Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Keisti radijo signalai atkeliauja ir galaktikos tolybių

 
2017 01 15 11:58
Iš kur sklinda radijo bangų pliūpsniai kosmose - dabar viena karščiausių astronomijos temų. carmiddleeast.com nuotrauka

Astronomai jau dešimt metų tiria neįprastus didelės energijos radijo bangų šuorus, sklindančius iš kosmoso tolių. Kiekvienas tokių „greitų radijo bangų“ pliūpsnių prilygsta milijonų žvaigždžių energijai tuo trumpu metu, tik sekundės dalimis, kol išnyksta. Tačiau mokslininkams nesuprantamas šių galingų signalų šaltinis, rašo „BBC Future“.

„Mes nežinome, kokio tipo objektas juos skleidžia“, – pripažino astronomas Keithas Bannisteris iš Sandraugos mokslo ir pramonės tyrimų organizacijos (CSIRO) Sidnėjuje, Australijoje.

Astronomai pirmą kartą aptiko šiuos greitus radijo pliūpsnius 2007 metais tyrinėdami iš Parkso radioteleskopo Australijoje gautus duomenis ir iki šiol nustatė daugiau nei 20 tokių šuorų. Iš kur jie sklinda – viena karščiausių astronomijos temų.

Šią savaitę žurnale „Nature“ paskelbtas tyrimas pirmą kartą nustatė, iš kur atkeliavo vienas tų pliūpsnių. Tarptautinė komanda naudojosi milžinišku Aresibo radioteleskopu Puerto Rike, taip pat radioteleskopais Meksikoje ir Europoje, kad patikslintų signalo šaltinį – nedidelę galaktiką už 2,5 mlrd. šviesmečių.

Milžinišku Aresibo radioteleskopu aptikti signalai padėjo mokslininkams patikslinti vieną pliūpsnių šaltinį. /wikiwand.com nuotrauka

K. Bannsterio komanda neseniai paskelbė studiją apie šviesiausią kada nors matytą pliūpsnį. „Jis beveik apakino mus – toks ryškus buvo“, – sakė jis. Intensyvus pliūpsnis leido astronomams ištirti kosmoso erdvę, kuria šis sklido, matuojant jo sąveiką su pakeliui sutiktais elektronais.

„Galėjome tiesiogiai išmatuoti magnetinį lauką tarp galaktikų ir pamatyti, pro kokias medžiagas jis sklido, – kalbėjo K. Bannisteris. – Tai vienas radioastronomijos stebuklų, kai gali sužinoti tiek daug iš to, kas vyko akimirksniu.“

Tačiau nė vienas šių naujų atradimų neatsako į esminį klausimą apie greitus radijo bangų pliūpsnius – kas jie tokie? Atsakymas suteiktų visiškai naują supratimą apie Visatos prigimtį.

„Tai gali būti kas nors paprasta. Tačiau gali būti ir langas į naujus fizikos ir astrofizikos reiškinius“, – dar pernai „BBC Earth“ sakė Maximas Lyutikovas iš Purdue universiteto JAV.

Viena populiariausių hipotezių, kad greiti radijo bangų pliūpsniai yra hipotetinių reiškinių, žinomų kaip blicarai, rezultatas – katastrofiškos žvaigždžių žūties scenarijus. Blicarai įsivaizduojami kaip didelės energijos pulsarai – reguliarūs besisukančių mirusių žvaigždžių elektromagnetinės spinduliuotės švyturiai – įtraukiami juodosios skylės... galutinės žvaigždžių mirties.

„Faktas, kad galėtų egzistuoti kas nors panašaus į blicarus, sukrečia ir kelia įvairiausių klausimų, – sakė Sheila Kanani iš Karališkosios astronomijos draugijos Londone. – Kaip jie susidarė? Iš kur atsirado energija? Ką tai reiškia Visatos evoliucijai?“

Alternatyvi idėja, kad šie energijos pliūpsniai yra tam tikros rūšies masyvaus kosminio sprogimo – gal neutroninių žvaigždžių susidūrimo – rezultatas. „Daug energijos reikia pliūpsniui, – sakė K. Bannisteris. – Tačiau kas tikrai įdomu, kad su kitais teleskopais nematėme nieko, kas akivaizdžiai būtų sprogimo padarinys.“

Be to, nėra kaip paaiškinti, kodėl pliūpsniai kartojasi kas kelios dienos. „Tai galėtų būti kas nors susiję su juodąja skyle, – spėjo K. Bannisteris. – Kol žiūrėjome, juodoji skylė juos prarijo, arba sprogimas gali būti tokio tipo, kad yra nematomas kitais teleskopais.“

Galbūt dar labiau intriguojanti teorija, kad šie didelės energijos pliūpsniai priskiriami erdvėlaiko kilmės struktūros defektams. Ši hipotezė numato, kad Visatoje driekiasi kosminės stygos, laidžios elektros srovei. Kai jos nutrūksta, susidaro elektromagnetinės spinduliuotės pliūpsniai.

Greiti radijo bangų pliūpsniai gali būti siunčiami ir kitos formos gyvybės. Mokslininkai neatmeta šios galimybės.

„Kol nežinau, kas jie yra, negaliu neigti, – nustebino K. Bannisteris. – Jei neturiu priešingų įrodymų, yra ir tokia galimybė. Nors mažai tikėtina. Tai, ką matome, kai radijo signalai dingsta, labai panašu į natūralų reiškinį. Jei būčiau kitos formos gyvybė, man toks būdas netiktų.“

Dabar, kai astronomai gali nustatyti galaktikas, per kurias radijo bangos sklinda, kitas etapas būtų patikslinti šaltinį. Jei, pavyzdžiui, pliūsniai kilę iš galaktikos centro, jie gali būti susiję su juodąja skyle. Jei atkeliauja iš periferijos, gali būti skleidžiami sprogimo žvaigždėje ar planetoje.

Ieškojimai, susiję su šių keistų kosminių signalų paslaptimi, rodo, kiek dar daug nežinome, kad galėtume visiškai suprasti Visatą. Kaip sakė Sh. Kanani, tai tikrai svarbi pamoka būsimiems mokslininkams.“

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"