Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Kaip mokslas pakeitė pasaulį per pastarąjį šimtmetį

 
Nobelio premijos laureatas Venki Ramakrishnanas: "Jau nebesame juodosios dėžės, nors mūsų organizmas toks sudėtingas, kad tik pradedame suprasti, kaip mūsų genai reguliuoja kūną ir kaip sąveikauja su aplinka."
Nobelio premijos laureatas Venki Ramakrishnanas: "Jau nebesame juodosios dėžės, nors mūsų organizmas toks sudėtingas, kad tik pradedame suprasti, kaip mūsų genai reguliuoja kūną ir kaip sąveikauja su aplinka." ibs.re.kr nuotrauka

Nobelio premijos laureatas ir Karališkosios draugijos prezidentas seras Venki Ramakrishnanas esė, parašytoje BBC, svarsto apie mokslinių atradimų prigimtį – kaip jie per trumpą laiką pakeičia mūsų pasaulėžiūrą ir kodėl dabar kaip niekada anksčiau turime būti itin budrūs dėl mokslinių tyrimų taikymo.

Kaip rašoma „BBC News“, jei galėtume stebuklingu būtų transportuoti pačius protingiausius žmones iš maždaug 1900 metų į dabartinį pasaulį, jie būtų tiesiog apstulbinti, kad dabar suprantame dalykus, kurie šimtmečius glumino žmones.

Prieš šimtą metų žmonės nežinojo, kaip paveldime ir perduodame tam tikrus požymius ar kaip viena ląstelė gali išaugti į organizmą.

Jie nežinojo, kad ir atomai turi struktūrą – pats žodis reiškia nedalomą. Nežinojo, kad materija turi labai keistų savybių, kurios nepaklusta sveikam protui. Arba kodėl yra gravitacija. Ir nežinojo, kaip viskas prasidėjo, ar buvo gyvybė žemėje ir pati Visata.

Fundamentalūs atradimai leidžia mums dabar atsakyti arba bent pradėti atsakyti į tuos mįslingus klausimus. Jie pakeitė mūsų požiūrį į pasaulį ir dažnai – mūsų kasdienį gyvenimą. Daug kas, ką šiandien laikome savaime suprantamu dalyku, yra fundamentaliųjų mokslų ir technologijų sąveikos rezultatas.

Beveik kiekvienas šiuolaikinis išradimas buvo galimas dėl vieno ar dažnai daugybės fundamentalių atradimų. Kartais tie fundamentalūs atradimai padaryti prieš šimtus metų. Nei reaktyviniai varikliai, nei raketos nebūtų įmanomi nežinant Niutono dėsnių.

Yra didingų mokslo akimirkų, tokių kaip DNR struktūros atradimas.Tačiau net ir jis yra etapinis – padarytas Charleso Darwino ir Gregoro Johano Mendelio darbų pagrindu ir išpranašavęs šiuolaikinę biotechnologiją, kai buvo sekvenuota visa žmogaus DNR, žmogaus genomas.

Tai savo ruožtu suteikė mums galimybę išsiaiškinti genetines ligas ir galbūt jas išgydyti. Mokslininkai neseniai galėjo pakeisti jaunos merginos genus, kad išgydytų vėžį.

Jau nebesame juodosios dėžės, nors mūsų organizmas toks sudėtingas, kad tik pradedame suprasti, kaip mūsų genai reguliuoja kūną ir kaip sąveikauja su aplinka.

Genetinės technologijos gali pateikti visuomenei keletą svarbių klausimų, susijusių su mūsų požiūriu į save ir būdais, kaip norėtume panaudoti savo geresnį supratimą ir gebėjimus.

Tas pat pasakytina apie Didžiojo sprogimo teoriją, kaip Visata atsirado. Prieš šimtą metų tokios paslaptys kaip Visatos atsiradimas daugeliui buvo tvirtai tikėjimo sritis.

Remdamiesi stebėjimais, kad Visata nėra pastovi, galaktikos plečiasi toldamos viena nuo kitos, galėjome išsiaiškinti, kad Visata prasidėjo nuo Didžiojo sprogimo iš vieno taško.

Šios žinios suteikė mums supratimą apie galbūt visų didžiausią klausimą – iš kur viskas atsirado? Tas supratimas daro mūsų mažą mėlyną tašką dar mažesnį, tačiau mūsų siekis sužinoti, kas yra toliau, nerodo nevisavertiškumo komplekso požymių.

Nuo „Apollo“ misijų iki „Cassini“ zondo, Hablo teleskopo, gravitacinių bangų ir egzoplanetų tyrinėjimų – visi šie laimėjimai, atrodo. skatina mus dar labiau domėtis kosmosu.

Šiandien pasaulį matome daugiausia per elektroninį ekraną. Kompiuteriai visomis savo formomis yra žinių šaltinis, bet taip pat per juos vis dažniau prisistatome pasauliui ir bendraujame su kitais žmonėmis.

Net tokį visuotinai paplitusį prietaisą kaip išmanusis telefonas lėmė daugybė fundamentalių atradimų. Jo galingas kompiuteris priklauso nuo integruotų lustų, sudarytų iš tranzistorių, kurių atradimo nebūtų buvę be kvantinės mechanikos supratimo.

Išmaniojo telefono GPS priklauso nuo palydovų siunčiamų duomenų laiko korekcijos taikant ir specialiąją, ir bendrąją reliatyvumo teorijas. Kadaise žmonės manė, kad jos neturi praktinės vertės. Įdomu, kiek žmonių supranta visus atradimus, kurie sudaro šią mažą dėžę.

Kompiuteriai taip pat skatina pokyčius, kurie meta iššūkį mūsų požiūriui į pasaulį. Tarp mūsų jau yra mašinų, kurios mokosi ir keičia pasaulį, kuriame gyvename. Jos suteikia didžiulį potencialą tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra ir kitos viešosios paslaugos. Netrukus gali atsirasti automobilių, kuriems nereikės vairuotojų, ir labai išmanių robotų. Tačiau turime priimti sąmoningus sprendimus, kad protingos mašinos leistų žmonijai klestėti.

Atradimai patys savaime yra neutralūs moralės požiūriu, tačiau jų taikymas toks nėra. Vienas atradimas, pakeitęs mūsų požiūrį į pasaulį dviem priešingomis kryptimis, buvo branduolio dalijimasis. Šis atradimas paskatino baisiausių kada nors žinomų masinio naikinimo ginklų gamybą.

Kai kas teigia, kad sunaikinimo baimė buvo galingas motyvas siekti taikos, tačiau vargiai ar jis tvirtas, kaip matyti iš dabartinės padėties Šiaurės Korėjoje. Kita vertus, branduolių dalijimasis taip pat žadėjo patikimą energijos šaltinį, „pernelyg pigų skaitikliui“, kaip kadaise optimistiškai prognozuota.

Mokslas yra žinių apie save ir pasaulį siekimas. Šis siekimas formavo mūsų požiūrį į pasaulį, kaip ir žinių taikymas. Jis pakeitė mūsų gyvenimą, apskritai į gerąją pusę.

Dabar gyvename beveik dvigubai ilgiau nei mūsų protėviai XX amžiaus pradžioje, ir mūsų gyvenimo kokybė yra kur kas geresnė nei tuo metu.

Tačiau ne tik nuo mokslo ir mokslininkų priklauso, koks bus mokslo ir technologijų taikymas. Lemia kultūrinių, ekonominių ir politinių veiksnių sąveika.

Mokslas yra žmonių žinių triumfas, ir galime visi pasidalyti tuo jauduliu. O geresnis mokslo taikymo supratimas gali padėti priimti sprendimus, turinčių įtakos mums visiems.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"