TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kaip japonai užsiaugina žemės

2014 01 16 6:00
"Žmogaus supiltas gruntas, siekiant praplėsti gyvenamąsias teritorijas žengiant į įlanką, yra labai netvirtas. Po žemės drebėjimo iškart atsiveria plyšiai", - Tokijuje įsitikino J.Satkūnas. Jono Satkūno nuotraukos

Tarptautiniame simpoziume Japonijoje apie technogeninių - žmogaus suformuotų - gruntų problemas su pasaulio geologais diskutavęs Jonas Satkūnas teigė, kad žmogus pastaruoju metu yra tapęs labai svarbiu geologiniu veiksniu - perkelia milžinišką kiekį gruntų. Jie, kaip ir Žemės istorijos periodų sluoksniai, taip pat tampa geologinių tyrimų objektais.

Pasak Lietuvos geologijos tarnybos vadovo J.Satkūno, neseniai grįžusio iš tarptautinio geologų simpoziumo "Technogeniniai gruntai ir geologinės aplinkos tarša", žmogus pastaruoju metu intensyviai veikia aplinką, formuoja naujus grunto paviršiaus sluoksnius. Ši veikla kelia daug problemų ir reikalauja specialių tyrimų.

Nors japonai džiaugiasi siurbdami įlankos nuosėdas, pildami jas ties krantu ir taip plėsdami gyvenamąsias teritorijas, žemė po kojomis čia labai netvirta.

Kai trūksta žemės

"Tarptautinės geomokslų sąjungos komisija "Geomokslai aplinkos formavimui", kurios darbe dalyvauju, apskaičiavo, kad žmogus kasdamas, lygindamas, stumdydamas, tiesiant kelius formuodamas pylimus, sankasas, aikšteles, kasmet perkelia beveik dešimt kartų daugiau grunto, nei visos pasaulio upės kartu paėmus perneša smėlio, - tvirtino J.Satkūnas. - Lietuvoje, galima sakyti, nesusiduriame su tokiomis problemomis, kokias patiria Japonija. Ten labai daug technogeninių gruntų - suformuotų žemės masyvų, užterštų gruntų. Pavyzdžiui, viename Tokijo priemiestyje, kai neliko vietos kur plėstis, iš vandenyno siurbiamas smėlis, nuosėdos, viskas pilama į negilią įlanką ir formuojamos naujos gyvenamosios teritorijos. Taip į vandenyną per pastaruosius dešimt metų jau pasislinkta apie du kilometrus. Yra net nužymėta riba, kur anksčiau buvo krantas. Čia mėgsta fotografuotis turistai. Japonams tiesiog trūksta žemės, ir jie visokiais būdais šį trūkumą bando įveikti."

Po mažiausių žemės virpesių technogeniniai gruntai susmenga. Asfaltuotoje aikštelėje atsivėrė ežeriukas.

Atsiveria plyšiai

Žmogaus suformuoti gruntai yra labai nepatvarūs, nesusigulėję, nesutankėję, todėl per žemės drebėjimą tai tampa problema. "Virpesiai sukelia grunto suskystėjimą, vadinamąją likvaciją. Žemė po kojomis tampa panaši į drebučius, - pasakojo geologas. - Ant tokių gruntų pastatytas pastatas pradeda skęsti. Kaip sukietinti tokius gruntus, iki šiol nerasta būdų. Gyvenamieji namai tokiose teritorijose statomi ant polių, pasiekiančių tvirtesnį pagrindą. Tačiau ant technogeninių gruntų esantys stulpai išvirsta, šaligatviai, gatvių danga suskilinėja, banguoja, daug kur nuslenka nuošliaužos. Dėl likvacijos viename stadione per žemės drebėjimą 2011 metų kovo 11 dieną išsiveržė smėlio vulkanas."

Pašnekovo teigimu, Lietuva galbūt yra mažiausiai paveikta technogeniškai. "Pabuvęs Japonijoje ir išvydęs, kokių problemų pridaro dirbtiniai technogeniniai gruntai, supranti ir įvertini, kaip gera turėti tvirtą žemę po kojomis. Ir turėti jos daug, kad nereikėtų taip plėstis, "augintis" jos kaip japonams", - sakė geologas.

Kadangi po kojomis - nesusigulėjęs technogeninis gruntas, stulpai dažnai išvirsta, banguoja šaligatviai.

Mažos šalies privilegija

Pašnekovo teigimu, ypač pavojinga, kai sujuda užterštos vietos, pavyzdžiui, buvę sąvartynai, tada tarša pasklinda į aplinką. Japonams ši geologinės aplinkos tarša (geotarša) labai aktuali. "Mūsų 12 000 taršos židinių, palyginti su Japonijos mastu, yra labai lengvai kontroliuojami, - teigė J.Satkūnas. - Kai Japonijoje pokariu labai suklestėjo mašinų gamybos, chemijos pramonė, viskas vyko gamtos sąskaita. Nebuvo paisoma jokių gamtosauginių reikalavimų." Šalyje stūkso dideli masyvai nerūšiuotų šiukšlių. Ten galima rasti tokių cheminės taršos mišinių, kurių, pasak pašnekovo, net chemijos vadovėliai nesugebėtų aprašyti.

Kai J.Satkūnas savo pranešime pasakojo, kaip Lietuvos geologijos tarnyba inventorizuoja Lietuvoje esančius taršos židinius, turi tų židinių duomenų bazę, japonai stebėjosi, kad tai apskritai įmanoma. Japonai turi daugiau kaip 250 000 įvairių taršos židinių, kuriuos suvaldyti jau sunku. "Suprantama, mūsų taršos mastas - nedidelės šalies privilegija. Galime juos suvaldyti, inventorizuoti. Japonai savo industrinės taršos negali taip tvarkyti. Tuo labiau kad po žemės drebėjimų iš tų židinių tarša sklinda į aplinką", - aiškino geologas.

J.Satkūnas su kolega iš Japonijos netoli Fukušimos atominės elektrinės. Po avarijos praėjus beveik dvejiems metams, radiometrai rodo 2,877 mikrosiverto per valandą. Tai dar ganai didelis radioaktyvumas.

Sugrįžti į Fukušimą

Simpoziumo dalyviai lankėsi prie ežero, esančio už 14 km nuo Fukušimos atominės elektrinės. "Vos radome autobusų nuomos įmonę, kuri nuvežtų, mat praėjus beveik dvejiems metams po avarijos vis dar didelis radioaktyvumas. Daug kur mūsų radiometrai rodė beveik 3 mikrosivertus per valandą (gyventojai evakuojami, kai radiometrai rodo 20, natūralus fonas - 0,01 mikrosiverto per valandą). Tačiau buvome trumpai, tikimės, sveikatai nepakenkėme", - pasakojo J.Satkūnas. Kadangi japonams labai trūksta žemės, jie daro daug, kad tarša po Fukušimos atominės elektrinės avarijos mažėtų ir būtų galima grįžti ten vėl gyventi. Pavyzdžiui, aukšto slėgio srovėmis nuo pakelių uolienų plauna radioaktyvias dulkes, pašalina labiausiai užterštą miško paklotės paviršių. "Matėme, kad net keičia dirvožemį tuose ploteliuose, kur anksčiau augino ryžius. Tai milžiniškas darbas", - stebėjosi J.Satkūnas.

Japonijos atominės energetikos agentūrai priklausančio Fukušimos aplinkos apsaugos centro specialistai supažindino su radiologiniu monitoringu. Tarša mažėja, tačiau daug jos pasklido į požeminius vandenis, okeaną.

"Dabartiniais duomenimis, žuvusiųjų šioje teritorijoje priskaičiuota apie 15 800, dėl cunamio pasekmių iš regiono evakuota daugiau kaip 340 000 gyventojų. "Mokslininkai nustatė, kad po katastrofos visa Japonijos sala ties Fukušima pasislinko apie 5 metrus į rytus, o suslūgo apie 1,2 metro, - teigė J.Satkūnas. - Vadinasi, tas vietas užliejo vanduo, vėl prarasti žemės plotai. Vėl nauji rūpesčiai - teks siurbti smėlį ir formuoti, plėsti, atkurti prarastas teritorijas."

Norėdami grįžti gyventi į netoli Fukušimos atominės elektrinės esančias teritorijas, japonai nuolat stebi užterštumo radionuklidais lygį, visaip stengiasi jį mažinti, pavyzdžiui, šalia kelių aukšto slėgio srovėmis nuo uolienų plauna radioaktyvias dulkes.

Naujas periodas?

Žmogaus veikla pastaruoju metu taip keičia Žemės paviršių, kad tarptautinei geologų sąjungai priklausanti stratigrafijos komisija kelia klausimą apie naujo periodo įvardijimą. "Stratigrafijos mokslas tiria Žemės plutą sudarančių uolienų sluoksnių susiklostymo seką, amžių, tikslina Žemės istorijos geologinius periodus. Kvartero periodas pasibaigęs, mes jau seniai gyvename antropoceno periode, - sakė J.Satkūnas. - Tačiau pasaulio geologai iki šiol nesutaria, kuriuos metus laikyti antropoceno periodo pradžia - XVIII amžių, kai pradėta intensyviai pėtoti pramonę ir atrasta garo mašina, ar XX amžiaus penktąjį ir šeštąjį dešimtmečius, kai technogininiuose gruntuose padidėjo radioaktyvumas. Į šį klausimą turėtų atsakyti tarptautinis geologijos kongresas, Keiptaune, vyksiantis 2016 metais."

Tamsus kelias rodo ribą tarp buvusios kranto ribos ir įlankoje iš dirbtinių gruntų naujai suformuotos teritorijos. Į okeaną pasislinkta apie 2 kilometrus.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"