Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Kam Lietuvai užsienio studentai

 
2017 08 11 8:50
Lietuvos universitetai nekonkurencingi kai kuriose šalyse pirmiausia dėl konsulinių paslaugų stokos. AFP/Scanpix nuotrauka

Vidurio ir Rytų Europoje – nuožmi konkurencija dėl studentų iš kitų šalių. Tačiau konkurencinę kovą dėl gabaus užsienio jaunimo Lietuva dažnai pralaimi, kartais – net neramumų draskomai Ukrainai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Tarptautinių ryšių ir studijų centro prodekanas dr. Alvidas Šarlauskas džiaugiasi Visagino laikraštyje perskaitęs, kad jų universiteto absolventas gydytojas Wassimas Ajaj nusipelnė savivaldybės apdovanojimo „Už nuopelnus sveikatos apsaugai“. Tuštėjantiems universitetams tai – sėkmės istorija. Juk universitetas ne tik gavo solidžią sumą už užsieniečio studijas, bet ir valstybės pakraščio ligoninė, į kurią sunku prisikviesti lietuvių gydytojų, turi kvalifikuotą specialistą.

Tačiau tokių dvigubos sėkmės istorijų mūsų šalyje nėra labai daug.

75 proc. studentų – iš šalių, kuriose yra ambasados

2016–2017 mokslo metais Lietuvos universitetuose studijavo beveik 5,5 tūkst. užsieniečių, metais anksčiau – 5,1 tūkst., 2014 –2015 metais – 4,6 tūkstančio. Daugiausia jų buvo iš posovietinių valstybių, bet labiausiai daugėja studentų iš Azijos. Į šį regioną, kaip studentų rezervą, dabar nusitaikę ir Europos, ir JAV universitetai.

„Kertinis dalykas, be ko nematau didelių perspektyvų pritraukti daug studentų iš Azijos, ypač Pietryčių, yra diplomatinės atstovybės – ambasadų Delyje, Pekine ir Tokijuje tikrai neužtenka. Vieną iš ambasadų Europoje reikėtų perkelti į Džakartą. Tam prireiktų lėšų, bet tokia investicija atsipirktų šimteriopai“, – neabejoja Malaizijoje gyvenantis „Oxford Business Group“ (Jungtinė Karalystė) Azijos regiono redaktorius, ekonomistas ir finansų analitikas Paulius Kunčinas.

Jis pasakoja, kad Azijos regione švietimo paklausa – didžiulė, tad ir kainos – atitinkamos. Pavyzdžiui, Indonezijoje, turinčioje per 240 mln. gyventojų, vietos švietimo sistema negali patenkinti didėjančių studijų poreikių. Todėl tie, kas turi pinigų, stengiasi išvažiuoti į Singapūrą, Didžiąją Britaniją, JAV, o kas jų turi mažiau – dairosi į Rusiją, Ukrainą, kitas šalis. Beje, Singapūre studijų kainos didesnės nei Anglijoje. Tad Lietuva šioje srityje gali sėkmingai konkuruoti netgi su Ukraina, kuri, net ir esant nestabiliai situacijai, iš Azijos pritraukia gerokai daugiau studentų nei Lietuva.

Bangladešo garbės konsulas Lietuvoje, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas svarsto, kad situaciją bent kiek gelbėtų, jei prieš mokslo metus į Azijos šalis būtų komandiruojami konsuliniai darbuotojai, kurie galėtų išduoti vizas. Dabar, norėdamas gauti vizą, būsimas studentas iš Bangladešo turi skristi į Delį, ten gyventi vieną kitą savaitėlę, kol užpildys prašymą vizai, jos sulaukti ir pagaliau atsiimti pasą su viza. S. Besagirskas teigė girdėjęs, kad, pavyzdžiui, Vengrija, Lenkija, kitos valstybės, atsiunčia konsulą į Bangladešą, ir jis ten, vietoje, išduoda vizas.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Tarptautinių ryšių darbo grupė taip pat yra kreipusis į Vyriausybę, siūlydama konsulinių paslaugų būsimiems studentams prieinamumo problemą Azijoje spręsti Lietuvos konsulato darbuotojams laikinai atvykstant į kurią nors toje valstybėje esamą Šengeno šalių ambasadą. Kad tai tiesiogiai susiję su studentų pritraukimu, iliustruoja faktas, jog apie 75 proc. trečiųjų šalių piliečių, 2015–2016 mokslo metais studijavusių Lietuvos universitetuose, buvo atvykėliai iš tų valstybių, kuriose veikia Lietuvos ambasados. Vadinasi, Lietuvos universitetai kai kur nekonkurencingi vien dėl konsulinių paslaugų stokos.

Lietuvos ambasadorius Indijoje, Bangladešui, Nepalui ir Šri Lankai Laimonas Talat-Kelpša sako, kad nėra tokios funkcijos kaip „skraidantis konsulas“ vizų klausimais, ir jam nežinoma, kad ir kitos šalys naudotų tokią praktiką. Esą tam reikia ir techninių galimybių, nes pagal galiojančius Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos reglamentus vizai išduoti reikia paimti pirštų atspaudus, žmogaus asmens duomenis, jie turi būti apdorojami saugiais ryšio kanalais. Tokia įranga yra tik ambasadose, techniškai ją vežiotis būtų sudėtinga ir brangu.

Užsienio reikalų ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu įvairiu lygiu ES institucijose vyksta diskusijos dėl būtinybės vizų politikos klausimus sieti su trečiųjų šalių bendradarbiavimu readmisijos srityje, siūloma įvesti ribojimus ir papildomus reikalavimus kai kurių šio regiono šalių, pavyzdžiui, Bangladešo, piliečiams. Kad nuogąstavimai dėl kai kurių trečiųjų šalių piliečių – ne be pagrindo, rodo ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ikiteisminis tyrimas dėl viename Kauno universitete studijuojančių Nigerijos piliečių, įtartų, jog pasinaudodami suklastotais dokumentais jie grynino gautas pinigines perlaidas.

Tačiau kai kuriais aspektais vizų taisyklės Lietuvoje buvo pernelyg griežtos: kaip talentų rezervu nesugebėta pasinaudoti aukštųjų mokyklų absolventais iš užsienio, nes kartu su studijomis baigdavosi ir jų vizos. LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro prodekanas A. Šarlauskas džiaugiasi, kad nuo šių metų pradžios migracijos politika Lietuvoje tapo atviresnė – baigusiojo studijas Lietuvoje prašymu leidimas gyventi pratęsiamas dar pusmečiui, o jei per tą laiką jis randa darbą, pakanka kreiptis į migracijos tarnybą ir leidimas gyventi Lietuvoje pratęsiamas darbo sutarties pagrindu.

Laimonas Talat-Kelpša: „Ne tik studento sumokamas mokestis turi būti kriterijus priimti studijuoti Lietuvoje."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Svarbiausia – pinigingas?

Ambasadorius L. Talat-Kelpša atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: pavyzdžiui, pernai dėl vizų studijoms kreipėsi apie 200 asmenų iš Bangladešo, bet daugiau nei pusei jų teko duoti neigiamą atsakymą, nes jie ne tik negalėjo nurodyti, kurioje aukštojoje mokykloje bei ką norėtų studijuoti, bet ir nekalbėjo angliškai.

Kai kurių aukštųjų mokyklų atstovai per atrankos sezoną pervažiuoja per šias šalis, kalbasi su potencialiais studentais. Bet kai kurie iš jų būsimus studentus priima net netikrinę gebėjimų. L. Talat-Kelpšos nuomone, reikia atsakingiau žiūrėti į atrankos procesą: „Ne tik studento sumokamas mokestis turi būti kriterijus priimti studijuoti Lietuvoje. Aukštosios mokyklos garbės reikalas – atsirinkti geriausius, o ne pinigingiausius studentus.“

Tarp Lietuvos universitetų (neskaičiuojant specializuoto Europos humanitarinio) pagal užsieniečių studentų skaičių pirmauja LSMU. Jų šioje aukštojoje mokykloje studijuoja 761 net iš 52 užsienio šalių, be to, naujiems mokslo metams priimta per 230 pirmakursių. LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro prodekanas A. Šarlauskas primena, kad pirmieji užsieniečiai studentai atvažiavo dar 1990–1991 metais pagal susitarimą su Libanu dėl studentų rengimo. Vėliau atvyko studentai iš Izraelio, Vidurio Rytų. Šiuo metu apie pusė LSMU studijuojančių užsieniečių – iš ES šalių, ypač daug jų iš Švedijos, nemažai iš Vokietijos, Ispanijos.

A. Šarlauskas pasakoja, kad studentams pritraukti LSMU taiko tradicines rinkodaros priemones: universiteto atstovai važiuoja, kalbasi tiek su stojančiaisiais, tiek su jų tėvais, dalyvauja parodose, turi agentų, kurie pristatinėja studijų programas, tinklą, bendrauja su užsienio šalių universitetais. Daugelis Vidurio Europos universitetų konkuruoja dėl medicinos studentų, nes studijų programų anglų kalba pasiūla yra didelė – tenka konkuruoti su Čekijos, Lenkijos, Vengrijos universitetais.

Tačiau konkuruoti su kitais Europos universitetais Lietuvos aukštosioms mokykloms sunkiau ir dėl to, kad studijos užsienio studentams jose yra mokamos. Studijų kaina, pavyzdžiui, LSMU – 10 tūkst. eurų mokslo metams, atitinka vidutinę kainą Vidurio Europoje. Tačiau potencialūs studentai pirmiausia dairosi nemokamų studijų, taip pat norėtų gauti stipendijas. Daliai užsieniečių magistrantų stipendijos mokamos ir Lietuvoje. Kaip informavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), šiemet jos skirtos 40 ukrainiečių, kelioms dešimtims piliečių iš kitų Rytų partnerystės šalių, kitų valstybių.

„Lietuvoje labai reikėtų stipendijų programos, tada galėtume pritraukti gerokai aukštesnio lygio studentų. Lietuvos aukštasis mokslas kol kas labiau orientuotas į papildomų pajamų generavimą, o ne į aukštesnio lygio užsienio studentų pritraukimą“, – mano A. Šarlauskas.

Malaizijoje gyvenantis ekonomistas P. Kunčinas teigia pastebintis dar vieną mūsų aukštojo mokslo menko patrauklumo problemą – ne visose šalyse automatiškai pripažįstami mūsų diplomai, tad reikia siekti, kad būtų pasirašyti dvišaliai susitarimai. Kaip aiškina Švietimo ir mokslo ministerija, nors Lietuvos aukštojo mokslo diplomai pripažįstami visame pasaulyje, visos šalys turi užsienyje įgyto išsilavinimo įvertinimo ir pripažinimo tvarką, pagal kurią kiekvienas diplomas įvertinamas ir pripažįstamas individualiai. Dvišaliai susitarimai šias procedūras supaprastina – kitoje šalyje įgytas išsilavinimas pripažįstamas automatiškai.

Tuo metu Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas kritikuoja, kad Lietuvoje vis dar labai trūksta studijų programų anglų kalba. Net tose, kurios teoriškai vykdomos anglų kalba, jei nėra užsieniečių, kartais pereinama prie lietuvių kalbos. Todėl jei atsiranda koks vienas užsienietis, jo stengiamasi net nepriimti.

Gintautas Jakštas: „Lietuvai pirmiausia reikėtų nusistatyti tikslą, kodėl siekiame pritraukti užsienio studentų."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Norime užsieniečių, bet nežinome kodėl

Pasak ŠMM Studijų skyriaus vyriausiosios specialistės Eglės Fišeraitės, Lietuva turi daugiausia galimybių pritraukti studentų iš Rytų partnerystės šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano, nes dauguma jų žino, kur ir kas yra Lietuva, yra girdėję apie mūsų pranašumus. „Perspektyvos sulaukti studentų iš Azijos taip pat yra didelės, nes vyksta sparti šių valstybių plėtra. Todėl vis daugiau jų piliečių taps studentais ir rinksis studijas užsienio šalyse. Mūsų aukštosios mokyklos turi galimybę tuo pasinaudoti. Dažniausiai užsienio studentų pritraukia paklausios ir geros kokybės studijos už patrauklią kainą. Lietuvos universitetų ir studijų programų konsolidavimas leis sutelkti finansavimą ir kilstelėti studijų kokybę“, – sako ŠMM atstovė.

Vis dėlto, kaip teigia MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas G. Jakštas, studentai svetur keliauja mokytis dėl skirtingų priežasčių. Esama studentų turistų, kurie siekia išvažiuoti į savo gamta ar miestais patrauklias šalis, yra ir „moksliukų“, kurie tiesiog nori į Europą. Tačiau yra ir tokių studentų, kurie po studijų tikisi likti dirbti toje valstybėje, tad renkasi ekonomiškai išsivysčiusias šalis, kuriose baigus studijas bus daugiau galimybių likti dirbti. O vadinamieji ekonominės klasės studentai ieško nebrangių studijų ir nebrangaus gyvenimo šalių. Vis dėlto esama ir tokių, kurie tiesiog nori diplomo, tad ieško vadinamųjų diplomų malūnų.

Pagal www.study.eu sudarinėjamą geriausių studijuoti 2017-aisiais šalių reitingą, Lietuvą verta rinktis nebent dėl gyvenimo išlaidų – čia tarp 30 šalių Lietuva yra devinta, bet tik po Vengrijos, Lenkijos (su jomis dėl studentų labiausiai ir konkuruojame), Vokietijos. Bendrame reitinge, kur, be gyvenimo išlaidų, vertinama ir studijų kokybė bei karjeros galimybės, patenkame į autsaiderių trečiąjį dešimtuką. Iki lyderių – Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų mums labai toli.

„Lietuvai pirmiausia reikėtų nusistatyti tikslą, kodėl siekiame pritraukti užsienio studentų: ar tenorime pagerinti statistiką, gauti užmokestį už studijas, ar, Lietuvoje trūkstant darbo jėgos, pritraukti jaunuolių, kad baigę studijas jie čia ir liktų. Įvardiję tikslus lengviau galėtume identifikuoti tikslinę studentų grupę. Jei norime pakviesti „moksliukus“, reikia labai geros studijų kokybės, o jei siekiame tik pagerinti statistiką, lengviausia priimti tuos, kurie nori atvykti į Europą. Tačiau negirdėjau, kad kas nors apie tai diskutuotų“, – stebisi G. Jakštas.

„Oxford Business Group“ Azijos regiono redaktorius P. Kunčinas neabejoja, kad dėl užsienio studentų verta pakovoti. „Neeksportuodami žmonių eksportuojame žinias ir paslaugas. Tai – geriausias pridėtinės ekonominės vertės kūrimas. Užsieniečiai studentai stiprina švietimo sistemą, nes atsineša ne tik pinigų, bet ir žinių, kitokį požiūrį, talentą, praturtina mūsų švietimo sistemą“, – pabrėžia ekonomistas.

Deja, Lietuvoje dažniau kalbama, kad užsieniečiais galima „užkamšyti“ dėl demografinės padėties tuštėjančias universitetų auditorijas, o tam tinka net tokie, kuriems studijoms išduota viza reikalinga vien nešvariems pinigams plauti.

. . .

Užsienio studentai Lietuvoje (2016–2017 m.)

Daugiausia atvyko studijuoti iš:

Baltarusijos – 1234

Indijos – 812

Ukrainos – 380

Rusijos – 236

Vokietijos – 221

Nigerijos – 206

Azerbaidžano – 200

Gruzijos – 171

Izraelio – 161

Švedijos – 157

Daugiausia užsieniečių studijuoja šiuose universitetuose:

Europos humanitariniame – 1064

Lietuvos sveikatos mokslų – 761

Vilniaus Gedimino technikos – 597

Kauno technologijos – 542

Vilniaus – 520

Šaltinis: ŠMM

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"