TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kaip per akimirką įsiminti ilgam. O jei tai lietuvių kalba?

2015 06 22 6:00
tumblr.com asociatyvi nuotrauka

Jei per vieną valandą reikėtų išmokti 80 žodžių, ką derėtų daryti, kad po savaitės jie nebūtų užmiršti? Anglakalbių eksperimento dalyvių užduotį sunkino tai, kad žodžiai buvo jiems nežinomos lietuvių kalbos.

Kad išsiaiškintų apie metodus, padedančius akimirksniu ir ilgam įsiminti faktus, "BBC Future" žurnalistas susitiko su mokslininkų grupe ir įsiminimo turnyrų laimėtojais. Pasiklausius atminties ekspertų, jam pasidarė nesmagu dėl savo kuklių gebėjimų. Tarkime, Benas Whately pasakojo apie mnemonikos* meistrą Matteo Ricci. XVI amžiuje gyvenęs jėzuitų dvasininkas tapo pirmu europiečiu, Kinijoje išlaikusiu egzaminą, skirtą aukščiausio lygio tarnautojams. Tas egzaminas buvo panašus sekinantį išbandymą, be kita ko, reikėjo įsiminti didžiulį klasikinės poezijos tekstų kiekį. Tokiam uždaviniui galėjo prireikti viso gyvenimo. Šį egzaminą išlaikyti sugebėdavo tik vienas procentas bandančiųjų, M. Ricci pavyko tai padaryti per 10 metų, nors iki tol jis nemokėjo nei vieno kinų kalbos žodžio.

Ar psichologija gali padėti nepaprastai gerai naudotis atmintimi? Būtent tokį tikslą kelia B. Whately. Kartu su buvusiu įsiminimo čempionu Edu Cooke jis sukūrė mokamąją programą "Memrise". Joje naudojami kaip kurie mnemonikos principai. Galiausiai, tobulindami būdus, jie pradėjo bendradarbiauti su Londono universiteto tyrėjais, kreipėsi į atminties srities ekspertus ir prašė atlikti bandymų ciklą, kad galėtų išsiaiškinti lengviausius ir efektyviausius įsiminimo būdus.

Per eksperimentą užsnūdo

Pirmas raundas. Varžybų dalyviams buvo duota iš pirmo žvilgsnio lyg ir paprasta užduotis, teigė Rosalind Potts, Londono universiteto atstovė. "Jei per vieną valandą reikia išmokti 80 žodžių, ką daryti, kad po savaitės jie nebūtų pamiršti?"- klausė ji. Užduotį sunkino tai, kad žodžiai buvo lietuvių kalbos.

Eksperimento dalyvius suskirstė į kelias grupes. Vienoje buvo naudojami specifiniai kalbos įsiminimo metodai, kuriuos patarė mokslininkai, kitoje nebuvo siūlomi jokie būdai. Kai kurie metodai negalėjo padėti geriau įsiminti ir vėliau atgaminti informaciją. "Tai parodo, kaip gali būti sunku mokslinius principus panaudoti realiame mokymo procese", - sakė kitas universiteto atstovas Davidas Shanksas. Rimtu išbandymu tapo nuobodulys: vienos komandos narys per žodžių įsiminimo sesiją, nors už dalyvavimą buvo atlyginama pyragaičiais, užsnūdo. "Tokie dalykai nutinka", - teigė Yana Weinstein iš JAV Masačiusetso valstijos universiteto. Ji buvo viena iš teisėjų kolegijos narių.

Vis dėlto dauguma dalyvių per eksperimentą pajėgė išmokti šio to naudingo. Kai kuriems pavyko įsiminti dvigubai daugiau žodžių. Dažniausiai jie naudojosi ne vienu metodu, bet derino keletą.

Savo neišmanymo pripažinimas padeda

Pasitikrinimas yra vienas iš patikimų būdų gerinti atmintį. Įdomu, kad atgaminti galima klaidingai. Eksperimento dalyviai be išankstinio pasiruošimo turėjo spėti, ką reiškia vieni ar kiti lietuviški žodžiai. "Pirmą kartą jie visada klysdavo", - sakė D. Shanksas. Tačiau, kaip parodė psichologiniai tyrimai, po pirmų padarytų klaidų teisinga žodžių reikšmė geriau įsimenama. Pasirodo, šio būdo rezultatai pastebimai geresni, negu tiesiog paprastas žodžių mokymasis.

Kaip paaiškėjo, savo neišmanymo pripažinimas stimuliuoja atmintį ir leidžia įsisavinti dvigubai daugiau informacijos lyginant su tais, kurie nesinaudoja tokiu metodu. Iš psichologijos žinoma, kad šiek tiek pasunkinus užduotį, galima sustiprinti dėmesio koncentraciją ir padėti tvirtesnius pagrindus vėlesniam informacijos įsiminimui bei atgaminimui.

Slydimas atminties bangomis

Perdėtai įtempti užsiėmimai gali būti tuščias laiko švaistymas. Kai kurie dalyviai sukūrė algoritmus, padedančius nustatyti lygį pastangų, reikalingų įsiminti ir atgaminti kiekvieną iš 80 žodžių. Galima eiti kitu keliu ir pasikliauti intuicija sudarinėjant mokymosi tvarkaraštį, tarp pasitikrinimo seansų ir darbo prie klaidų nustatant vis ilgesnes pertraukas. Vienas vadovų eksperimento dalyviams suteikdavo trumpas pertraukas ir rodydavo krioklio vaizdo įrašus. Pagal sumanymą poilsis turėjo padėti įsiminti. Suprantama, mokantis reikia daryti pertraukėles, kad nuovargis negalėtų sumažinti natūralių gebėjimų.

"Švediško stalo" principas

Galima pasiduoti pagundai medžiagą išskirstyti dalimis pagal temas ir mokytis vieną po kitos. Kai kurie vadovai taip ir darė - sudėliodavo žodžius pagal kategorijas. Tačiau viena komandų padarė išvadą, kad kartojimas visų 80 žodžių taip pat gali būti efektyvus būdas. Kaip pažymėjo B. Whately, įsiminimo turnyrų nugalėtojai panašiu būdu įsimena kortų seką. Jie greitai peržiūri visą kaladę vietoj to, kad dalytų ją blokus ir stengtųsi prisiminti kiekvieną atskirai. Jei ką nors toks būdas trikdo, bandymai parodo, kad mokymą reikėtų bent kiek paįvairinti. Geriau skirti laiko pažinti dalykų įvairovę ir ugdyti skirtingus gebėjimus, o ne koncentruotis į vieną dalyką. Tai galima palyginti su vadinamuoju švedišku stalu, kai skanaujama įvairių valgių, o ne užsakomi pietūs, ką nors pasirinkus iš meniu.

Įdomios istorijos

Bet kuris temos plėtros būdas padeda aktyvuoti ryšius tarp neuronų ir informaciją fiksuoti atmintyje. Vienas vadovų eksperimento dalyviams siūlė sukurti po trumpą pasakojimą, vartojant žodžius, kuriuos turėjo išmokti. E. Cooke ir B. Whately buvo maloniai nustebę, kai pastebėjo, kad viena komanda panaudojo "atminties rūmų" metodą. Tai būdas, kai žodžiai įsimenami susiejant juos su daiktais iš gerai žinomos vietos, tarkime, savo būsto. Jų parengta programa parodo kambario vaizdą ir pasiūlo lietuvišką žodį "lova". Galima įsivaizduoti ant gulto išsitiesusią savo mylimąją. Kai organizuojamas įsiminimo procesas, tuos pačius žingsnius galima žengti atgaline tvarka ir lengvai prisiminti reikiamą žodį.

Būtent tai jėzuitui M. Ricci padėjo išmokti kinų kalbą aukštesniu lygiu. Šis būdas yra E. Cooke gebėjimų įsiminti 2265 dviženklių skaičių mažiau kaip per pusvalandį pagrindas. E. Cooke ir B. Whately kompiuterinė programa procesą supaprastina jį beveik automatizuodama. "Jei mūsų metodas laimėtų, tai būtų rimtas atradimas", - sakė E. Cooke.

Vis dėlto sunku atsisakyti minties, kad tokie būdai tolimi nuo tų, kurių reikia kasdieniame gyvenime. "BBC Future" žurnalistas mnemotechnikos būdu bandė išmokti tūkstantį danų kalbos žodžių. Ir nors atskirai juos įsiminė, taip ir nepavyko pradėti dėlioti į sakinius, kai bandydavo kalbėti. E. Cooke pripažino, kad tai - tik pirmas žingsnis. Pasak jo, panaši technika gali tik sukurti atminties treniravimo pagrindą. Toks būdas leidžia lengviau mokytis ne tik kalbų, bet ir kitų dalykų - istorijos, matematikos. "Kartojami bandymai, intervalų tarp testų didinimas - šie metodai veikia beveik kiekvienu atveju", - sakė jis.

Mokomieji žaidimai

Ateityje gali atsirasti nauji dėmesio verti būdai. Tarkime, D. Shanksas užsiminė apie vieną projektą, kuris šiais metais nebuvo išbandytas, bet gali būti daug žadančiu. Kaip jis pasakojo, sukurtas žaidimas, kuriame reikia numušinėti kosminius laivus danguje. O ant jų užrašyti lietuviški ir angliški žodžiai. D. Shanksas mano, kad tai - puikus sumanymas.

Tikras iššūkis atminties srities ekspertams yra ne tik tai, kaip mokymąsi padaryti greitesnį ir efektyvesnį. Kaip žinoma kiekvienam studentui, svarbiausios kliūtys mokytis būna blaškantys veiksniai, pavyzdžiui, mintis pasikaitinti prieš saulę parke ar įjungti televizorių. Gali prireikti daugybės naujų bandymų, kol tai pavyks įveikti.

* Mnemonika yra visuma būdų, padedančių kuo daugiau atsiminti. Naudojamos esminės užuominos, tarkime, simboliai, rimai ir asociacijos, padedančios mokytis ir įsiminti.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"