TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Karštos medijos: ar neišnyks gebėjimas nustebti?

2013 05 02 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Teiginys, kad šiuolaikiniai žmonės gyvena medijų pasaulyje, nieko nebestebina – galima drąsiai sakyti, jog taip ir yra. Pagal dabartinį medijų apibrėžimą, tokiame pasaulyje gyvename ne tik mes, bet gyveno ir mūsų seneliai, proseneliai bei dar senesnių kartų atstovai. Tik jie, deja, apie tai  nežinojo.

Medija - komunikacijos priemonė, perduodanti informaciją. Tai gali būti fotografija, kinas, videotechnologija, internetas. Medijomis vadinamos tokios komunikacijos priemonės, kurios turi technologinę prigimtį, dar vadinamą aparatu.

Naujausi išradimai nebestebina

Jau XX amžiaus pradžioje buvo pagaminta pirmoji elektroninė lemputė, po gero dešimtmečio išrastas garsiakalbis, o dar po kiek laiko pasaulį nustebino pirmojo kompiuterio pasirodymas. Galima nusikelti ir į žymiai senesnius laikus: spaudos ar spausdinimo mašinėlių išradimai – tai irgi medijos.

Vienintelis laikmečių skirtumas – dabar gyvename ne bet kokių, o karštų medijų pasaulyje, kuriame svarbiausią vietą užima televizija, internetas, radijas ir spauda. Pastarasis teiginys, ko gero, taip pat kaip ir pirmasis teksto sakinys, nieko nestebina. O nestebina todėl, kad žodis „medija“ šiais laikais yra itin populiarus. Apie medijas rašomi straipsniai, knygos, moksliniai darbai, kuriamos laidos, rengiamos diskusijos ir netgi sudaromos specialios studijų programos.

Keisčiausia, kad nuostabos nesukelia ne tik žodžio populiarumas, bet ir naujausieji išradimai – lytėjimo jutikliai, turintys „išmaniąją odą“, fotoaparatai, galintys aprėpti 360 laipsnių kampą, lazerinės žirklės, telefonas, pritraukiantis vaizdą judesiu, o ką jau kalbėti apie kalbančius ir namus tvarkančius robotus, kurie spėjo tapti tikra atgyvena. Šios naujovės gal tik kiek neįprastai skamba, bet, pasikartosiu, nieko nebestebina.

Nuo telefono išradimo iki lietuviškų lazerių

O štai žmonės, gyvenantys Amerikoje, tiesa, ne dabar, o prieš daugiau nei šimtą metų, sužinoję apie telefono išradimą, tikrai turėjo nustebti. Juk į savo smegenis reikėjo įsileisti faktą, kad netrukus galės kalbėtis su žmogumi, gyvenančiu už kelių kilometrų. Galima tik įtarti, kokia buvo sumaištis, kai reikėdavo susitaikyti su naujovėmis ir, svarbiausia, jas suprasti.

Net nereikia amžiaus senumo Amerikos pavyzdžio. Galima prisiminti prieš porą metų Lietuvoje sukurtus aukščiausio lygio lazerių įrengimus, tinkančius įvairioms pramonės šakoms, arba visai neseniai viešumą pasiekusią žinią apie galvospūdžio matuoklį. Pastarasis išradimas priverčia sureaguoti net ir patį abejingiausią žmogų. Juo susidomėjo ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir NASA mokslininkai. Šis faktas tikrai verčia nustebti.

„Šviežias“ požiūris į medijas sunkiai įsivaizduojamas

Deja, nuostabą sukelia tik grandioziniai, vienetiniai mokslininkų išradimai, o įprastos susisiekimo ir vaizdo medijos, tampa nebeįdomios.

Taigi sudėtingiausia atrasti aspektą, iš kurio dar nebandė žvelgti joks žurnalistas, sociologas, psichologas ar tiesiog paprastas žmogus. Juk gyvenimas tarp karštųjų medijų nereikalauja aktyvumo. O žmogus, turintis „šviežią“ požiūrį, matyt, turėtų būti atklydęs iš praeities - iš tų laikų, kai pasaulio istorija pasipildydavo jau minėtaisiais išradimais.

Panašiai teigia ir po poros mėnesių psichologijos studijas baigsianti Vaida Galkontaitė, visai neseniai atlikusi paprastą eksperimentą apie informacijos kiekį, kurį gauname kiekvieną dieną: „Iš tiesų, viskas yra labai paprasta. Įsivaizduokime situaciją, kad einant gatve sutinkame maloniai besišypsančią merginą, kuri netikėtai į ranką įspraudžia skrajutę, informuojančią apie netrukus atsidarysiančią kavinę. Paskui paskambina sodraus balso, mandagiai kalbantis vaikinas, kuris domisi, ar esame patenkinti savo ryšio operatoriumi. Galų gale, lipdami į viešąjį transportą ant sienų pakabintuose plakatuose pamatome, kad vasaros pradžioje vyks mums nežinomos grupės koncertas. Išvada tokia - nuo tokių ar panašių informacijos šaltinių pabėgti neįmanoma“, - teigia jaunoji psichologė.

Šaltos ir karštos medijos

Ko gero, šiuolaikinis žmogus jau priprato prie tokios medijų priespaudos, nes, pasak komunikacijos mokslininkų, mūsų visuomenė gyvena medijų vergijoje. Kiek kitaip jautėsi žmonės, kurie dar mokėjo nuoširdžiai nustebti.

Deja, galimybės išsakyti savo nuomonę toks žmogus jau nebeturi, nes jau nugyveno gyvenimą, net nesužinojęs, kad irgi buvo apsuptas medijų, tik kiek kitokių – šaltų medijų. Pagrindinis skirtumas nuo karšųjų – žymiai mažesnis informacijos kiekis. Pavyzdžiui, telefonas yra šalta, o radijas ir kinas – karšos medijos.

Nepaisant to, kiekvienas pokytis, kurį sukeldavo naujas išradimas arba patobulinimas, visuomenėje turėdavo ir, žinoma, tebeturi tam tikrus psichologinius ir socialinius padarinius. Jų atsiradimą nulemia tai, kad žmonėms reikia labai greitai prisitaikyti prie įvairių naujovių.

Socialinis eksperimentas – 21 skrajutė ir 24 skambučiai

Vienas garsiausių medijų tyrinėtojų ir filosofų Marshallas McLuhanas teigė, kad šiandien informacijos gavimas ir reagavimas į ją vyksta beveik tuo pačiu metu. Aišku, šis mokslininkas gyveno prieš gerus keliasdešimt metų, tad žodis „šiandien“ gal ir ne visai tinka, nes tuomet ir pačios medijos buvo kiek kitokios.

Studijų metu atrastais pastebėjimais dalijasi būsimoji psichologė Vaida: „Galvodama apie medijų įtaką žmogaus elgesiui ir mąstymui, atsiminiau vieną paprastą posakį „Peiliu galima duoną pjauti, bet ir žmogų nudurti“. Liaudies posakis, kuris labai tinka ir šiandieniniam pasauliui. Viena vertus, informacijos gausa padeda žmogui žinoti daugiau, bet iš kitos pusės, kuria abejingumą ir atsiribojimą“, - pasakoja Vaida.

„Manau, tai natūralu, šiuolaikinė visuomenė greitai progresuoja, tobulėja. Informacija kinta, o žmogus nespėja, o gal ir nenori visko priimti. Kartais informacijos srautas mus puola, o kai jaučiamės puolami, dažniausiai ginamės. Juk daugeliui yra buvę, kad gavus skrajutę, abejingai žvilgtelėjome į ją, o užėję už kampo ir radę artimiausią šiukšlinę, išmetėme. Nereikia pamiršti ir kitos anksčiau minėto peilio pusės. Tarkime, kad per dieną gauname 3 skrajutes ir sulaukiame 2 skambučių. Rezultatas toks - per savaitę gauname vidutiniškai 21 skrajutę ir 24 skambučius per metus“, – eksperimento įspūdžiais dalijasi Vaida.

Karštųjų medijų etapai: panika, pasipriešinimas ir išsekimas

Apie naujovių ir medijų įsisavinimo metodus daug kalbėjo ir jau minėtasis mokslininkas M.McLuhanas. Tik štai norisi peršokti kokį šimtmetį ir vėl atsidurti šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame jau senokai niekas nebestebina – nei karštos medijos, nei naujasis išmanusis telefonas ar jo ekrane skraidantys paukščiai, kuriuos galima valdyti vienu rankos mostu.

Nebestebina ir galimybė virtualiai pasivaikščioti po kokį nors megapolį ar mažą Lietuvos miestelį. Tokį sąrašą tęsti būtų galima dar ilgai, tik tai nenuteikia labai pozityviai. Žmonės, matyt, tobulai įvaldė sugebėjimą, apie kurį buvo užsiminęs M.McLuhanas – priimti naujoves ir tuo pačiu metu į jas reaguoti. O gal priešingai – nebereaguoti?

Galima prisiminti filmą „Dievai tikriausiai pamišę“, kuris tobulai pavaizdavo žmogaus požiūrį į naujas medijas – nustebimas, pasipriešinimas ir susitaikymas. Į vienos genties teritoriją patekęs „Coca–Cola“ buteliukas pakeitė žmonių gyvenimą, nors pirmiausia buvo visiškas svetimkūnis. Galiausiai – šis daiktas tapo nebeatskiriama buities dalimi, o vietiniai gyventojai buvo priversti susitaikyti ir priimti naujovę.

Minėtieji trys etapai, ko gero, aktualūs ir šiandien, tačiau vis dažniau atrodo, kad panikos, pasipriešinimo ir nustebimo reakcijos po truputį nyksta. To nebūtų galima pasakyti apie išsekimą ir abejingumą. Teko girdėti vieno mokslininko nuomonę: šiandien tik vienintelis dalykas verčia kiek nustebti – greitai nebesugebėsime stebėtis.

Vargu, ar viskas išties yra taip blogai, tačiau klausimas lieka neatsakytas: ar neišnyks gebėjimas nustebti?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"