TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Kazachstano stepėse – paslaptingi senovės įtvirtinimai

2015 11 09 9:00
"The New York Times" pažymi ir lietuvių archeologės Giedrės Motuzaitės Matuzevičiūtės indėlį tiriant stepių geoglifus. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Aukštai danguje virš Kazachstano kosmoso amžiaus technologijos atskleidė, kaip rašo „The New York Times“, senovės paslaptis ant žemės. Palydovinėse nuotraukose matyti milžiniškos žemės sampilos atokiose stepėse be jokio medelio. Geometrinės figūros – kvadratai, kryžiai, linijos ir žiedai – prilygsta kelioms futbolo aikštėms ir atpažįstamos tik iš viršaus. Seniausiai iš jų – maždaug 8 tūkst. metų.

Unikalios ir anksčiau netyrinėtos žemės sampilos Turgajaus regione Kazachstano šiaurėje pernai buvo pristatytos archeologų konferencijoje Stambule. Kazachų ekonomisto ir archeologijos entuziasto Dmitriy'aus Dey'aus 2007 metais per „Google Earth“ pastebėti vadinamieji stepių geoglifai iki šiol dar mažai žinomi pasaulyje. Prieš dvi savaites NASA padarė jų palydovines nuotraukas iš maždaug 430 mylių aukščio. Galima aiškiai matyti net 30 kv. cm detales.

„Tai nuostabu! Nieko panašaus nesu matęs“, – sakė NASA vyresnysis biosferos tyrėjas Comptonas Tuckeris.

Praėjusią savaitę NASA įtraukė viso Turgajaus regiono kartografavimą iš kosmoso į Tarptautinės kosminės stoties užduočių sąrašą. Pitsburgo universiteto mokslininkas Ronaldas E. LaPorte'as vadina „labai svarbiu“ NASA dalyvavimą mobilizuojant paramą tolesniems moksliniams tyrimams.

Kazachstanas, didžiulė, naftos turtinga buvusi sovietų respublika, turinti bendrą sieną su Kinija, mokslininkų manymu, lėtai imasi radinių tyrimo ir apsaugos.

„Nerimavau, ar tai ne apgaulė,“ – sakė Pitsburgo universiteto epidemiologijos profesorius emeritas R. LaPorte'as, pastebėjęs pranešimą apie radinius pernai, kai tyrė ligas Kazachstane.

Su Jameso Jubilee, buvusio JAV ginklų kontrolės pareigūno, dabar mokslo ir technologijų vyresniojo koordinatoriaus sveikatos klausimais Kazachstane, pagalba, dr. R. LaPorte'as susirado D. Dey'ų, ir jo turimi vaizdai bei duomenys greitai įtikino visus žemės sampilų autentiškumu ir svarba. Siekta paspausti vietos valdžios institucijas skubiai ieškoti radiniams UNESCO apsaugos, tačiau iki šiol pastangos buvo nesėkmingos.

Turtingos stepių žemės akmens amžiaus gentims buvo medžioklės plotai. Tačiau mokslininkus stebina, kad klajokliai gyventojai būtų pasilikę vienoje vietoje tiek laiko, kiek reikėjo, kad tokie didžiuliai žemės pylimai būtų supilti rankomis.

Vinipego universiteto archeologas Persisas B. Clarksonas, peržvelgęs D. Dey'aus pateiktus vaizdus, sakė, kad tos geometrinės figūros, kaip ir panašios Peru bei Čilėje, keičia požiūrį į ankstyvuosius klajoklius.

Vilniaus universiteto mokslininkė Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė, anksčiau dirbusi Kembridžo universitete, sakė abejojanti, ar Kazachstano stepėse aptiktos struktūros vadintinos geoglifais. Šis terminas taikomas mįslingiems Naskos piešiniams Peru, vaizduojantiems gyvūnus ir augalus, ir „apibrėžia meną, o ne objektus, turinčius funkcijų“.

Dr. G. Motuzaitė-Matuzevičiūtė ir du Kostanajaus universiteto archeologai Andrejus Logvinas ir Irina Shevnina aptarė radinius per Europos archeologų susitikimą pernai Stambule.

Nė vienas iš dviejų kasinėtų piliakalnių nebuvo kapavietės ir nėra genetinės medžiagos tyrimams. Dr. G. Motuzaitė-Matuzevičiūtė sakė, kad naudojusi vadinamąjį OSL metodą, leidžiantį iš smėlio grūdelio nustatyti, kada jis buvo paskutinį kartą apšviestas saulės prieš pilant kauburius. Matavimai leidžia manyti, kad vienas piliakalnis buvo supiltas maždaug prieš 800 metų pr. Kr.

D. Dey'us, atskirą mokslinę ataskaitą susiejęs su senosios kultūros artefaktais, sakė, kad seniausia iš visų figūrų galėtų būti 8 tūkst. metų.

Stepių geoglifai Kazachstano šiaurėje buvo pastebėti per "Google Earth" programą.

Milžiniškų žemės sampilų atradimas Kazachstano stepėse buvo grynas atsitiktinumas. 2007 metų kovą D. Dey'us per „Discovery“ kanalą žiūrėjo programą „Piramidės, mumijos ir kapavietės“.

„Visur yra piramidžių, – prisiminė tada galvojęs jis. – Kazachstane taip pat turėtų būti.“

Netrukus D. Dey'us jau ieškojo per „Google Earth“ Kostanajaus ir apylinkių vaizdų. Nebuvo jokių piramidžių. Tačiau apie 200 mylių į pietus jis pamatė kai ką intriguojančio – milžinišką aikštę, daugiau nei 900 pėdų pločio ir ilgio, sudarytą iš kažkokių taškų. Pradžioje pamanė, kad tai gali būti sovietinis palikimas, galbūt vienas Nikitos Chruščiovo eksperimentų įdirbti dar neliestą žemę javams auginti. Tačiau kitą dieną D. Dey'us pamatė antrą milžinišką figūrą, svastikos formos, maždaug 300 pėdų skersmens.

Per metus D. Dey'us rado dar aštuonis kvadratus, apskritimus ir kryžius. Iki 2012 metų jau buvo 19 jų. Dabar priskaičiuojama 260 figūrų, tarp jų – ir tokios keistos žemės sampilos su dviem palinkusiomis linijomis, vadinamomis „ūsais“.

2007 metų rugpjūtį D. Dey'us su komanda nukeliavo prie didžiausios figūros. Dabar ji vadinama Ustogaisko aikšte pagal artimiausią kaimą.

„Vietoje sunku suprasti, kokia ta figūra“, – priminė jis. Per kasinėjimus taip pat nieko nerasta, nes ten nebuvo kapavietės. Tačiau netoliese būta 6 – 10 tūkst. metų neolito gyvenvietės.

Dabar, pasak D. Dey'aus, reikia veiksmų plano. Kasinėti visas sampilas būtų neproduktyvu. Reikia šiuolaikinių technologijų. Dr. R. LaPorte'as sakė, kad jis ir D. Dey'us su kolegomis taip pat ieškojo galimybių panaudoti bepilotes skraidykles – dronus, kaip darė Peru kultūros ministerija, kad senovinius kraštovaizdžius kartografuotų ir apsaugotų.

„Tačiau laikas yra priešas, – apgailestavo D. Dey'us. – Vienas figūra, vadinama Kogos kryžiumi, šiemet buvo visiškai sunaikinta kelių tiesėjų. Ir tai įvyko po to, kai pareigūnams buvo apie ją pranešta.“

Parengė Milda KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"