TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kaip pamaitinti devynis milijardus

2013 10 04 15:21
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Daugiau nei 600 mokslininkų susirinko į pasaulinę maisto saugumo konferenciją Nyderlanduose, apibūdinamą kaip pirmą tokio pobūdžio renginį, praneša BBC. 

Pasak konferencijos organizatorių, mokslas gali padėti, kad pastangos patenkinti būsimų kartų maisto poreikius nebūtų tokios neapibrėžtos. Iki šiol vyko daug politinių debatų dėl maisto saugumo, tačiau nebuvo mokslinio forumo mokslininkams dalytis žiniomis. Kita maisto saugos konferencija vyks JAV 2015 metais.

"Iš tikrųjų svarbiausia konferencijos žinia mums yra ta, kad turime daug skaičiavimais grįstos informacijos apie augančios populiacijos poreikius ir t.t., tačiau šiuo metu nesame labai tikri dėl konkrečių skaičių - neapibrėžtumas yra tikrai didelis, - sakė vienas konferencijos pirmininkų Vageningeno universiteto profesorius Kenas Gilleris. - Mes kalbame, kad dabar yra 7 mlrd. gyventojų ir jų daugės iki 9,2 mlrd. 2050 metais. Įvertindami tai, turime padidinti maisto produktų gamybą 70 proc. ar dar daugiau. Yra daugybė būdų, tačiau nežinodami, kokia konkrečiai yra problema, negalime pradėti jos spręsti ir kurį nors būdą pasirinkti."

Apetitas pokyčiams

Prof. K.Gilleris sakė, kad mokslo bendruomenėje kilo "beprecedentis susidomėjimas "rengiama konferencija. Iš pradžių buvo numatyta kviesti apie 250-300 žmonių, tačiau sulaukta daugiau nei 900 paraiškų. Galiausiai apsiribota 600 žmonių, nes tik tiek jų galėjo tilpti. Konferencija siekiama, kaip paaiškino prof. K.Gilleris, sukurti forumą, kuriame įvairių mokslo šakų atstovai galės diskutuoti visuotinio maisto saugumo klausimais.

"Mūsų išrinktas mokslo komitetas iš tikrųjų pasistengė, kad konferencija aprėptų visas pagrindines disciplinas, - sakė jis. - Turėjome žmonių, atstovaujančių įvairioms sritims nuo ekonomikos ir mitybos iki tokių aktualių problemų kaip maisto atliekos." Prof. K.Gilleris taip pat pabrėžė, kad dabartiniais vertinimais, 30-40 proc. maisto produktų buvo iššvaistyta, o ne suvalgyta.

Konferencijoje buvo aptartos tokios temos: mitybos saugumas, tvarus maisto gamybos sistemų intensyvinimas, nauji būdai pamaitinti 9 mlrd. žmonių, žemės ūkio produkcija kaip atsinaujinančių energijos šaltinių žaliava. Organizatoriai tikisi, kad keturių dienų renginio Pietų Olandijoje rezultatai prisidės prie pasaulio mokslo indėlio į JT globalią politiką. Vienas iš aštuonių JT Tūkstantmečio raidos tikslų buvo "panaikinti ypač didelį skurdą ir badą" iki 2015 metų. Jis apėmė ir tikslą nuo 1990 iki 2015 metų perpus sumažinti žmonių, kenčiančių nuo bado. Vertinimai rodo, kad tikslas "ranka pasiekiamas". Tačiau 2013 metų Tūkstantmečio raidos tikslų ataskaitoje perspėjama, kad vienas iš aštuonių žmonių nuolat nepakankamai maitinasi. JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas paskelbė, kad Tūkstantmečio raidos tikslų pagrindu jis nori iškelti Darnios raidos tikslus 2015-2030 metų laikotarpiu ir vienas prioritetų būtų "siekti pasauliniu mastu sutartų tikslų dėl maisto ir mitybos saugumo, mobilizuoti visas pagrindines suinteresuotąsias šalis teikti paramą smulkiems ūkininkams ir maisto perdirbėjams, padėti atsilaikyti bendruomenėms ir tautoms, patiriančioms periodines maisto krizes".

Prof. K.Gillerio manymu, tai "puiki galimybė mokslui tiesiogiai dalyvauti politikoje ir padėti patariant vyriausybėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"