Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

Karjeros pradžioje – straipsnis „Nature“

 
2017 07 19 12:00
Vilniaus universiteto mokslininkė dr. Milda Pučetaitė per pirmąjį apsilankymą Lundo universiteto sinchotroninės spinduliuotės laboratorijoje. Asmeninio archyvo nuotrauka

„Niekas netikėjo, kad iš paprastų organinių molekulių, išlikusių per 200 mln. metų, įmanoma gauti tokios specifinės informacijos, kuri leistų identifikuoti augalus, augusius dar dinozaurų laikais, ir nustatyti jų giminystės ryšius. Tačiau mums pavyko“, – džiaugėsi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkė dr. Milda Pučetaitė, prestižiniame žurnale „Nature Ecology and Evolution“ neseniai paskelbto straipsnio bendraautorė.

Tarptautinei tyrėjų komandai vadovavo prof. Peras Uvdalas ir prof. Vivi Vajda iš Lundo universiteto Švedijoje. 29 metų lietuvių fizikei publikacija tokio lygio žurnale ir cituojamumu, ir tarptautiniu pripažinimu neabejotinai prisidės prie tolesnės mokslininkės karjeros.

Iš Kauno kilusi M. Pučetaitė VU baigė fizikos bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas. Jau nuo antro bakalauro kurso dirbo spektrometrijos laboratorijoje. Būtent spektrometrijos metodais ir buvo atlikti tyrimai, kurie aprašyti straipsnyje, publikuotame „Nature“ žurnale.

„Esu fizikė ir labiau domėjausi fizikiniu tyrimų aspektu – pačiais matavimais, duomenų analize, spektrų, padėjusių atpažinti augalų ryšius, registravimu. Džiaugiuosi, kad įsitraukiau į projektą, nes pasisekė pritaikyti fizikinius metodus augalams tirti. Lietuvoje tokiais pat metodais tyrinėjau bandinius iš biomedicinos srities. Pavyzdžiui, inkstų akmenis inkstų akmenligės prevencijai arba inkstų audinius inkstų vėžio diagnostikai. Dirbdama su augalais išmokau naujų duomenų analizės metodų, kuriuos grįžusi pritaikiau biomedicinos bandinių klasei. Man įdomu fizikinius metodus taikyti netikėtose srityse ir atrasti dalykų, kurie tose srityse buvo nežinomi“, – sakė „Lietuvos žinioms“ dr. M. Pučetaitė.

Bendradarbiaujant su švedais

VU tyrėjų grupė jau seniai bendradarbiauja su Lundo universiteto mokslininkais, į šio universiteto sinchotroninės spinduliuotės laboratoriją MAX IV važiuodavo atlikti tyrimų. Dr. M. Pučetaitė nuo 2010 metų trumpai stažuodavosi Lundo universitete, o studijuodama doktorantūroje iš viso apie metus sinchotroninės spinduliuotės laboratorijoje MAX IV atliko tyrimus, susijusius su inkstų akmenų analize. Doktorantūros darbui vadovavo VU Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedėjas prof. Valdas Šablinskas, o Lundo universiteto mokslininkas prof. P. Uvdalas tapo daktaro disertacijos konsultantu. VU doktorantei jis pasiūlė įsitraukti ir į savo projektą, susijusį su augalų lapų fosilijų spektrine analize.

„Man buvo labai įdomu, nes švedų tyrėjai taikė įvairius duomenų analizės metodus, kurių iki tol nežinojau. Pamaniau, kad būtų naudinga dalyvauti tame projekte, padėti jiems, o kartu pačiai įgyti patirties, kurią galėsiu vėliau pritaikyti savo tyrimams, vykdomiems Lietuvoje, – pasakojo fizikė. – Taip ir įsitraukiau. Gavau lapų fosilijų bandinių iš įvairių pasaulio vietų: Švedijos, Naujosios Zelandijos, Australijos. Kad būtų galima patikrinti darbo rezultatus, tyrėme ir šiuolaikinių augalų bandinius, paimtus iš Lundo universiteto botanikos sodo.“

Augę prieš 200 mln. metų

Paprastai augalų lapai nukrinta ir supūva, retai kas nors iš jų lieka. Tačiau viršutinis plonytis dengiamasis audinys, lapo epidermis, kaip pasakojo tyrėja, yra gana atsparus aplinkos veiksniams. Tam tikromis sąlygomis lapas, patekęs į žemę, gali užsikonservuoti ir išlikti milijonus metų. Nors cheminė sudėtis kinta, jis vis tiek išlieka organinis darinys, nesuakmenėja kaip daugelis fosilijų. Būtent tokie surinkti fosilijų bandiniai ir buvo tiriami.

„Pirmiausia siekėme nustatyti, ar augalų lapų fosilijose yra išlikusių organinių molekulių, kurias būtų galima panaudoti analizei. Jei yra – ar galima informaciją, gautą iš jų, panaudoti augalams identifikuoti ir giminingumo ryšiams tarp skirtingų, galbūt jau išnykusių augalų rūšių nustatyti. Šiuolaikiniams augalams tokie tyrimai atliekami genetiniais metodais, tačiau lapų fosilijose DNR nėra išlikusi. Seniausia išlikusi augalų DNR yra tik 1 mln. metų, o bandinių amžius siekia iki 200 mln. metų“, – patikslino dr. M. Pučetaitė.

Paleobotanikai tokius augalus, kurių DNR neįmanoma išgauti, skirsto pagal jų morfologiją, t. y. pagal tai, kaip jie atrodo. Pavyzdžiui, pagal lapų ar sėklų formą – ką pavyksta aptikti. Fizikai taikė infraraudonosios šviesos sugerties spektrometrijos metodus.

Kaip pirštų atspaudai

„Infraraudonosios šviesos sugerties spektrai yra tarsi cheminių medžiagų pirštų atspaudai – unikalūs. Jie leidžia tiksliai identifikuoti bandinyje esančius cheminius darinius, taip pat organinius junginius, jei jų yra. O pagal aptiktąsias chemines medžiagas galima identifikuoti augalus, – pasakojo dr. M. Pučetaitė. – Tyrėme įvairiausių augalų rūšių fosilijas, registravome jų spektrus, ir paaiškėjo, kad iš tikrųjų lapų epidermio sluoksnyje yra išlikusių organinių medžiagų ir kad jos yra specifinės tam tikrai augalų rūšiai. O tada, pritaikius tam tikrus specifinius duomenų analizės metodus, pavyko išsiaiškinti ir giminingumo ryšius tarp skirtingų augalų. Jie sutapo su giminingumo ryšiais, nustatytais tarp atitinkamų šiuolaikinių augalų.“

Lietuvoje, bent jau spektrometrijos srityje, yra puikių galimybių. VU turi modernią spektrometrijos laboratoriją. Yra ir aparatūros, ir žmonių, ir tyrimai vykdomi pažangūs, aktualūs.

Keliais etapais iš viso buvo ištirta apie 15 skirtingų augalų rūšių. Penkių rūšių atitikmenys auga ir šiais laikais. Kitų 10 rūšių augalai yra galbūt išnykę. Tarp tyrinėtų augalų žinomiausias – ginkmedis. Šiais laikais auga tik viena jo rūšis, o prieš milijonus metų būta daugybė, ir tirtos kelių ginkmedžio rūšių fosilijos. Pasak tyrėjos, randama daugybė augalų, kurie šiais laikais nebeauga, fosilijų. Nustatyti ryšį tarp tų augalų labai svarbu. Atlikti tyrimai tam tikra prasme parodo augalų evoliuciją, jų savybes ir tarpusavio giminingumą, o kartu – ir koks galėjo būti klimatas prieš milijonus metų, kaip jis keitėsi. Galiausiai padeda modeliuoti ir ateities klimatą.

Planuoja grįžti

Dr. M. Pučetaitė dabar ieško galimybių podaktarinėms studijoms Lundo universitete – tokios stažuotės, per kurią taip pat galėtų taikyti spektrometrinius metodus tarpdisciplininiams tyrimams ir įgytų daugiau patirties. Nors ir išvykusi, nuotoliniu būdu yra įsitraukusi į vieną VU projektą.

„Mokslininko darbas toks, kad kartais tiesiog reikia išvažiuoti ir pamatyti, kaip mokslas vykdomas pasaulyje, kokios yra aktualijos. To dabar ir siekiu. Noriu dalyvauti moksliniuose tyrimuose pasaulyje, susipažinti su laboratorijomis, mokslininkais ir galiausiai grįžti į Lietuvą. Dėl to ir nenutraukiu ryšių su VU, esu Fizikos fakulteto lektorė. Iš tikrųjų Lietuvoje, bent jau spektrometrijos srityje, yra puikių galimybių. VU turi modernią spektrometrijos laboratoriją. Yra ir aparatūros, ir žmonių, ir tyrimai vykdomi pažangūs, aktualūs. O visus VU mokslininkus, dirbančius spektrometrijos srityje, vienija atviros prieigos centras „Spectroversum“, teikiantis medžiagų ir elektroninių bei molekulinių vyksmų spektrinio charakterizavimo paslaugas“, – kalbėjo tyrėja.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"