TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Karas su kormoranais

2013 12 26 15:45
forest.lt

Aplinkos ministerija sukūrė planą, kaip per ketverius metus beveik trigubai Lietuvoje sumažinti didžiųjų kormoranų porų.

Aplinkos ministro "tvarkiečio" Valentino Mazuronio pavedimu specialistai parengė Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo plano projektą. Jo tikslas - sureguliuoti minėtų paukščių populiacijos dydį, siekiant sumažinti jų daromą žalą saugomoms teritorijoms, žuvininkystei, miškininkystei.

Projekte numatyta, kad didžiojo kormorano populiacijos dydis Lietuvoje turėtų būti ne daugiau kaip 2000 perinčių porų. Šis dydis turėtų būti pasiektas iki 2018 metų. Šiuo metu šalyje peri apie 5400 didžiųjų kormoranų porų.

V.Mazuronio teigimu, kormoranai iš saugomų paukščių virto keliančiais grėsmę Lietuvos gamtai. Jų naikinami miškai ir žuvų ištekliai verčia itin sunerimti, todėl būtina riboti ir kormoranų skaičių, ir jų gyvenamąsias vietas.

Pagal dokumentą, kormoranų populiacija gali būti reguliuojama, kai perintys paukščiai iš lizdų baidomi naudojant garsines ir vizualines baidymo priemones: kabinant veidrodinius siluetus ar rutulius, ištempiant lengvai pastebimus laidus, naudojant vizualius repelentus, atbaidančių juostų eiles, manekenus bei baidykles, naudojant kormorano pavojaus balsą imituojančius garso įrašus, taip pat įvairius triukšmus bei šūvius, ir (ar) juos primenančius garsus, signalines raketas, pirotechnines priemones, signalizacijas, ultragarsą.

Be to, kiaušiniai dėtyse gali būti apipurškiami ar aptepami specialiomis medžiagomis.

Projekte numatyta ir galimybė medžioti didžiuosius kormoranus.

Jei šių paukščių kolonijoje perinčių porų būtų ne daugiau kaip 100, populiacijos gausos reguliavimo priemonės nebūtų taikomos.

Pagal planą, kasmet numatoma suskaičiuoti kormoranų lizdus.

Pagrindinės šešios perinčių didžiųjų kormoranų kolonijos yra Juodkrantėje, Elektrėnų mariose, Drūkšių ežere, Prienų rajoneeties Naudžiūnų kaimu, Lukšto ežero, Briedžių saloje Rusnėje.

Didieji kormoranai daugiausia minta žuvimi, taip pat vėžiagyviais, varliagyviais, moliuskais ar paukščių jaunikliais. Didžiojo kormorano racione dominuoja vidutinio dydžio menkavertės žuvys (10-25 cm), daugiausia kuojos, pūgžliai, ešeriai, vienas paukštis vidutiniškai per dieną suvartoja apie 500 g maisto.

Lietuvoje jau XVIII amžiuje buvo žinomos ir aprašytos dvi didžiųjų kormoranų kolonijos, bet XX amžiuje didžiųjų kormoranų kolonijos Lietuvoje išnyko. 1985 metais pirmoji perinti didžiojo kormorano pora aptikta Elektrėnų vandens saugyklos saloje.

Anot Aplinkos ministerijos, šių paukščių daroma žala pasijuto 1995-2000 metais – Kuršių mariose ėmė mažėti žuvų išteklių, o Kuršių nerijoje pradėjo nykti sengirė. Todėl kormoranų skaičiui reguliuoti ministerija nustatė jų populiacijos reguliavimo tvarką.

Nuo 2007 metų finansuojant Aplinkos ministerijai šių paukščių gausa reguliuojama garsinėmis ir vizualinėmis priemonėmis visose penkiose jų kolonijose atšaldant nuo 20 proc. iki 55 proc. dėčių. Per šešerius metus atšaldytos 7658 dėtys. Lietuvoje dėties vidurkis – trys kiaušiniai, tad dėl taikytų priemonių neišsirito beveik 23 tūkst. kormoranų jauniklių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"