Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Kaip melagiai sukuria tiesos iliuziją

 
2016 11 28 6:00
yaware.com nuotrauka

Kas dažnai kartojama, atrodo labiau tiesa, nesvarbu, ar iš tikrųjų taip yra, ar ne. Suprasdami šį poveikį, galėtume geriau atsilaikyti ir prieš propagandą, mano psichologas dr. Tomas Staffordas.

Elektroninės knygos, kaip racionalūs argumentai gali pakeisti protus, autorius „BBC Future“ rašo, kad neretai su naciu Josephu Goebbelsu siejama propagandos taisyklė: „Dažnai kartojamas melas tampa tiesa“. Tarp psichologų kai kas panašaus žinoma kaip tiesos iliuzijos efektas.

Eksperimentai laboratorijoje parodė, kad žmonės labiau linkę laikyti tiesa tai, ką jau yra skaitę, girdėję, nesvarbu, ar tai iš tikrųjų teisinga. Tokios, atrodo, būtų posakio apie dažnai kartojamą melą, tampantį tiesa, ištakos.

Apsižvalgius aplinkui galima pamanyti, kad visi – nuo reklamos specialistų iki politikų – naudojasi šia žmonių psichologijos silpnybe. Tačiau jei tikrai melas galėtų tapti tiesa vien dėl dažno kartojimo, nebereikėtų visų kitų įtikinėjimo metodų.

Viena kliūtis yra mūsų sukauptos žinios. Net jei melas skamba įtikinamai, kodėl turėtumėte pamiršti tai, ką žinome, vien dėl kartojamo melo?!

Vanderbilto universiteto (JAV) komanda, vadovaujama Lisos Fazio, neseniai tyrinėjo, kaip tiesos iliuzijos efektas sąveikauja su mūsų išankstiniu žinojimu, ar turi įtakos mūsų turimoms žinioms. Per tyrimą naudotos teisingų ir neteisingų teiginių poros. Jos taip pat suskirstytos atsižvelgus į tikimybę, ar dalyviai žino tiesą. Pavyzdžiui, „žinomas“ teisingas teiginys: „Ramusis vandenynas yra didžiausias vandenynas Žemėje“. Ir neteisingas teiginys, dėl kurio žmonės linkę sužinoti, kaip yra iš tikrųjų: „Atlanto vandenynas yra didžiausias vandenynas Žemėje“.

Tyrimo rezultatai parodė, kad tiesos iliuzijos efektas turėjo stiprų poveikį ir žinomų, ir nežinomų teiginių atveju, o tai rodo, kad išankstinės žinios nesutrukdė dėl kartojimo suabejoti argumentų patikimumu.

Mokslininkų paprašyti tyrimo dalyviai įvertino teiginių teisingumą šešių balų skalėje. Taip pat jie turėjo tiesiog nurodyti, ar teiginys „teisingas“ ar „klaidingas“. Dėl kartojimo vidutinis vertinimas šešių balų skalėje pakilo; taip pat padidėjo tikimybė, kad teiginys bus priskirtas prie teisingų. Tikrus ar prasimanytus faktus, žinomus ar nežinomus teiginius kartojimas padarė labiau tikėtinus.

Tai gali atrodyti kaip bloga žinia žmogaus racionalumo požiūriu, tačiau Tomas Staffordas pabrėžė, kad interpretuodami psichologijos mokslą, turime atsižvelgti į faktinius duomenis. Ką iš tikrųjų L. Fazio su kolegomis nustatė? Didžiausią įtaką nusprendžiant, ar teiginys yra teisingas, turėjo tai, ar ... jis buvo teisingas. Kartojimas negalėjo paslėpti tiesos. Kartojama ar ne, žmonės vis dar labiau linkę tikėti faktinių aplinkybių tikrumu kaip priešprieša melui.

Tai atskleidžia kai ką fundamentalaus apie mūsų įsitikinimų atnaujinimą. Kartojimas turi galios, kad kas nors atrodytų labiau tiesa, net tada, kai žinome, jog yra priešingai, tačiau jis negali paneigti žinojimo.

Kitas klausimas, kodėl vis dėlto taip gali būti. Atsakymas susijęs su pastangomis, kurių reikia informacijai apdoroti. Jei kaskart išgirdę ką nors vertinsime atsižvelgdami į tai, ką jau žinome, per vakarienę tebegalvosime apie pusryčius. Kadangi turime priimti greitus sprendimus, naudojamės trumpiausiu ir taupiausiu protavimo būdu – euristika, dažniau teisinga nei klystančia.

Pasikliauti dažnai girdimu kartojimu, sprendžiant apie ką nors, ar tai yra tiesa, – tik viena strategija. Jei kartojimas būtų vienintelis dalykas, darantis įtaką, kuo tikime, neišvengtume bėdos, bet taip nėra. Visi galime suteikti daugiau galių pagrįstiems argumentams. Tačiau turime pripažinti, kad jų ištekliai yra riboti. Mūsų protas tampa tiesos iliuzijos efekto auka, nes mūsų instinktai naudojasi trumpiausiu būdu spręsdami, kas tikėtina, o kas – ne. Dažnai tai padeda. Kartais klaidina.

Kai žinome apie tokį poveikį, galime nuo jo apsisaugoti. Pirmiausia, gerai pasitikrindami, ar iš tikrųjų tiesa yra tai, kas skamba įtikinamai, ar tiesiog mums ne kartą buvo taip pasakyta. Todėl mokslininkai taip mėgsta nuorodas – kad galėtume atsekti bet kokio tvirtinimo šaltinį, o ne aklai patikėti.

Kitas dalykas apsisaugant nuo tiesos iliuzijos – kiekvieno pareiga nustoti kartoti apgaulingus teiginius. Gyvename pasaulyje, kur faktai labai svarbūs, ir turėtų būti svarbūs. Jei kartojame dalykus, nepasirūpinę patikrinti, ar jie teisingi, prisidedame prie pasaulio, kuriame melas ir tiesa lengviau supainiojami.

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"