami žiauriais metodais, transportuojami narvuose tūkstančius kilometrų ir būti surakinti grandinėmis?

Užsienio spauda apie kalėdinį cirką

Kroatijos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos tinklalapyje pasakojama, kad į Lietuvą atvykstantis Gartnerio cirkas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais nėra laukiamas Austrijoje ir Vokietijoje. Nuo 2005 metų Austrijoje yra apskritai uždrausti pasirodymai su laukinais gyvūnais. „Ponas Gartneris Europoje žinomas kaip žiauriausias ir negailestingiausias dramblių treneris visoje Europoje“, – rašoma tinklalapyje. Keletas šalių, kuriuose galioja laukinių gyvūnų draudimai: Austrija (visi laukiniai gyvūnai), Suomija (dauguma laukinių gyvūnų rūšių), Portugalija (dauguma laukinių gyvūnų), Švedija (dauguma laukinių gyvūnų), Paragvajus (visi laukiniai gyvūnai), Peru (visi laukiniai gyvūnai), Singapūras (visi laukiniai gyvūnai) ir t.t.

Straipsnyje „Kas yra Gartneris?“ (angl. Who is Gartner?) pasakojama kaip 2002 m. Anton Gartner įsivėlė į skandalą Kroatijoje, kuomet nusipirko du dramblius Lanka ir Sony, nors veterinarijos inspekcija uždraudė jam tai daryti. Vėliau A. Gartner, negavęs leidimo išvežti dramblių iš šalies, laikė juos kelias dienas prirakintus grandinėmis sunkvežimyje. Čia drambliai negalėjo nei atsisėsti, nei atsigulti, negavo vandens ir maisto. Drambliai iš šio cirko yra gimę laisvėje, jauno amžiaus atskirti nuo savo šeimų, greičiausiai jų tėvai buvo nužudyti, nes tuo laiku taip cirkai gaudavo gyvūnus cirkams.

Iniciatyvinės grupės „Gerbk gyvūnų teises“ aktyvistė Aušrinė Skirmantė teigė, kad į Lietuvą šis cirkas atvyksta pirmą kartą. Joy Gartner yra žymios Gartner cirkų dinastijos atstovas. „Teko skaityti istorijų apie kitų Gartnerių žiaurų elgesį su savo cirko gyvūnais. Pavyzdžiui, Anton Gartner yra pasakęs: „Turėtumėt išlupti dramblio dešinę akį – taip geriau jį mušti iš šios pusės“. Mergina pasakojo, kad Gartner cirkas Kroatijoje buvo įsivėlęs į skandalą, kuomet baisiomis sąlygomis mažuose narvuose betoninėmis grindimis buvo laikoma išskirta dramblių pora. Patikrinimų metu čia neretai randama nelegaliai laikomų retų gyvūnų, vyksta išpuoliai prieš taikius gyvūnų teisių aktyvistus. Taip pat vienas iš Gartnerių buvo nužudytas dramblio.

Dar šiais metais Gartnerio cirkas vėl papuolė žiniasklaidos akiratin, kuomet Ispanijoje iš cirko teritorijos pabėgo drambliukas ir smarkiai sužeidė vieną darbuotoją. Mažajam bėgliui buvo suleisti raminamieji, gyvūnas užkrito ant cirko darbuotojo. Šiam lūžo šonkauliai ir buvo pradurti plaučiai.

Daugybė organizacijų, mokslininkų, laukinės gamtos specialistų pasisako prieš laukinių gyvūnų laikymą cirkuose. O ypač prieš dramblių, kadangi jokiame cirke ar zoologijos sode neįmanoma sukurti sąlygų, kuriuose šie gyvūnai galėtų gyventi nors truputį panašų gyvenimą į natūralų. 

Dresavimas – ne glostymas

„Galime įsivaizduoti, jog meška nevažiuos dviračiu, o drambliai savo noru nesisuks ratu stovėdami ant dviejų kojų. Dresūra cirkuose yra grįsta smurtu. Gyvūnai yra nuolat bauginami – tik taip užtikrinama, kad išėjus į arenos šviesas cirko numeris bus atliktas nepriekaištingai. Kalbant apie dramblius – populiariausias dresūros įrankis yra ankus (ang. bulhook, metalinė lazda su riestu antgaliu). Juo drambliai mušami. Taip pat drambliams bei kitiems gyvūnams naudojamos elektrinės lazdos, botagai, iešmai, virvės, grandinės“, – dalinosi mintimis A. Skirmantė.

Prieš pasirodymą gyvūnai būna nervingi, juos nuolat trikdo akinančios ryškios šviesos, minios žmonių, triukšmas ir garsi muzika. Tai gali lemti skaudžią nelaimę – pagalvokite, kokia gali būti gyvūno psichinė buklė, jei jis iš ankšto narvo išleidžiamas tik dresiravimo ir pasirodymų metu. 

Cirkas – visiškai nenatūrali aplinka gyvūnui. Neretai cirkai 48-50 savaičių per metus praleidžia kelyje iš vienos pasirodymo vietos į kitą. Gyvūnai būna patalpinti sunkvežimiuose ar traukiniuose, kur susiduria ir su kitokiu įkalinimu – liūtai ir tigrai uždaryti narvuose, drambliai prirakinti grandinėmis. Taupant finansus, narvai dažnai yra labai maži (kuriuose gyvūnai vos gali apsisukti), nevėdinami. Maždaug 2 metrai – tiek vietos vidutiniškai yra skiriami meškoms, tigrams ar liūtams cirkuose. Taigi gyvūnai didžiąją dalį savo gyvenimo praleidžia narvuose. Pagalvokite, kiek juda laisvėje gyvenantys drambliai, tigrai, lokiai??? Taip pat gyvūnai tokiomis sąlygomis negali užmegzti jokių socialinių ryšių, kas labai svarbu laisvėje gyvenantiems gyvūnams.

Laisvėje drambliai vaikšto daugybę kilometrų, kiekvieną dieną jie nueina daugiau nei 13 km., kartais sugeba įveikti net daugiau nei 30. Todėl nelaisvėje jie patiria daug streso ir sveikatos problemų, pvz.: sąnarių, psichikos.

Drambliai yra viena iš nedaugelio rūšių, kurie turi savimonę, tai yra gali priimti sprendimus, mąstyti, turėti tvirtus socialinius santykius, todėl uždaryti juos į mažytį narvelį ir versti pasirodyti ne savo norų yra labai žiauru. Šie gyvūnai turi puikią atmintį.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Jurgita Savickaitė pasakojo, kad cirko gyvūnai nuo mažens yra jaukinami, treniruojami, dresuojami atlikti įvairius cirko triukus, todėl pasirodymų metu keliamas triukšmas, garsi muzika ar šviesos yra įprastas jiems reiškinys ir didelio streso nesukelia.

Gyvūnų apsaugos konvencijos saugo ar tik imituoja saugojimą?

Į cirkus gyvūnai gali atkeliauti iš zoologijos sodų bei privačių rankų. Taip pat gyvūnai būna nuomojami iš verslininkų sezoniniam darbui. Gyvūnų transportavimą ir prekybą iš užsienio šalių reglamentuoja nuo 2002 m. Lietuvoje įsigaliojusi CITES konvencija (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija). Cirko gyvūnams galioja reguliarūs įstatymai, pritaikyti laukiniams/domestikuotiems gyvūnams.

Aušrinės Skirmantė pasakojo, kad į Europos Sąjungą nelengva įvežti nelegalius laukinius gyvūnus, bet, žinoma, įmanoma. Todėl tikrai tikėtina, kad cirkai gali turėti iš laisvės paimtų gyvūnų. Pašnekovės nuomone, didelio skirtumo tame nėra – jokie gyvūnai neturėtų būti naudojami darbui cirkuose.

„Detalių reikalavimų, kaip cirko gyvūnai turi būti transportuojami ir laikomi, nėra, tačiau šie reikalavimai yra nurodyti Europos Konvencijoje dėl Gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu. Gyvūnai vežami tik tinkamai įrengtose transporto priemonėse arba konteineriuose, ant kurių prireikus yra nurodymai, kad juose yra laukiniai gyvūnai. Be to, cirko gyvūnus lydintys asmenys privalo turėti aiškias gyvūnų šėrimo ir girdymo bei reikiamos specialios priežiūros suteikimo instrukcijas“, – teigė Veterinarijos ir maisto tarnybos atstovė.

J. Savickaitė sakė, kad detalūs reikalavimai nėra nustatyti, tačiau gyvūnai turėtų būti laikomi nepažeidžiant 5 gyvūnų laisvių:

Laisvė nuo troškulio ir alkio - turėti priėjimą prie gėlo vandens, pašaro, atsižvelgiant į gyvūno rūšį, amžių, fiziologinę būklę ir kad būtų patenkintas vandens ir maisto medžiagų kiekis gyvūno normaliai kondicijai ir sveikatingumui palaikyti. 

Laisvė nuo nepatogumo – užtikrinti tinkamą aplinką, įskaitant pastogę, apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų.

Laisvė nuo skausmo, sužalojimo ir ligos – gyvūnams turėtų būti suteikiama veterinarinė pagalba, įskaitant prevencines priemones nuo ligų ir sužalojimų.

Laisvė išreikšti normalų elgesį – atsižvelgiant į gyvūno rūšį turėti galimybę natūraliai elgtis, turėti pakankamai erdvės judėjimui, turėti galimybę turėti socialinius ryšius su kitais gyvūnais.

Laisvė nuo baimės ir streso – gyvūnai turi būti prižiūrimi ir laikomi tokiomis sąlygomis, kad išvengtų bereikalingo streso.

Siūlome prieš einant į cirką žiūrėti kaip drambliai Kalėdų laukia, skirti porą minučių savo brangaus laiko ir pamąstyti, ar tikrai ten pasirodymus rengiantys gyvūnai turi visas penkias paminėtas laisves. Ar nelaimingi padarai gali padaryti jus laimingais…?

Gruodžio 13 d. prie Siemens Arenos vyks legalus protestas, kuriame kviečiami dalyvauti visi neabejingi gyvūnų išnaudojimui ir kančiai. Platesnę informaciją ir kvietimą dalyvauti rasite čia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"