Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Kaip smegenys atpažįsta veidus

 
cosmosmagazine.com nuotrauka

Žmonių ir kitų primatų gebėjimas atpažinti veidus mokslininkų ilgai laikytas įgimtu – smegenys tiesiog žino, kaip tai padaryti. Tačiau naujas Harvardo medicinos mokyklos tyrimas, rugsėjo 4 dieną paskelbtas žurnale „Nature Neuroscience“, verčia suabejoti tokiu požiūriu.

Kaip rašoma „Science Daily“, tyrinėdami makakas, kurioms augant laikinai neleista matyti veidų, Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai, vadovaujami neurobiologų Margaret Livingstone, Michaelo Arcaro ir Peterio Schade'o, nustatė, kad smegenų sritys, atsakingos už veidų atpažinimą, formuojasi tik per patirtį, ir primatai, nematę augdami veidų, tokių smegenų sričių neturi.

Pasak mokslininkų, šie duomenys atskleidė nervų sistemos raidos ypatumus, taip pat ir tais atvejais, kai, pavyzdžiui, žmonės negali atskirti skirtingų veidų ar autizmo atveju nenori žiūrėti į veidus. Tačiau svarbiausia, kad tyrimas parodė esminį pradinės patirties vaidmenį normaliai jutimų ir pažinimo raidai.

Kaip paaiškino neurobiologijos profesorė M. Livingstone, žmogui evoliuciniu požiūriu artimų makakų smegenyse neuronų grupės, atsakingos už veidų atpažinimą, susiformuoja per 200 pirmųjų gyvenimo dienų, ir šių sričių vieta visų primatų rūšių smegenyse yra daugmaž panaši. Šios žinios, kartu su faktu, kad kūdikiai ankstyvuoju raidos laikotarpiu linkę stebėti veidus, paskatino įsitikinimą, kad gebėjimas atpažinti veidus turi būti įgimtas. Tačiau ir žmonių, ir primatų smegenyse taip pat formuojasi sritys, kurios reaguoja į regimąsias stimuliacijas, nepatirtas evoliucijos laikotarpiu, pavyzdžiui, tokias kaip pastatai ar tekstai. Pastarasis pastebėjimas – rimtas iššūkis teorijai, kad veidų atpažinimas yra įgimtas.

Kad geriau suprastų veidų atpažinimo pagrindus, prof. M. Livingstone kartu su stažuotoju dr. M. Arcaro ir mokslo darbuotoju dr. P. Schade'u išskyrė dvi makakų grupes. Pirmoji, kontrolinė, grupė buvo auginama įprastai: ankstyvojoje kūdikystėje jaunikliai laiką leido su savo motinomis, tada – su kitais makakų jaunikliais ir juos prižiūrinčiais žmonėmis.

Kitą grupę išaugino žmonės: maitino makakų jauniklius iš buteliukų, žaidė su jais, glamonėjo juos – tačiau visi dėvėjo suvirinimo kaukes. Pirmaisiais gyvenimo metai makakų jaunikliai nematė jokio veido. Bandymui baigiantis jie visi buvo įtraukti į socialines grupes su kitomis makakomis ir galėjo matyti tiek žmonių, tiek primatų veidus.

Kai abiejų grupių makakos buvo 200 dienų, tyrėjai funkcinio magnetinio rezonanso aparatu nustatė smegenų sritis, atsakingas už veidų atpažinimą, taip pat kitas specializuotas sritis, atsakingas, pavyzdžiui, už rankų, daiktų, vaizdų, kūnų atpažinimą.

Įprastai augintos makakos turėjo visų kategorijų atpažinimo sritis. Tačiau tos, kurios augo nematydamos veidų, jų atpažinimo srities neturėjo.

Vėliau mokslininkai abiem grupėms rodė žmonių ir primatų atvaizdus. Kaip ir buvo tikėtasi, kontrolinė grupė pirmenybę teikė veidams. Makakos, augusios nematydamos veidų, labiausiai stebėjo rankas. Jų smegenyse, kaip sakė prof. M. Livingstone, rankų atpažinimo sritis buvo neproporcingai didelė, palyginti su kitomis sritimis.

Šie duomenys leidžia manyti, kad jausminis nepriteklius atitinkamai veikia smegenis. Jos prastai atpažįsta tai, kas matoma retai ar niekada nematyta, ir labai gerai atpažįsta tai, kas matoma dažnai.

„Tarsi įdiegiate į smegenų mašiną, kad galėtumėte atpažinti“, – sakė prof. M. Livingstone.

Mokslininkų teigimu, normali šių smegenų sričių raida gali padėti paaiškinti įvairių sutrikimų priežastis. Tarp tokių sutrikimų yra prozopagnozija, kai dėl sutrikusių smegenų mechanizmų, atsakingų už veidų atpažinimą, žmonės nuo gimimo negali atpažinti pažįstamų ir net savo pačių veidų. Arba autizmu sergantiems žmonėms būdinga socialinių įgūdžių stoka gali būti šalutinis poveikis, nulemtas trūkstamos patirties, nes dažniausiai vaikai, turinėtys autizmo sutrikimų, vengia žvelgti į veidus. Kaip rodo tyrimas, kuo anksčiau pradėjus skatinti žvelgti į veidus, atsiras daugiau bendravimo patirties, gerės socialiniai įgūdžiai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"