TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kam reikalinga geografija

2015 05 06 6:00
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesorius Paulius Kavaliauskas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos geografai yra pakliuvę į ypatingą padėtį. Tokios nėra nė vienoje šalyje. Taip mano Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesorius Paulius Kavaliauskas, 11 metų vadovavęs katedrai, per dešimtmečius ne kartą keitusiai pavadinimą.

"Geografija – vienas seniausių mokslų, ir mokyklose vos ne nuo pradinių klasių mokiniai įgyja tam tikrų geografijos žinių. Baigę mokyklą lyg ir visi žinotų, kas yra geografija, tačiau vėliau pamiršta. Blogiausia, kad pamiršta ir valdžios žmonės. Nesupranta, kad reikia padėti geografijai kaip mokslui plėtotis", - sakė "Lietuvos žinioms" prof. P. Kavaliauskas.

Geografas kraštotvarkininkas pabrėžė, kad geografija yra sisteminis mokslas ir turi du didelius sparnus: gamtinę ir visuomeninę (žmogaus) geografiją. Viena priskirtina prie fizinių, kita - prie socialinių mokslų. Centras - kraštovaizdžio geografija, tarsi sujungianti abu sparnus. Paukštis skris, jei abu sparnai ir centras bus sveiki, t.y. visa geografijos mokslo sistema bus vienodai plėtojama. Tačiau taip dabar Lietuvoje nėra.

Vienu sparnu

Pasak prof. P. Kavaliausko, sovietmečiu, kai po Antrojo pasaulinio karo formavosi Lietuvos mokslų akademija (LMA), geografijai nerasta normalios vietos. LMA Geografijos skyrius buvo priskirtas Zoologijos ir parazitologijos institutui, nors geografija - Žemės pažinimas ir aprašymas - labai platus mokslas. Gamtinė geografija Zoologijos ir parazitologijos institute dar galėjo šiaip ne taip gyvuoti, bet visuomeninė geografija sunyko. Paukštis liko vienu sparnu.

Vėliau VU Ekonomikos fakultete atsirado Ekonominės geografijos katedra, tačiau ji atliko labiau pagalbinį vaidmenį. VU Gamtos mokslų fakultete buvo įkurta Fizinės geografijos ir kartografijos katedra, atsirado Hidrologijos ir meteorologijos padalinys. Sovietmečiu kurį laiką egzistavo taip pat iš esmės gamtinės pakraipos Geologijos ir geografijos institutas.

"Ilgai kentėję, Nepriklausomybės pradžioje pagaliau įkūrėme Geografijos institutą. Jis gyvavo daugiau kaip dešimt metų ir buvo tarsi geografijos atgimimas, - prisiminė mokslininkas. - Tačiau prasidėjo reformos, akademinių institutų stambinimas, jungimas ir siekiai tapti visiškai savarankiškiems. Geografijos institutas vėl buvo sujungtas su Geologijos institutu. Abu institutai inkorporuoti į Gamtos tyrimų centrą. Dabar jame liko tik keli tikri geografai, gamtinės geografijos atstovai. Visuomeninės geografijos specialistai gelbėdamiesi pabėgo į Socialinių tyrimų centrą. VU Ekonominės geografijos ir istorijos katedros branduolį per vykdomą pertvarką pasikvietėme į VU Gamtos mokslų fakultetą. Tačiau senoji visuomeninių geografų karta po truputį pasitraukia - reikėjo ką nors daryti."

Klasifikacijos žirklės

Pastaraisiais metais, kaip pasakojo prof. P. Kavaliauskas, pagaliau pavyko įteisinti visuomeninę geografiją kaip atskirą studijų kryptį, atskirti gamtinę geografiją. Tačiau geografai pateko į kitas žirkles. Dabar studijų klasifikacija neatitinka mokslo klasifikacijos, nes joje nėra visuomeninės geografijos krypties. Negalima priimti visuomeninės geografijos doktorantų. Baigę studijas, gabūs žmonės išsilaksto. Oficialiai visuomeninės geografijos krypties doktorantų nėra jau du dešimtmečius. Nors žmonės ginasi grynai visuomeninės geografijos darbus, jie priskiriami ne socialiniams ar ekonominiams, bet fiziniams mokslams, nes jiems priskirta visa geografija.

"Pradžioje mus atestuodavo pagal fizinių mokslų reikalavimus, tinkamus gamtinei geografijai, nors buvome visuomeninės geografijos atstovai. Maždaug prieš penkerius metus išsikovojome teisę būti atestuojami pagal socialinių mokslų reikalavimus. Tačiau ir dabar daktaro darbas, pavyzdžiui, apie miesto tvarkymą, socialinę struktūrą ar demografiją, ginamas kaip fizinių mokslų disertacija. Vakaruose iš tokio dalyko juokiasi. Atrodome kaip kvaileliai", - piktinosi geografas kraštotvarkininkas.

Kas lėmė tokią geografijos padėtį? Pasak prof. P. Kavaliausko, dar pirmą nepriklausomybės dešimtmetį priimtoje Lietuvos mokslo klasifikacijoje nėra vietos sisteminiams mokslams. Nuolat kalbama, kad reikia stiprinti tarpkryptinius tyrimus, skatinti integravimąsi, kompleksinį požiūrį, tačiau platesnio profilio mokslininkams nesuteikiama galimybė normaliai funkcionuoti. Lietuvos mokslo klasifikacijos paradoksas: reikia siauros specializacijos - tada viskas gerai, visi darbai gula į vieną lentyną.

Prieš kelerius metus parengtame Lietuvos mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos projekte visuomeninės geografijos teisės lyg ir atkovotos, tačiau nauja klasifikacija iki šiol nepatvirtinta. Mokslo visuomenei nepaaiškinama kodėl.

"Kai atmetė visuomeninės geografijos doktorantūros paraišką, pasakė, kad neturime krypties. Kalbės su mumis, kai turėsime kryptį. Tačiau laukiame ir laukiame, kol ta kryptis bus patvirtinta. Šiemet per pataisas pagaliau gavome fizinės geografijos doktorantūrą. Jei mokslo klasifikacijoje būtų ir visuomeninės, ir fizinės geografijos kryptys, Lietuvos geografija turėtų abu sparnus", - kalbėjo mokslininkas.

Gresiant naujoms pertvarkoms

VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros kolektyvą verčia nerimauti ir ateitis, susijusi su vadinamaisiais mokslo slėniais. Prof. P. Kavaliauskas ironizavo, kad daug kas valdžioje turbūt įsivaizduoja, kad Gamtos mokslų fakultetas - vien biologai. Į Saulėtekyje pastatytą didžiulį ir modernų Gyvybės mokslų centrą buvo numatyta perkelti visą fakultetą. Tačiau ten visuomeniniai geografai svetimi savo prigimtimi. Hidrometeorologai ir geologai dar gali prisišlieti prie fizinių mokslų formuojamame Fizinių ir technologijos mokslų centre. Didžiausias pavojus iškilo Geografijos ir kraštotvarkos katedrai. Dauguma kolektyvo yra visuomeninės geografijos atstovai. Tie, kurie dvi kadencijas atestavosi pagal socialinių mokslų reikalavimus, pakimba ore. Pradžioje dar turėta iliuzijų, kad liks bent Žemės ar geomokslų fakultetas. Taip yra daugelyje pasaulio universitetų. Tokioms iliuzijoms žlugus, VU visuomeninės geografijos atstovai tikisi išlikti Socialinių mokslų fakultete.

Trumpai

Prof. P. Kavaliauskas yra 15 monografinių leidinių, daugiau nei 200 mokslinių bei per 120 mokslo populiarinimo straipsnių autorius arba bendraautoris, vykdė, vadovavo arba konsultavo daugiau kaip 100 bendrojo ir specialiojo teritorijų bei strateginio planavimo darbų, yra 20 priimtų teisės aktų šalies valdymo, teritorijų planavimo ir aplinkosaugos srityse bendraautoris, LR teritorijos bendrojo (generalinio) plano mokslinis vadovas, kraštotvarkos metodologinių pagrindų ir šalies saugomų teritorijų sistemos kūrėjas. Pagrindė ir inicijavo penkių nacionalinių, 29 regioninių parkų, dviejų valstybinių rezervatų ir per 100 valstybinių draustinių steigimą bei suformavo jų ribų ir vidinio funkcinio zonavimo modelius. Parengė 33 žemėlapius Lietuvos nacionaliniam atlasui. Geografas kraštotvarkininkas yra Valdo Adamkaus premijos už nuopelnus aplinkosaugoje laureatas (1995), Lietuvos mokslo premijos laureatas (2004), LDK Gedimino ordino kavalierius (2006).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"