Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Kaip iš amerikiečių ligoninės priimamojo

 
2017 11 29 15:30
Prof. Pranas Šerpytis: "Džiaugiuosi, kad prieš penkerius metus pasodinta obelis jau duos vaisių, tačiau reikia kritinės masės specialistų, kad keistųsi požiūris į skubiąją pagalbą" /
Prof. Pranas Šerpytis: "Džiaugiuosi, kad prieš penkerius metus pasodinta obelis jau duos vaisių, tačiau reikia kritinės masės specialistų, kad keistųsi požiūris į skubiąją pagalbą" / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Daug kas matė kultinį amerikiečių serialą „Ligoninės priimamasis“. Ten vyksta nuolatinė kova dėl pacientų gyvybės. Ir skubiosios medicinos gydytojai tam pasirengę. Nauja specialybė – skubioji medicina – ateina ir į Lietuvą. Kitais metais rezidentūrą baigia pirmoji skubiosios medicinos gydytojų laida.

„Jie pasirinko vieną sunkiausių specialybių, kad galėtų padėti ligoniams. Reikia daug žinių, greitos orientacijos ir didelio psichologinio pasirengimo, kad galėtum kompleksiškai įvertinti paciento būklę ir kuo greičiau suteikti būtiną pagalbą. Džiaugiuosi, kad prieš penkerius metus pasodinta obelis jau duos vaisių, tačiau reikia kritinės masės specialistų, kad keistųsi požiūris į skubiąją pagalbą“,– sakė Vilniaus universiteto (VU) ligoninės Santaros klinikų Skubiosios medicinos centro vadovas, VU profesorius Pranas Šerpytis.

Renata Ruseckaitė: „Kai Amerikoje mus pristatydavo kaip pirmuosius skubiosios medicinos gydytojus Lietuvoje, vienintelis klausimas būdavo, kas dabar pas mus dirba priėmimo skyriuose. Amerikiečiai jau nebeatmena, kad priėmimo skyrius gali neturėti savo gydytojų, tik ateinančius, kaip yra šiuo metu Lietuvoje.“

Skubiosios medicinos atsiradimo Lietuvoje iniciatorius ir koordinatorius baiminasi, kad neatsitiktų taip, jog rezidentūrą baigusiems specialistams neatsiras darbo vietų, nors jie gali būti tikrais mokytojais ir kitiems gydytojams. Ligoninių administracija turėtų tai suprasti. Pasak prof. P. Šerpyčio, universitetas gali paruošti skubiosios medicinos gydytojus, bet kaip ir kur jie įsidarbins, būtina spręsti valstybės lygiu.

Susiūti žaizdą, diagnozuoti ligą

Skubiosios medicinos gydytojai VU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) pradėti rengti 2013 metais. Kitąmet baigs du VU ir keletas LSMU pirmosios laidos rezidentų, po šešerių metų medicinos studijų pasirinkusių penkerių metų skubiosios medicinos rezidentūrą. Kasmet priėmimas į šią specialybę vis didinamas. Pavyzdžiui, šiemet į rezidentūrą VU buvo priimti devyni medikai ir dabar VU iš viso yra 30 skubiosios medicinos rezidentų. LSMU jų rengia šiek tiek daugiau.

Šiemet po du kiekvieno universiteto rezidentus stažavosi JAV. Ten skubioji medicina, kaip pasakojo prof. P. Šerpytis, atsirado dar 1973 metais, ir tos problemos, kurios dabar iškyla Lietuvoje, spręstos prieš daugiau kaip keturiasdešimt metų. Geros patirties turi Prancūzija ir Anglija, antroji šalis po JAV, pradėjusi diegti skubiąją mediciną. Lenkija pradėjo 1999 metais. Pirmoji skubiosios medicinos gydytojų laida išleista 2003 metais. Skubioji medicina diegiama 18 Europos valstybių. Latvija ir Estija, panašiai kaip Lietuva, dar tik pradeda.

„Pats gyvenimas kelia tokį iššūkį, – sakė kardiologas prof. P. Šerpytis, visą gyvenimą skyręs skubiajai pagalbai, miokardo infarktams, ir turintis dar kitą, anesteziologo, specialybę. – Daug ligoninių redukuojama, rajonuose uždaromi ilgalaikio gydymo skyriai, bet lieka skubioji pagalba. Skubiosios medicinos gydytojas gali ir žaizdą susiūti, ir diagnozuoti būklę, ir atlikti echoskopiją – daugelį dalykų padaryti. Nereikia kelių gydytojų. Užtenka vieno arba dviejų. Kitas dalykas, turime gerinti paslaugų kokybę. Kai dabar žmogus patenka į skubiosios pagalbos skyrių su ūmia problema, apžiūri chirurgas, kiti specialistai. Tačiau jei jie patologijos neranda, kam paliekamas ligonis? Kiekvienas nori, kad būtų pasakyta, jog jo problema išspręsta arba surašytas gydymo planas: dabar pavojus gyvybei negresia, reikės ateiti, pavyzdžiui, po savaitės ir planiškai išsitirti. Tai ir padaro skubiosios medicinos gydytojas. O jei kas neaišku, iš karto kviečiasi specialistą.“

Prof. P. Šerpyčio įsitikinimu, skubioji medicina turėtų būti ir universiteto, ir valstybės prioritetas. Ją reikėtų dėstyti ir medicinos studentams, ne tik rezidentams. Taip pat turėtų būti išplėstos slaugytojų funkcijos. Atitinkamai parengtos slaugytojos galėtų suteikti daugiau paslaugų, kurioms nereikia gydytojo kvalifikacijos.

Ne tik didžiuosiuose centruose

„Kalbame apie skubiąją mediciną visoje Lietuvoje. Nesvarbu, kur žmogus gyventų – Varėnoje ar didesniame mieste, jei kreipiasi į priėmimo skyrių, jam būtų suteikta vienodai gera pagalba“, – pabrėžė Renata Ruseckaitė, ketvirtų metų rezidentė ir VU skubiosios medicinos doktorantė. Prof. P. Šerpyčio vadovaujamos doktorantūros tema – ūmių koronarinių sindromų diagnostika.

„Mūsų dar mažai, bet vis daugėja. Skubiosios medicinos gydytojai galėtų bent dalį savo krūvio turėti rajoninėse ligoninėse. Kad ir kur dirbsime, paslaugų kokybė nesiskirs“, – pritarė Paulius Uksas, penktų metų rezidentas iš pirmosios skubiosios medicinos gydytojų laidos. Pats Paulius šiuo metu kaip budintis gydytojas dirba Trakuose, Renata – Varėnoje.

Pasak Renatos, tokia praktika yra ir Amerikoje. Didelio medicinos centro gydytojai rotuodami budi universitetinėje ligoninėje ir nuvažiavę į mažesnį regiono miestą. Gali skirtis priėmimo skyriaus dydis ar lovų skaičius, kaip patikslino Paulius, tačiau skubiai pagalbai reikalingų invazinių ar neinvazinių tyrimų, pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso, principas yra vienodas. Turi būti tam tikra įranga, ir nuo pacientų srauto priklauso, ar užtenka vieno aparato, ar reikia keturių.

R. Ruseckaitė ir P. Uksas buvo pirmieji VU rezidentai, penkias savaites stažavęsi JAV. Sudaryta trejų metų stažuočių programa, dotuojama iš Kazickų šeimos fondo. Kasmet važiuos po du rezidentus iš VU ir LSMU. Pirmas ketvertas stažavosi šią vasarą. Ateinančių metų kovo mėnesį išvažiuos kitas desantas. Iš viso pagal šią programą turės galimybę stažuotis 12 skubiosios medicinos rezidentų iš Lietuvos. Juos geranoriškai priima ir globoja katalikiška Sinsinačio Gerojo Samariečio ligoninė Ohajo valstijoje.

Prof. Pranas Šerpytis: „Elitinis jaunimas. Visi geri. Nori mokytis ir mokosi. Pačius geriausius atrinkome stažuotis Amerikoje. Jie gali išvažiuoti į Švediją, Norvegiją, kitas šalis, visur priimtų, tačiau pasiryžę dirbti Lietuvoje.“

Komandos dvasia

„Kai ten mus pristatydavo kaip pirmuosius skubiosios medicinos gydytojus Lietuvoje, vienintelis klausimas būdavo, kas dabar pas mus dirba priėmimo skyriuose. Amerikiečiai jau nebeatmena, kad priėmimo skyrius gali neturėti savo gydytojų, tik ateinančius, kaip yra šiuo metu Lietuvoje“, – pasakojo Renata.

Rezidentai iš Lietuvos Sinsinačio samariečių ligoninėje stebėjo, kaip dirba priėmimo skyrius, ir mokėsi vadybos. Kaip organizuoti darbą priėmimo skyriuje, kur 80 proc. ligonių suteikiama pagalba ir jie išleidžiami namo, ir tik 20 proc. ligonių paguldoma. Kaip valdyti pacientų srautus ir suteikti maksimalų saugumą, kad kiekvienas priėmimo skyriuje būtų sužiūrėtas, nepasiklystų, nenukristų, nebūtų sukelta grėsmė jo gyvybei, pavyzdžiui, labai ilgai laukiant apžiūros. Kaip paskirstyti žmogiškuosius išteklius, kad priėmimo skyriuje būtų daugiausia darbuotojų, kai yra didžiausias pacientų srautas, ir būtų galima greičiau suteikti pagalbą. Kaip valdyti finansus, kokie tyrimai be reikalo atliekami ir kokius tikslingiau atlikti. Glaudžiau bendradarbiauti su kitomis komandomis, dirbančiomis ligoninėje: kardiologais, reanimatologais, laboratorija, administracija. Rengti tikslinius susirinkimus, skirtus pacientų saugumui, galimybėms kuo geriau juos ištirti ir kuo greičiau suteikti pagalbą. Mažinti nereikalingo laukimo laiką ir tikslingai paskirstyti darbą. Pavyzdžiui, kad nebūtų be reikalo kartojami tyrimai, o jų procedūra būtų kiek įmanoma supaprastinta.

„Amerikiečiai išmoko pasitelkti visą turimą personalą, ar būtų paprastas technikas, ar slaugytoja, ar jos padėjėja, – stažuotės įspūdžiais dalijosi Paulius. – Slaugytoja, kaip ir gydytojas, gali ateiti pasikalbėti su pacientu, surinkti anamnezę, paklausyti plaučių. Jos yra apmokytos teikti tam tikrą pagalbą.Ten labai svarbus komandinis bendravimas, atsidavimas, mandagumas, taip pat ir rezidentų mokymas. Jei kas neaišku, gydytojas gali aptarti su tavimi kiekvieną klinikinį atvejį, paaiškinti, pamokyti procedūrų, kurios tau nepavyksta. Moko ir paramedikus. Turi net nusamdytą žmogų, kuris bendradarbiauja su greitąja. Pasako, ką padarė gerai ir ką – blogai, kaip būtų galima tas problemas išspręsti draugiškai susėdus, apsitarus, pasimokius. Kad būtų geriau pacientui.“

Pasak Renatos, amerikiečių patirtis taip pat parodė, kad daugiausia klaidų padaroma priėmimo skyriuje – dėl didelio tempo. Todėl reikia gerai paruoštų gydytojų, kurie greitai susigaudytų, ir slaugytojų, kurios nebijotų pasakyti gydytojui, jei kas nors yra blogai. Reikia komandos.

„Skubiosios medicinos gydytojo specialybę turėtų rinktis žmonės, pasižymintys noru dirbti, padėti ir gebantys greitai susivokti, mąstyti, nes ligoninės priimamasis nėra ta vieta, kur gali ramiai sėdėti ir galvoti, ką su pacientu daryti. Turi greitai priimti sprendimus, ir jie turi būti teisingi, kad nepakenktum pacientui ir kuo greičiau padėtum“, – sakė Paulius.

Renatai krito į akis, kiek daug dėmesio skiriama bendravimui. Gydytojas randa laiko prisėsti ir pasišnekėti su savo pacientu. Pacientas visada žino savo slaugytojos vardą ir kuo vardu gydytojas.

Paulius Uksas: „Būsime pirmieji, bet, tikiuosi, ne paskutiniai. Pakeisime pacientų, jų artimųjų, gydytojų ir ligoninių administracijos supratimą apie skubiąją pagalbą. Jei tai sugebėjo padaryti Amerika, gali padaryti ir Lietuva.“

Ateina „skubiukai“

Lietuvoje skubiosios medicinos rezidentai išeina mokymus įvairiose ligoninėse, pavyzdžiui, Santaros klinikose – terapijos, neurologijos ir kardiologijos, Vaikų ligoninės filiale – skubiosios pagalbos vaikams, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – pagalbos traumų atvejais.

„Pradžioje visiems reikėjo aiškinti, kas yra skubiosios medicinos gydytojas, – prisiminė Paulius. – Dabar, kai daugiau jaunimo ateina į tuos pačius ciklus, visi žino, ko mus reikėtų mokyti ir ko iš mūsų galima reikalauti. Pavyzdžiui, Vaikų ligoninėje jau visai kitas požiūris į rezidentus: „O, gerai, „skubiukas“ ateina. Jis gali vienas tvarkytis su pacientais, gali padėti, tą ir aną padaryti.“

Pasak prof. P. Šerpyčio, geranoriškumas jaučiamas iš visų klinikų. Daug padeda Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, prof. Saulius Vosylius ir dr. Robertas Badaras, dr. Robertas Samalavičius, Santaros klinikose ir Anglijoje dirbanti doc. Ieva Norkienė. Vesti seminarų iš Anglijos atvažiuoja dr. Tomas Jovaiša.

Skubiosios medicinos rezidentams taip pat dėstoma, kaip veikti terorizmo ir masinių nelaimių atvejais, esant karo veiksmams. Bendradarbiaujama su Krašto apsaugos ministerija. Ekstremalių situacijų mokymai vyksta Simuliacijų auditorijoje naudojant manekenus ir bendradarbiaujant su karo medicinos gydytojais.

Tokiuose mokymuose rezidentai buvo ir Vokietijoje. Amerikoje taip pat stebėjo, kaip ruošiasi ekstremalioms situacijoms. Dalyvavo Sinsinačio oro uoste imituojant scenarijų, kai nukrito lėktuvas ir 120 žmonių buvo sužeisti. Kaip reaguos greitosios ir kaip ligoninės sugebės priimti vienu metu atvykstančių trauminių pacientų srautą. Arba mažesnius scenarijus imituojant ligoninėje. Pavyzdžiui, įsibrovėlis su ginklu priėmimo skyriuje arba apsinuodijimas radioaktyviosiomis medžiagomis. Kaip izoliuoti tokius žmones nuo viso pacientų srauto.

Tris mėnesius su rezidentais Lietuvoje dirbo skubiosios medicinos gydytoja Stacey Fennell ir karo paramedikas Danas Jimenezas iš Amerikos. Pasak prof. P. Šerpyčio, davė impulsą, parodė, kaip reikia užsidegusiai dirbti. Taip pat noriai padėjo VU ir LSMU kolegoms į Lietuvą atvykęs amerikietis skubiosios medicinos gydytojas Kurtas Knochelis, vadovaujantis Sinsinačio samariečių ligoninės priėmimo skyriui. Rezidentai daug bendravo ir su kitu amerikiečiu Herbertu Loydu, vienu pirmųjų skubiosios medicinos gydytojų, neseniai išėjusiu į pensiją. Pas jį ir gyveno per stažuotę. H. Loydo namuose apsistos visi rezidentai iš Lietuvos.

VU ir LSMU rezidentai glaudžiai bendradarbiauja, dalijasi patirtimi, rengia bendrus susitikimus, konferencijas, aptarimus. Kaip sakė Paulius, gal kitos specialybės ir konkuruoja tarpusavyje, – jie nekonkuruoja, nori, kad skubioji medicina būtų vienodai gera Kaune, Vilniuje, Šiauliuose ar Panevėžyje.

„Kiek tenka dalyvauti įvairiuose skubiosios medicinos kongresuose ir kiek matėme Amerikoje, mūsų paruošimas yra tokio pat lygio, kaip ir kitų šalių rezidentų. Mokomės tų pačių dalykų ir tokiomis pat moderniomis priemonėmis“, – pažymėjo Renata.

Gali ir Lietuva

Grįžę iš stažuotės Amerikoje rezidentai perduoda įgytas žinias ir patirtį jaunesniems kolegoms. Taip prisideda prie skubiosios medicinos plėtros ir didesnio proveržio.

„Elitinis jaunimas, – sakė prof. P. Šerpytis. – Visi geri. Nori mokytis ir mokosi. Pačius geriausius atrinkome stažuotis Amerikoje. Jie gali išvažiuoti į Švediją, Norvegiją, kitas šalis, visur priimtų, tačiau pasiryžę dirbti Lietuvoje.“

Renata patikino, kad nori kurti skubiąją mediciną Lietuvoje, kad kiekvienam žmogui būtų prieinama. Žiūrės, kaip seksis. Daug kas priklauso nuo Vyriausybės, sveikatos apsaugos ministro, kitų gydytojų. Jei bus daug pasipriešinimo – Europa dabar atvira.

„Kaip atvira ir Amerika, – sakė Paulius. – Vienos ligoninės priėmimo skyriaus direktorius, kilęs iš Peru, man kalbėjo: „Kam reikia to vargo, nepramintų takų Lietuvoje. Važiuok į Ameriką, uždirbsi didelius pinigus jau geroje sistemoje ir nesuk sau galvos“. Aš taip nemanau. Noriu, kad Lietuvoje būtų kiek įmanoma geriau. Čia gyvena mūsų artimieji, draugai, kuriems taip pat reikia skubiosios pagalbos. Būsime pirmieji, bet, tikiuosi, ne paskutiniai. Pakeisime pacientų, jų artimųjų, gydytojų ir ligoninių administracijos supratimą apie skubiąją pagalbą. Jei tai sugebėjo padaryti Amerika, gali padaryti ir Lietuva.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"