TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kaip išgyvendinti patyčias?

2013 07 11 14:00
pera-college-writing-blog.blogspot.com nuotrauka

Mokinių tarpusavio patyčios yra senas reiškinys, tačiau jam ilgai nebuvo skiriama reikiamo dėmesio. Patyčių problemą pasaulyje sistemingai tirti ir spręsti pradėta tik XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje.

Žymus patyčių reiškinio tyrinėjimo pradininkas profesorius Danas Olweus, remdamasis daugiamečių tyrimų rezultatais, sukūrė savo vardu pavadintą patyčių prevencijos programą. Programa išbandyta daugelio šalių mokyklose, jos efektyvumas įrodytas tyrimais. Nuo 2008 metų D.Olweus patyčių prevencijos programa diegiama ir Lietuvos mokyklose. Mokyklos personalas išmoksta laiku pastebėti mokinių patyčias ir sužino būdus, kaip jas stabdyti.

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro Psichologijos skyriaus vadovė Sigita Kemerienė :

Tyrimų duomenys bei įvairių prevencinių priemonių taikymo patirtis rodo, kad bene svarbiausias efektyvios kovos su patyčiomis veiksnys yra sutelktos bendruomenės pastangos. Siekiant sumažinti patyčias ir kurti kuo saugesnę aplinką vaikams, labai svarbus glaudus tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas.

Ką gali padaryti mokinių tėvai, kad jų vaikai mokykloje jaustųsi saugūs, o susidūrę su problema, sulauktų reikiamos pagalbos?

Visų pirma, bendrauti su savo vaiku: domėtis jo savijauta, dalintis kasdieniniais džiaugsmais ir rūpesčiais. Juk neretai tėvų bendravimas su vaikais apsiriboja nurodymais – ką pavalgyti, kada grįžti namo, kokius darbus atlikti ir pan. Neskiriant pakankamai laiko savo vaikams, išties sunku pastebėti jų nuotaikas, elgesio pokyčius. O ir vaikai, jausdami nepakankamą tėvų domėjimąsi, vengia dalytis savo rūpesčiais, stengiasi patys įveikti kylančias problemas. Jei vaikas patiria bendravimo sunkumų, bendraamžių patyčias, tai galima pastebėti iš pakitusio jo elgesio. Paprastai tokie vaikai pradeda vengti mokyklos, sumažėja jų dėmesingumas, suprastėja akademiniai pasiekimai, vaikai jaučiasi liūdni, prislėgti, pasireiškia įvairūs psichosomatiniai simptomai: galvos, pilvo skausmai, pykinimas, miego, apetito sutrikimai. Šie požymiai rodo, kad vaikui ne viskas gerai, jam reikia pagalbos.

Antra, svarbu palaikyti nuolatinį ryšį, bendrauti su vaiko klasės auklėtoju, mokytojais. Jei yra užmegztas geras ryšys su klasės auklėtoju ,,taikos metu“, tėvams daug lengviau į jį kreiptis, kai pastebi ar išsiaiškina vaiko patiriamas bėdas mokykloje.

Siektina, kad tėvai stengtųsi diegti vaikams nuostatas, jog tyčiotis nėra normalu, o susidūrę su bendraamžių patyčiomis, jie neturi kentėti vieni. Taip pat jie neturi tylėti ir niekam nesakyti, jei mato ar žino, kad yra tyčiojamasi iš kito vaiko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"