TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kalnų populiacijos gali paaiškinti žmogaus evoliuciją

2013 05 31 13:26
Reuters/Scanpix nuotrauka

Evoliucijos biologams  kalnai turi ypatingą reikšmę.  Ne tik dėl fizinės didybės.  Jie, kaip rašoma „The New York Times“,  taip pat turi neprilygstamą  galią pakreipti žmonijos evoliuciją.  

Per dešimtis tūkstančių metų žmonės, persikėlę gyventi į kalnų vietoves, patyrė natūralią atranką, paveikusią jų biologiją. Tai ekstremaliausias, pasak Kalifornijos universiteto Berklyje tyrėjo Rasmuso Nielseno, žmonijos prisitaikymo pavyzdys iš visų galimų aptikti.

Žmonės prisitaikė prie kalnų sąlygų, kaip Charlesas Darwinas ir numatė. Norėdami sužinoti, kaip tai įvyko, mokslininkai dabar nagrinėja žmonių, gyvenančių įvairiuose pasaulio kalnuose, DNR.

"Šis gražus eksperimentas leis atskleisti, kaip vyksta natūrali atranka, – sakė Anna Di Rienzo, žmogaus genetikos profesorė iš Čikagos universiteto. - Galima kelti iš tikrųjų esminius evoliucinės biologijos klausimus."

Kai žmonės iš žemesnių vietovių kopia į aukštesnes, jų organizmas pradeda kovoti dėl deguonies. Maždaug 12 tūkst. pėdų aukštyje įkvepiama tik 60 proc. deguonies, gaunamo esant jūros lygiui. Net lėtas pasivaikščiojimas gali būti varginantis, nes organizmas gauna per mažai energijos.

Į tokį stresą žmonės reaguoja keliais būdais. Jų organizmas pradeda gaminti daugiau hemoglobino, širdies ritmas padažnėja. Šie pokyčiai padeda pagausinti deguonies kraujyje, tačiau jis jau nebepasiekia ankstesnio lygio.

Papildomas hemoglobinas nėra geras ilgalaikis sprendimas gyvenant dideliame aukštyje, nes gali susidaryti kraujo krešulių. Moterims, iš žemumų persikėlusioms gyventi į kalnus, taip pat iškyla daugiau problemų, kad per nėštumo mėnesius kūdikiai gautų užtektinai deguonies. Kaip parodė tyrimai, 6 tūkst. pėdų aukštyje gimsta du kartus daugiau mažo svorio kūdikių nei jūros lygio vietovėse.

Gyvenimas kalnuose yra lengvesnis žmonėms, kurių protėviai ten gyveno tūkstantmečius. Jie nepatiria aukščio ligos. Kalnų populiacijų moterys gimdo normalaus svorio kūdikius.

Mokslininkai, ištyrę kai kurias kalnų populiacijas, nustatė, kad jos yra biologiškai prisitaikiusios. Pavyzdžiui, tibetiečių arterijos ir kapiliarai yra platesni. Į Andų gyventojų kraują patenka daugiau deguonies.

Evoliucijos biologų įsitikinimu, šiuos pokyčius lėmė natūrali atranka, kai populiacijos įsikūrė aukštai kalnuose. Tikėtina, kad išgyveno ir susilaukė sveikų vaikų tie žmonės, kurių organizmas patyrė mutacijas, leidusias atlaikyti deguonies stygių. Kelios mokslininkų grupės keliavo į kalnus rinkti žmonių DNR mėginių ir sekti tokios evoliucijos pėdsakais.

2010 metais dr. R.Nielsenas su kolegomis nustatė tam tikrų genų variantus, kurie buvo kur kas labiau paplitę tarp tibetiečių nei didelėje etninėje hanų grupėje, tūkstančius metų gyvenančioje Kinijos žemumose. Dažniausiai aptiktas genas pavadintas EPAS1. Paaiškėjo, kad žmonės, turintys skirtingus genų variantus, skiriasi ir hemoglobino kiekiu kraujyje. Tai rodo, kad genas atliko svarbų vaidmenį prisitaikant prie gyvenimo dideliame aukštyje.

Neseniai dr. R.Nielsenas su kita kolegų grupe publikavo žmonių, gyvenančių Etiopijos kalnuose, tyrimo duomenis. Nerasta jokių įrodymų, kad Etiopijos kalnuose paplitęs genas EPAS1, aptiktas Tibete. Natūralios atrankos padarinys - kitas genas, pavadintas BHLHE41.

Dar dvi mokslininkų grupės neseniai ieškojo vadinamųjų kalnų genų Etiopijoje, tačiau neaptiko ir BHLHE41 varianto. Gali būti, kad dr. R.Nielseno metodas jautresnis nei kitų, bet tai dar reikia įrodyti.

„Turime ištirti Etiopijos neatitikimus", - sakė dr. A.Di Rienzo, kito tyrimo bendraautorė.

Kas bus atskleista, labai intriguoja. Pasirodo, kad BHLHE41 ir EPAS1 turi kai ką bendro: jie veikia kartu genų tinkle, kuris padeda žmonėms atlaikyti deguonies stygių. Net jūros lygyje dėl deguonies trūkumo gali iškilti grėsmė organizmui.

Parengė Milda Kniežaitė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"