TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kam kinams reikalinga lietuvių kalba

2011 07 13 0:00
Asmeninio albumo nuotrauka

Rokas Liutkevičius - pirmas lietuvis, dėstantis lietuvių kalbą Pekino užsienio studijų universitete. Dvidešimt aštuonerių vilnietis džiaugiasi tokia galimybe ir su Kinija sieja savo ateities planus.

R.Liutkevičius Vilniaus universitete (VU) baigė taikomosios kalbotyros magistro studijas ir jau turi nemažą lietuvių kalbos dėstymo užsieniečiams patirtį. Jis ketverius metus mokė ERASMUS programos studentus europiečius. Kai Pekino užsienio studijų universitetas pasiūlė vietą lietuviui, pageidautina jaunam specialistui, dėstyti lietuvių kalbą kinų studentams, VU Lituanistinių studijų katedros asistentas varžovų kaip ir neturėjo. Atlyginimas ne toks jau didelis, kad būtų buvę galima į šią stažuotę pasiimti ir šeimą, todėl daugelis atsisakė.

"Mėgstu savo darbą ir labai džiaugiuosi, kad galėjau išvykti į užsienį ne juodų darbų dirbti kaip dažnas lietuvis, bet tobulėti savo srityje, įgyti patirties ir galbūt sukaupti žinių būsimam daktaro darbui. Jam, manau, reikia subręsti. Kinija šiuo požiūriu man labai gera vieta, - kalbėjo filologas. - Turiu visokių minčių. Pavyzdžiui, lyginti studijų sistemas, kalbėti apie kultūrų ir kalbų skirtumus ar pažvelgti į kalbą iš socialinių pozicijų".

Pradėjo trisdešimt

Didžiuliame Pekino užsienio studijų universitete dėstoma net penkiasdešimt užsienio kalbų ir tarp jų lietuvių tikrai nėra mažiausiai vartojama. Tarkim, airių kalba dabar šneka šiek tiek daugiau nei milijonas žmonių. Ateinančiais mokslo metais kinai galės mokytis ir latvių kalbos, o estų, kaip ir lietuvių, pradėta dėstyti pernai. Kinijos ir Europos Sąjungos (ES) susitarimu Pekino užsienio studijų universitete bus dėstomos visos ES valstybių kalbos. Universitetas kasmet plečiasi ir jame studentai mokosi daugybę kitų mažai vartojamų ar mums negirdėtų kalbų.

Į R.Liutkevičiaus dėstomą lietuvių kalbos pasirenkamąjį kursą mokslo metų pradžioje užsirašė trisdešimt žmonių. Po pirmo semestro jų sumažėjo, o pavasarį baigiamąjį lietuvių kalbos egzaminą laikė dešimt studentų. Tačiau kursas iš esmės pasiteisino, kinai liko patenkinti ir pasiūlė R.Liutkevičiui kitąmet tęsti darbą pagal dvejiems metams sudarytą sutartį.

Lietuvių kalbos kursas, kaip ir estų ar slovėnų, šiuo metu yra pasirenkamas. Pavyzdžiui, slavų kalbos jau turi savo fakultetą. R.Liutkevičiaus manymu, baltų kalbos taip pat galėtų turėti kada nors savo padalinį. Kol kas lietuvių kalbai buvo skiriamos tik keturios valandos per savaitę.

"Aišku, dar papildomai konsultavau, tačiau keturių valandų vis dėlto per maža, kad būtų galima rimčiau išmokti kalbą, - sakė lituanistas. - Galiu pasidžiaugti, kad yra studentų, kurie jau kalba šiek tiek lietuviškai, nes labai domisi ir daug mokosi savarankiškai.

Apskritai kinai labai darbšti tauta. Daug dirba nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, net ir šeštadieniais. Lietuvių kalbos paskaitos taip pat vyko šeštadieniais, ir studentai susikaupę mokėsi keturias valandas nuo aštuonių ryto iki vidurdienio."

Kai kurie R.Liutkevičiaus studentai šį rugpjūtį atvažiuos ir į VU rengiamus lietuvių kalbos vasaros kursus. Pavyzdžiui, vienas vaikinas, studijuojantis finansus, tačiau gabus kalboms, labai susidomėjo lietuvių kultūra.

Sunku prakalbinti

"Skiriasi daug kas, - lygino studijas Pekino universitete lietuvių kalbos dėstytojas. - Visų pirma mokymo kultūra, tradicijos. Sakykim, Lietuvoje ir apskritai Europoje daugiau dėmesio skiriama šnekamosios kalbos įgūdžiams ugdyti. Europiečiai linkę pirma išmokti kalbėti užsienio kalba. Kinijoje yra visai kitaip ir prakalbinti kiną lietuviškai gana sudėtinga. Jis greičiau parašys lietuviškai laišką nei pasakys "labas" ar "viso gero". Studentai kur kas greičiau išmoksta rašyti ir skaityti, tačiau nepratę per paskaitas kalbėti. Kai paprašau sukurti dialogą, net išsigąsta. Nesupranta, kodėl yra liepiama tai daryti."

Lygiai taip pat kinai mokosi ir anglų kalbos, todėl sunkiai kalba angliškai. Pasak R.Liutkevičiaus, kinai kalbėdami turi būti labai tikslūs, nes Pekine vartojama mandarinų kalba yra toninė, keturių tonacijų. Jei suklysi tardamas, pasakysi visai kitą žodį. Gali būti, kad kinai nesąmoningai stengiasi būti tokie pat tikslūs ir tardami angliškus žodžius arba kalbėdami lietuviškai, nes įsivaizduoja, kad jei tik šiek tiek suklys, ištars galbūt visai kitą žodį ar pasakys ne tą jo reikšmę, ir žmonės gali juoktis. Toks nuogąstavimas, filologo manymu, kinams trukdo mokytis kalbų. Juos reikia įtikinti, kad ir netiksliai ištarę bus suprasti, tačiau įveikti jų atsargumą vis dėlto labai sunku.

"Tik atvažiavęs dažnai net negirdėdavau mandarinų kalbos tonacijų skirtumų, tik po kurio laiko supratau, kaip svarbu tiksliai tarti. Net tie užsieniečiai, kurie atvažiuoja pramokę kiniškai, turi, deja, nusivilti, nes kinai jų nesupranta. Nors viską pasako taisyklingai, kliudo netinkama tartis. Taip buvo, pavyzdžiui, airių kalbos dėstytojui Pekine", - prisiminė R.Liutkevičius.

Tarsi hieroglifai

Lietuviui susidarė įspūdis, kad kinų studentai ne tik atsargesni, bet ir kuklesni, ypač per paskaitas. Labai retai pamatysi kiną, kuris keltų ranką ir pertrauktų dėstytoją, nes toks elgesys laikomas netaktišku pagal jų kultūrą. Taip daryti netinkama, nors kartais nesuvokus ko nors, būtų kaip tik geriau iš karto klausti dėstytojo, nes vėliau gali būti dar sunkiau suprasti.

Kitokia Kinijoje ir universitetų struktūra. Jiems vadovauja ir priima svarbiausius sprendimus prezidentai, o rektoriai atsakingi už mokslo reikalus. Pekino užsienio studijų universitete dirba labai daug kviestinių užsienio specialistų. Daugelis jų yra jauni, nes vyresniems sunkiau pasiryžti vykti į Kiniją. Tarp užsienio kalbų dėstytojų yra keli mokslo daktarai, o dauguma - magistro laipsnį turintys jauni žmonės. Tarkim, islandų kalbą dėsto vaikinukas, neturintis net bakalauro laipsnio, tik baigęs atitinkamus kursus.

"Be abejonės, yra skirtumas, ar mokyti europiečius, ar kinus. Skiriasi žmonės, skiriasi kultūros, - sakė pašnekovas. - Įžvelgdamas tuos skirtumus, dirbdamas kartu ir mokausi. Gerai, kad turime metodinių priemonių. Po kelerių metų galėčiau jau ir išsamiau papasakoti, kaip mokosi kinų studentai, kas jiems svarbu ir kodėl."

Mums nesuprantami hieroglifai atrodo kaip savotiška meno rūšis.

Kinams tokie pat sudėtingi - lotyniški rašmenys. Net Kinijos sostinėje galima pamatyti daugybę užrašų anglų kalba su rašybos klaidomis. Nors dabar Pekine tikras jos mokymosi bumas, atvažiuoja daugybė užsieniečių, samdomų mokyklose dėstyti anglų kalbos, kinams ją išmokti vis dėlto yra gerokai sunkiau nei europiečiams.

Jonas, krepšinis, Lietuva

Kaip pasakojo R.Liutkevičius, Lietuva nėra visai negirdėtas kraštas Kinijoje. Pavyzdžiui, vienas gatvėje sutiktas vyresnis Pekino gyventojas net žinojo, kada Lietuva atgavo nepriklausomybę, ir labai domėjosi, ką lietuvis veikia, atvykęs į Kiniją. Nemažą reklamą, filologo įsitikinimu, Lietuvai padarė krepšinio treneris Jonas Kazlauskas. Kinai žino mūsų šalį, nes Lietuva garsėja krepšiniu, ir prisimena, kad Kinijoje gyveno toks Jonas, buvo nacionalinės rinktinės treneris.

"Labai dažnai stebimasi, kam kinams reikalinga lietuvių kalba, koks galėtų būti interesas. Kinai mąsto visai kitaip ir šiuo metu domisi apskritai viskuo, - sakė lietuvių kalbos dėstytojas. - Kinija tampa ekonomikos centru. Galbūt pradės megztis ekonominiai Lietuvos ir Kinijos ryšiai. Turėti žmogų, kuris galėtų kalbėti ir tos šalies kalba, - didžiulis privalumas. Klaidinga manyti, kad nereikia mokytis kitų kalbų, nes visi kalba angliškai. Juk sutikus užsienietį, kuris šneka jūsų kalba, užsimezga visai kitokie santykiai, atsiranda kitoks supratimas. Visas pasaulis mokosi kalbų ir lietuvių kalba nėra išimtis. Juo labiau nederėtų menkinti lietuvių kalbos. Reikėtų žinoti, kad ji yra, ko gero, seniausia gyva indoeuropiečių kalba." Kai kurie R.Liutkevičiaus studentai būtent dėl to domisi lietuvių kalba. Ji daugeliui mokslininkų filologų gali būti kaip pagrindas ir kitų kalbų studijoms. Be to, įdomu, kad išliko tik dvi baltų kalbos: lietuvių ir latvių, sudarančios atskirą grupę.

Kai Pekino užsienio studijų universitete lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, kinų studentai, lietuvių kalbos dėstytojo pamokyti, šoko lietuvių liaudies šokius ir dainavo lietuviškas dainas. Nors surengtoje programoje skambėjo, galima sakyti, pradinukų dainos: "Jurgeli meistreli" ar "Plaukė žąselė", visiems buvo linksma. O vienas studentas ministro lietuviškai paklausė, kaip trumpai apibūdintų lietuvių charakterį. Atsakymas buvo maždaug toks: lietuviai yra užsispyrę, atviri ir gerai žaidžia krepšinį.

Kinijos Meka

Ateinančiais metais R.Liutkevičius Pekino užsienio studijų universitete turės daugiau darbo, nes tiems studentams, kurie norės tęsti lietuvių kalbos studijas, du kartus per savaitę bus rengiamos privačios dviejų valandų paskaitos Lietuvių kalbos biure.

"VU atsiuntė daugybę metodinės medžiagos ir knygų. Ką galiu, savo iniciatyva parsivežu. Žodžiu, nieko netrūksta, - sakė lietuvių kalbos dėstytojas. - Supažindinu ne tik su kalba, bet ir su lietuvių kultūra. Yra trumpas Lietuvos istorijos kursas. Parodau lietuviškų filmų. Kinų prašymu universiteto leidiniui parašiau ir keletą straipsnių apie lietuvių kalbą, Lietuvą."

Pekino užsienio studijų universitetas palyginti jaunas, įkurtas 1941 metais, tačiau Kinijoje garsėja didžiausia kalbų pasiūla. Studentai noriai renkasi studijuoti prestižiniame universitete, nes Kinijoje turėti dėstytoją iš užsienio - didelė privilegija ir garbė.

Pekino universitete dirba daugybė žmonių iš įvairiausių pasaulio šalių. Tokioje tarptautinėje aplinkoje, pasak R.Liutkevičiaus, niekada nebūna liūdna ir nesijauti vienas. Dėstytojai vos ne iš visos Europos susitinka ir bendrauja kas vakarą.

Studentų bendrabutyje dėstytojų gyvenimo sąlygos šiek tiek geresnės: dviejų kambarių butukas, dušas, vonia, virtuvėlė, lova, stalas, šioks toks televizorius. Jaunam to užtenka.

"Užsieniečiai džiaugiasi, kad Pekine labai saugu, nes su Kinijos komunizmu per daug nesusiduria. Kita vertus, Kinijos komunizmo dėl atviros rinkos negalima lyginti su buvusia Sovietų Sąjunga. Sunku net pasakyti, kokia ten sistema, - svarstė filologas. - Aišku, yra saugumiečių, milicininkų ir universitetą visą dieną stebi apsauga. Tačiau taip pat yra daugybė užsieniečių, atvykusių ir įvairiausių pasaulio valstybių. Vien prancūzų apie keliasdešimt tūkstančių įsikūręs Pekine. Šiuo metu jis yra tikra Meka. Žmonių vis daugėja. Pastatai griūva ir auga. Miestas gyvas ir labai įdomus."

Pekine gyvena maždaug dvidešimt vien oficialiai registruotų lietuvių, nors tikriausiai jų yra daugiau, juo labiau visoje Kinijoje. R.Liutkevičius sutiko tautiečių Lietuvos konsulate: viena mergina studijuoja žurnalistiką, keli verslininkai, kiti lietuviai jau ne pirmus metus dirba ir gyvena Pekine.

Atrandant Kiniją

Lietuvių kalbos dėstytojas Kinijoje ir pats pradėjo mokytis kinų kalbos. Atlyginimas nėra toks didelis, kad galėtų susimokėti už kursus, tačiau turi metodinės medžiagos ir daug draugų kinų. Nors kinai palyginti uždara tauta, žmonių, kaip ir visame pasaulyje, yra įvairių. Lietuviui nesunku užmegzti pažintis, nes pats yra labai atviras žmogus. Pažįsta ir nemažai draugiškų kinų.

"Tikiuosi šiemet pakeliauti po Kiniją, nuvykti į Honkongą, Makao. Kai šalis Europos dydžio ir atstumai tarp miestų tokie, kaip iš Vilniaus skristi į Romą, kelionės brangiai kainuoja. Tarkim, skrydis į Šanchajų trunka dvi, o į Honkongą - net tris valandas, - vardijo R.Liutkevičius. - Tiesą sakant, net ir Pekino nepamačiau viso. Jis yra tokio dydžio miestas ir turi tiek įdomių objektų, kad tiesiog nespėjau visų aplankyti, o apie Kiniją nėra ko ir kalbėti."

Kiek per metus lietuvis spėjo patirti, Kinijoje nėra tokios metų laikų kaitos kaip Lietuvoje. Galima sakyti, yra tik du sezonai - vasara ir žiema. Labai karšta buvo iki pat lapkričio pabaigos. Vėliau staiga atšalo, nors tokių šalčių kaip Lietuvoje nebuvo ir sniegas Pekine išsilaikė vos dvi dienas. Šaltį iš Mongolijos atpučia šalti ir pavojingi vėjai, o jau balandžio mėnesį ateina vasara ir vėl tvyro apie trisdešimt laipsnių karščiai.

"Kaip ir visoje Azijoje, Kinijoje miestas turi savo kvapą, nes viskas parduodama ir perkama, verdama ir kepama tiesiog gatvėje, - pasakojo R.Liutkevičius. - Visos moterys vaikšto su skėčiais - saugosi saulės spindulių, nes įdegimas kinų kultūroje yra didelė blogybė. Toks įsitikinimas išlikęs nuo seniausių laikų. Kinijoje labai vertinama balta oda ir baltaodis žmogus turi daugybę privilegijų net Pekine. Pavyzdžiui, jei esi baltaodis ir dar šviesiaplaukis, garantuotai gausi geresnį darbą. Kinams balta oda atrodo daug gražesnė ir būna, kad tiesiog gatvėje prieina mergina ir pasako: "Koks jūs baltas. Kaip aš norėčiau būti tokia balta."

Kinijoje itin stiprios šeimos tradicijos. Tėvų ir vaikų santykiai labai artimi ir tėvų nuomonė vaikams - svarbiausia. Pavyzdžiui, jei motina bent truputį suabejotų dėl vaikino, su kuriuo draugauja dukra, ši, kad ir kaip mylėdama, jį paliktų. Šeima Kinijoje - viso gyvenimo pagrindas ir tėvai vaikams išlieka svarbūs visą gyvenimą.

"Kinai labai mėgsta dainuoti ir išskirtinis jų pomėgis, ko gero, būtų karaokė. Mieste daugybė vadinamųjų KTV su atskirais kambariais. Tokių vietų yra ir prie pat universiteto. Žmonės susirenka ir dainuoja. Jiems nešami gėrimai, vaisiai. Didžiulė pramoga! Teko ir pačiam nuėjus dainuoti. Kiniškas dainas! - juokėsi lietuvis. - Buvo labai smagu ir įdomu."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"